Mokslininkai kelia klausimą, ar „gpasas“ dar reikalingas – Kas vyksta Kaune

Mokslininkai kelia klausimą, ar „gpasas“ dar reikalingas

delfi.lt / Lauryna Vireliūnaitė 2022/01/21 12:39
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Prezidentas ir valdantieji nesutaria, ar galimybių pasas (gpasas) vis dar reikalingas. Tuo metu Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad mokslininkai siūlo diskutuoti, ar toks, koks yra dabar, „gpasas“ tinka esant omikron atmainai. Vyriausybė su „gpasu“ susijusių pokyčių bent dvi artimiausias savaites neplanuoja.

Vyriausiajai prezidento patarėjai Irenai Segalovičienei pareiškus, kad „gpasas“ išsisėmė ir turi būti peržiūrėtas iš esmės, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, jog dabar – ne laikas jį atšaukti.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pabrėžė, jog kiekviena gyvybė, kuri buvo išgelbėta įvedus „gpasą“, yra labai svarbi, bet kartu ministrė pirmininkė pažymėjo, kad epidemiologinės priemonės „nėra įkaltos akmenyje“.

Mokslininkai kelia klausimą dėl „gpaso“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį Delfi atkreipė dėmesį, kad dar koronaviruso alfa atmainos laikais įvestas ir atėjus delta atmainai taikytas „gpasas“ tikrai pasiteisino.

Tačiau dabar ekspertų taryboje, anot jo, keliamas klausimas, ar toks g“gpasas“, koks taikytas prie ankstesnių atmainų, tinka atėjus omikron.

„Tai yra normalus dalykas. Kad pažiūrėtume, kiek pas mus vakcinaciją padidino, kiek padėjo išvengti hospitalizacijų, mirčių, ką rodo mokslo tyrimai, ką rodo kitų šalių patirtis. Niekas nesako, kad „gpasas“ blogas, kad nuo rytojaus jo reikia atsisakyti. Bet padiskutuoti ir pažiūrėti, kiek jis tinka, ar jis tinka, gal jį reikia modifikuoti, apie tai buvo diskusija“, – apie praėjusios savaitės Sveikatos ekspertų tarybos posėdį pasakojo profesorius.

Mindaugas Stankūnas / DELFI nuotr.

Jis neatmetė, kad su „gpasu“ susijusių pakeitimų ateityje gali būti, tačiau pabrėžė, kad sprendimus priims ne mokslininkai, o Vyriausybė.

Tiesa, Vyriausybės Spaudos tarnyba trečiadienį Delfi patikino, kad bent jau artimiausiu metu pokyčių nebus.

„Informuojame, kad kartu su Nepriklausomų ekspertų patariamąja taryba nuolatos stebima epidemiologinė situacija šalyje ir vertinama, kokios priemonės jai valdyti yra tinkamiausios – jas ir siūloma taikyti. Artimiausias dvi savaites esminių pakitimų „gpaso“ taikyme neplanuojama“, – teigiama atsakyme Delfi.

LSMU profesorius pabrėžė, jog duomenys rodo, kad po sustiprinančiosios dozės vakcinos efektyvumas stipriai šauna į viršų ir apsauga gali siekti net apie 90 procentų.

M. Stankūnas atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę Europos Vaistų Agentūra pranešė, jog užsienio šalių, tokių kaip JAV, Izraelio, Didžiosios Britanijos duomenys patvirtina, jog vakcina veikia ir prieš omikron.

„Aišku, yra pamažėjęs (efektyvumas – aut.), nebe taip stipriai saugo, kaip buvo prieš alfa atmainą, bet ai yra natūralu“, – pridūrė jis.

A. Žvirblienė: neliko prasmės plačiai taikyti „gpasą“

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė Delfi sakė, kad stebint itin smarkiai augančius susirgimų skaičius, paradoksaliai atrodytų ribojimų panaikinimas.

„Atrodytų labai keista, kad ribojimai staiga nuimami“, – pabrėžė pašnekovė.

Anot jos, nors omikron atmaina persergama lengviau, labiau pažeidžiamiems žmonėms tai gali sukelti sunkesnes pasekmes.

„Kitos šalys yra labai gerai pasirūpinusios, kad pirmiausiai būtų paskiepytos rizikos grupės. Nors skiepai ir nepasaugo nuo užsikrėtimo omikron, bet vis dėlto sumažina riziką sirgti sunkiai ir patekti į reanimaciją. Jeigu pas mus būtų pavykę rizikos grupes paskiepyti labai dideliu procentu, tos rizikos būtų sumažintos“, – kalbėjo ji.

Anot mokslininkės, „gpasas“ labiausiai skiepytis skatina ne pensinio amžiaus žmones, kurie gali sau leisti sėdėti namie.

Aurelija Žvirblienė / DELFI nuotr.

„Su g“gpasu“ mes spaudžiame skiepytis jaunus žmones, darbingus. Šitoje situacijoje, kada tikrai yra įrodymų, jog omikron atmaina labiau primena gripą ir sukelia lengvesnę, nei buvo, infekciją, manyčiau, neliko didelės prasmės plačiai taikyti „gpasą“, – įsitikinusi ji.

Ar stiprinamoji dozė pajėgi apsaugoti nuo omikron atmainos?

Pasak mokslininkės, medikai pastebi, kad ji saugo nuo sunkios ligos.

„Hospitalizuoti ir sunkiai sergantys ligoniai yra neskiepyti“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Jos teigimu, skaičiai rodo, jog vakcina sumažina riziką sirgti.

„Pavyzdžiui, mirčių atvejai daugiausiai yra tarp neskiepytų arba iš dalies skiepytų. Medikai tai pastebi, o ir savo aplinkoje žinau nemažai atvejų, jog užsikrečia žmonės ir po trijų dozių, bet perserga lengvai“, – pabrėžė ji.

Mokslininkė teigė iki galo nesuprantanti, kodėl „gpaso“ skiepytiems asmenims nebegalima pratęsti atlikus antikūnų testą.

A. Žvirblienės teigimu, statistika rodo, jog šiuo metu apie 86 procentai padaromų antikūnų testų yra teigiami.

„Dabar, kai omikron plinta labai intensyviai, tikėtina, jog didelė dalis tiek skiepytų, tiek neskiepytų žmonių persirgs. Norint prasitęsti „gpasą“, jiems reikia eiti ir gauti trečią dozę. Gaunu labai daug laiškų ir skambučių, todėl man tikrai neatrodo, kad čia nevertas dėmesio klausimas“, – sakė ji.

Pašnekovė teigė, kad, pavyzdžiui, prasirgęs koronavirusu, bet nepasidaręs PGR testo, dėl ko sistemoje jis – kaip nesirgęs, žmogus privalo skiepytis – tokiems asmenims tai vienintelis likęs būdas gauti „gpasą“.

„Tie žmonės, kurie persirgę, bet liga nebuvo patvirtinta PGR, turėtų turėti galimybę nesileisti sustiprinančios dozės. Skiepijimas neturi būti vardan skiepijimo, jis turi būti tikslingas ir racionalus – kada reikia“, – pabrėžė ji.

S. Čaplinskas siūlo pažiūrėti plačiau

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, virusologas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad nereikia susikoncentruoti tik į „gpasą“ – diskusija turėtų būti platesnė.

„Pirmiausiai reikia įvertinti, o ką dabar tai duoda – ar valdo srautus, ar skatina žmones skiepytis, ar mažiau žmonės užsikrečia, kur užsikrečia, kaip praneša savo kontaktams? Viena iš silpnų Lietuvos vietų ir yra, kad tam tikru momentu koncentruojamasi tik į vieną priemonę. Anksčiau buvo kalbama apie kaukes, dabar, neišaiškinus kaip ir kodėl, staiga metamasi prie respiratorių, kai kyla klausimas, ar išvis jų yra“, – kad pandemijos valdyme trūksta nuoseklumo, kalbėjo pašnekovas.

Saulius Čaplinskas / DELFI nuotr.

S. Čaplinskas pabrėžė, kad ne „gpasas“ apsaugo nuo mirčių, o imuninė sistema.

„Pirmą atsaką suformuoja pirmas susidūrimas su virusu arba su skiepu, antrinį imuninį atsaką išvysto antras susidūrimas arba su skiepu, arba su virusu. (…) Kai mes supainiojame, kur yra tikslas, kur yra priemonė, kokio rezultato siekiame viena ar kita priemone, tik sukeliame bereikalingą triukšmą žmonių galvose ir neturime produktyvios diskusijos, nerandame protingo sprendimo, kaip gerinti situaciją“, – patikino pašnekovas.

Virusologas siūlo pagalvoti, ar viskas apskritai yra gerai su pandemijos valdymu, o ne laužyti ietis, kai „vienas pasako vienaip, kitam būtina pasakyti visiškai kitaip“.

„Reikia žiūrėti, kas konkrečioje grandyje gali būti padaryta efektyviau pagal tai, ką jau išmokome. Ką galime padaryti, kad žmogus greičiau būtų diagnozuotas, suprastų, kodėl reikia atlikti testą, turėtų tokią galimybę“, – aiškino jis.

Taip pat specialistas siūlė apsvarstyti, ar ligos diagnozavimui tinkami vien PGR testai, ar gali būti naudojami ir kitokie, be to, jo įsitikinimu, reikėtų labiau analizuoti vietinius duomenis nelaukiant užsienio institucijų rekomendacijų, kurios dažnai vėluoja dėl biurokratijos.

Apibendrindamas virusologas patikino, kad geriausiai sprendimus priimti šiek tiek atsitraukus ir pamąsčius, ką galima padaryti geriau esant dabartinei situacijai su tokiais, kokius naudojame, įrankius.

„Dabar įrankių turime daug“, – pridūrė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA