Lietuvą sukrėtusios Kauno žudynių bylos veikėjui – prastos žinios – Kas vyksta Kaune

Lietuvą sukrėtusios Kauno žudynių bylos veikėjui – prastos žinios

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2022/01/15 20:54

Daugiau kaip prieš 12 metų visą Lietuvą sukrėtusių tragiškų Kauno žudynių byloje dėl padėjimo rengiantis nužudyti keturis žmones nuteistas garliaviškio Drąsiaus Kedžio draugas, buvęs kultūristas Raimundas Ivanauskas skundžiasi, kad už grotų yra kankinamas, nes dėl aklumo jam esą nėra užtikrinami specialūs poreikiai. Be to, jis įsitikinęs, kad jau vertas visuomenės pasitikėjimo – esą galėtų būti paleistas į laisvę, kur laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Tačiau tokie dėl itin sunkaus nusikaltimo nuteisto R. Ivanausko teiginiai yra nepagrįsti – neskundžiama nutartimi teismas nutarė atmesti nuteistojo skundą, kuriuo buvo atsisakyta jį lygtinai paleisti į laisvę iš Pravieniškėse esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Lygtinai paleisti R. Ivanauską iš įkalinimo įstaigos nutarė Lygtinio paleidimo komisija, tačiau tam kategoriškai nepritarė dviejų instancijų teismai, konstatavę, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

„Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. Ivanausko elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą“, – nutartyje nurodė teisėjo Gyčio Večersko pirmininkaujama kolegija.

Iš naujo klausimas dėl R. Ivanausko galimo lygtinio paleidimo galės būti svarstomas praėjus pusei metų. Jam teismo nuosprendžiu yra skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pabaiga – 2025 m. vasario 14 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę atliekantis R. Ivanauskas ne kartą bandė inicijuoti Kauno žudynių bylos atnaujinimą, taip pat ne kartą teismo prašė jį atleisti nuo bausmės dėl ligos, tačiau visi šie jo prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti. O praėjusių metų lapkritį Lygtinio paleidimo komisija nutarė nuteistąjį paleisti į laisvę anksčiau laiko. Tačiau komisijos sprendimo nepatvirtino apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad „nors nuteistasis R. Ivanauskas ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals“.

R. Ivanauskas / DELFI nuotr.

Su tokiu sprendimu R. Ivanauskas nesutiko, jo advokatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė patvirtinti komisijos sprendimą ir kalinį išleisti į laisvę. Skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad apylinkės teismo argumentai esą yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet ir užkertantys kelią žmogaus siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti bei tinkamai integruotis į visuomenę.

„Atkreipiamas dėmesys, jog šiai dienai nuteistasis yra skatintas net 7 kartus, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, R. Ivanauskas yra neįgalus – visiškai aklas, todėl nedarbingas, o jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų nėra linkęs nusikalsti“, – pabrėžė advokatas.

Jo teigimu, nuteistasis laisvės atėmimo vietoje atlikdamas bausmę, nors dėl turimo neįgalumo negalėjo dirbti, tačiau aktyviai sportuoja, laisvalaikiu klausosi garso knygų, drausmine bei administracine tvarka nebaustas, nuo 2018 m. rugpjūčio bausmę atlieką lengvosios grupės sąlygomis.

Be to, gynėjas pabrėžė, kad R. Ivanauskui nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o gyvendamas pas savo seserį „niekaip nesugebės pažeisti probacijos sąlygų ir nesilaikyti įstatymų“.

„Nuteistasis dėl regėjimo sutrikimo pripažintas neįgaliu, taip pat jam pripažinti specialūs poreikiai, kurių pataisos įstaigos užtikrinti neturi galimybės, – pabrėžė jis. – Visiškai aklas žmogus atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigose, kuriose nėra sudarytų sąlygų atlikti bausmę visiškai akliems žmonėms. Nuteistojo galimybė judėti, bendrauti, apsitarnauti save yra apribotos siaura erdve, globėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis neturi. Pataisos įstaigoje nuteistajam nesudarytos sąlygos, tinkamos judėti, jis negali savarankiškai patenkinti net būtiniausių fiziologinių poreikių.“

R. Ivanausko gynėjas savo skunde taip pat citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kurioje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia.

Anot jo, teismo nutartis netaikyti lygtinio paleidimo visiškai aklam asmeniui akivaizdžiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurioje numatyta, kad „niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas“.

Tačiau su tokia advokato pozicija nesutiko jo skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad nuteistasis galėtų būti paleistas į laisvę tik tuomet, kai baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Su R. Ivanausko byla susipažinę teisėjai pabrėžė, kad jiems nekyla abejonių dėl tam tikrų teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių, tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

„Vien tai, kad R. Ivanausko dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, socialinės reabilitacijos programose bei kitos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą“, – pažymėjo teismas.

Teisėjo G. Večerskio pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog R. Ivanauskas nei teisminio nagrinėjimo metu, nei pakartotinio įvertinimo metu nepripažino padaręs nusikaltimą, anot jo, byla jo atžvilgiu sufabrikuota, o šmeižtas pakenkė jo sveikatai.

„Nuteistasis negeba įvardinti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, savo indėlį minimizuoja, neigdamas byloje pateiktus įrodymus, – nurodė teismas. – Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę.

Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, ar, juo labiau, apskritai ją neigiantis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. O tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.“

Be to, teisėjai pažymėjo, kad R. Ivanauskas laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, todėl yra pagrindas griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

„R. Ivanauskas laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad padėjo rengiantis nužudyti net keturis asmenis ir du iš jų nužudant, – akcentavo teisėjų kolegija. – Kaip matyti iš nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis aktyviai dalyvavo planuojant nusikaltimą – aptarė rengiamų žudynių eigą, jų metu naudotinas priemones žudiko išvaizdai pakeisti, nužudymams naudotinus ginklus, nužudymams ir pasišalinimui iš įvykio vietos naudotinas transporto priemones, jų palikimo vietas po nusikaltimo įvykdymo, teisėsaugos pareigūnų suklaidinimo taktiką.

Taip pat susitarė dėl žudiko slapstymuisi reikalingų patalpų, jo aprūpinimo maisto produktais, vyko į vietą, kurioje išbandė nužudymo metu naudotinus įrankius (pistoletą, neperšaunamas liemenes), bei vyko į vietą, kurioje žudikas po nusikaltimo padarymo turėjo slapstytis.

Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia ypatingą R. Ivanausko pavojingumą visuomenei, jo žiaurumą bei tai, kad jis nusikalto tikrai neatsitiktinai, kadangi nužudyti net keturis asmenis buvo planuota pakankamai ilgą laiko tarpą (apie 2 mėnesius), iš anksto apgalvojant ne tik nužudymų eigą, bet ir veiksmus, kurių turėjo būti imamasi, siekiant padėti žudikui slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.“

J. Furmanavičius, V. Naruševičienė, D. Kedys ir R. Ivanauskas / DELFI nuotr.

Anot teisėjų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – daugiau nei 3 metams.

„Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose sritys (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.)“, – pabrėžė R. Ivanauskui nepalankų sprendimą priėmęs teismas.

Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Ivanauskas anksčiau ne kartą prašė jį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos, tačiau teikimai buvo atmesti, nes nuteistojo sveikatos priežiūra yra užtikrinama Laisvės atėmimo vietoje dirbančių gydytojų, o iškilus būtinumui jam padeda nuteistųjų socialinės globos skyriaus sanitaras ir kitas nuteistasis.

„Nors nuteistasis dėl aklumo negali visiškai savarankiškai atlikti tam tikrų veiksmų, serga sunkia nepagydoma liga, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis prisitaikė prie gyvenimo sąlygų pataisos namuose, yra visiškai savarankiškas asmens priežiūros (savipriežiūros) srityje, iš dalies savarankiškas bendruomeninių ryšių, maitinimosi, namų ruošos srityse, be kitų pagalbos visiškai negeba tik leisti laisvalaikio, išeiti iš gyvenamųjų patalpų, užsiimti veikla“, – teismas nurodė, kad R. Ivanauskui pataisos namuose yra užtikrinama pakankama pagalba kasdieniniame gyvenime bei jo patiriami suvaržymai ir nepatogumai yra adekvatūs laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, o laisvės bausmės atlikimas, esant aklam, nėra nei kankinimas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju.

„Pažymėtina ir tai, jog regos problemas nuteistasis R. Ivanauskas turėjo ir nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę pataisos namuose, padarymo metu“, – neskundžiamoje nutartyje pabrėžė teismas.

„Delfi“ primena, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. birželį R. Ivanauską pripažino kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti du ir daugiau žmonių, bet po metų apeliacinės instancijos teismas jį išteisino dėl kurstymo žudyti, tačiau paliko galioti tą pačią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno žudynės visą Lietuvą sukrėtė 2009 m. spalio 5 d. – prie savo namų buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį D. Kedys kaltino pedofilija, o paskui nužudyta Violeta Naruševičienė, kurios sesuo Laimutė Stankūnaitė buvo D. Kedžio sugyventinė.

Teisėsauga yra nurodžiusi, kad šiuos nužudymus, įtariama, įvykdė D. Kedys – tą pačią dieną turėjo būti nušauta ir L. Stankūnaitė, ir verslininkas Andrius Ūsas, moteriai padėjęs kovoti dėl dukros globos.

Dėl šio nusikaltimo prokurorai D. Kedžio negalėjo apkaltinti, nes jis vėliau buvo rastas miręs užspringęs nuo skrandžio turinio, tačiau dėl padėjimo ir kurstymo „žudyti velnius“ (išgalvotus pedofilus ir jiems esą pardavinėjusias seseris) baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas D. Kedžio draugas R. Ivanauskas ir buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė, kurią vėliau teismas išteisino.

Bylą išnagrinėję teismai yra nustatę, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas tuo metu valstybės saugomą liudytoją M. Žalimą, pokalbių metu jis buvo įkalbinėjamas padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, taip pat buvo išdėstyta, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus, paskui važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką A. Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija.

Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės. Dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžiui slapstytis, ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, jog D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6–7 kartus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA