Akylas kaunietis sukūrė filmo vertą siužetą: ką virš Kauno veikė paslaptingas sraigtasparnis? – Kas vyksta Kaune

Akylas kaunietis sukūrė filmo vertą siužetą: ką virš Kauno veikė paslaptingas sraigtasparnis?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šios savaitės viduryje į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas skrydžių radarų tinklapyje pastebėjęs, jo vertinimu, įtartinus orlaivių manevrus virš Kauno. Pradėjus aiškintis jo išsakytą versiją, paaiškėjo, kad sužinoti, kas skraido Lietuvos oro erdvėje ir, ar tie orlaiviai nekelia pavojaus žmonių saugumui – ne taip paprasta. Tik po kelias dienas trukusio žurnalistinio tyrimo visos „paslaptys“ išaiškintos, o kauniečiai gali būti ramūs – visos tarnybos dirba savo darbą, todėl gyventojai gali miegoti ramūs.

Privačiu „Boeing“’u atgabeno sraigtasparnį?

Praėjusį trečiadienį portalo kontaktiniu telefonu susisiekęs žmogus informavo, kad pagal jo flightradar24.com puslapyje atliktą stebėseną, liepos 21 dieną Karmėlavos oro uoste nusileido privatus lėktuvas „Boeing 737-85R“ iš Islandijos, o vėliau virš Kauno ratus ėmė sukti sraigtasparnis, kurį vyras, galbūt dėl sutapusio skrydžio laiko, susiejo su minėtuoju privačiu orlaiviu.

„Gal privatus lėktuvas atsigabeno tą sraigtasparnį ir dabar tyrinėja Kauno apylinkes? Gal čia koks turtingas investuotojas, o gal vykdoma kokia slapta žvalgybos operacija?“, – spėliojo portalo skaitytojas.

Jo vertinimu, šie jo pastebėti skrydžiai portalui gali būti naudingi, o paaiškėjus, koks asmuo gali sau leisti į Kauną atskristi privačiu „Boeing“’u, galbūt galėtų išsirutulioti dar įdomesnė istorija, o gal net paaiškėti valstybės saugumo spragos, neabejojo akylas kaunietis.

Privatus „Boing 737-85R“ Karmėlavos oro uoste/ Flightradar24.com nuotr.

Turtingo investuotojo iš Islandijos paieška

Trečiadienio popietę „kibome“ aiškintis, ar skaitytojo versija yra tik jo fantazija, ar jis galimai turi daugiau duomenų, tik nenori jų atskleisti. Susisiekėme su Kauno miesto ir rajono savivaldybių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atstovais, klausdami, ar šiomis dienomis Kaune nėra suplanuoti investuotojų iš Islandijos vizitai.

Nors LEZ atstovai patikino, kad atskleisti duomenų, kas galimai domisi įsikurti Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje negali, nes kol nėra pasirašomos oficialios sutartys, juos saisto konfidencialumo sutartys, tačiau galiausiai atsakė, kad bent jiems jokių galimų investuotojų iš Islandijos ketinimai įsikurti Kaune nėra žinomi. Nebuvo žinoma tokia informacija ir atsakingiems savivaldybių darbuotojams.

Pasikalbėjus su keliais verslo atstovais, paaiškėjo, kad jei verslo atstovai domisi investuoti kažkurioje teritorijoje, apie tai nebūtinai žinos oficialios institucijos, mat dažnai tokios „žvalgytuvės“ vyksta pasitelkus vietinius nekilnojamojo turto agentus ar kitas verslo konsultavimo įmones.

Tačiau verslininkai abejojo, ar tam kad apžiūrėti Kauną iš viršaus, kažkam kiltų sumanymas nuosavu lėktuvu atsigabenti sraigtasparnį, yra realu. „Na, aišku, visko būna, žmonės turi skirtingų įpročių, bet gana abejotina versija, nes juk šiuolaikinės technologijos leidžia viską pamatyti virtualiu būdu, nebent yra kažkokių labai specifinių pageidavimų“, – sakė vienas iš pašnekovų.

Sraigtasparnio skrydžio trajektorija/ flightradar24.com nuotr.

Skrydžių žemėlapis versiją atmetė

Po pirmosios smalsumo bangos kilo mintis atidžiau patyrinėti vykdytų skrydžių žemėlapius. Jei „Boeing 737-85R“ stovėjo lyg įbestas Karmėlavoje, tai sraigtasparnis iš tiesų intensyviai suko ratus virš Kauno, tačiau atidžiau įsižiūrėjus pasimatė, kad jį išskirtinai domino trajektorija virš Kaunas – Vilnius autostrados ir visi įvažiavimai ir išvažiavimai iš jos. Tiesą sakant, lėktuvas prie Karmėlavos oro uosto teritorijos net nepriartėjo.

„Nemanau, kad šie orlaiviai yra susiję ir pažiūrėkit – sraigtasparnis visą laiką judėjo autostrados kryptimis, „šukavo“ visus kelius, galima bandyti spėti, kad tai labiau panašu į kokių bėglių ar nusikaltėlių paiešką“, – naują versiją iškėlė dar vienas žmogus, į kurį kreipėsi tyrimo autorė.

Jis taip pat paneigė ir dar vieną redakcijoje kilusią versiją, kad gal „Boeing 737-85R“ atgabentas sraigtasparnis gali būti skirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikiams pasienyje, o virš Kauno – tik išbandytas. „Tikrai niekas nedarys bandymų virš miesto, nes tai keltų pavojų civiliams“, – sakė jis.

Privataus investuotojo versija galutinai atkrito

Ketvirtadienį galimai į Kauną privačiu „Boeing 737-85R“ atskridusio investuotojo iš Islandijos versiją paneigė ir aviacijos ekspertas Simonas Bartkus. Gavęs žurnalistės prašymą padėti išsiaiškinti, kam priklauso paslaptingasis orlaivis, S. Bartkus iškart pasakė, kad visų pirma šis lėktuvas niekur neskrido ir stovi Karmėlavoje jau nuo gegužės.

„Galbūt jis čia saugomas, galbūt remontuojamas, tą sudėtinga patikrinti, bet kad jis nei kilo nei leidosi liepos 21 dieną – akivaizdu“, – sakė aviacijos ekspertas.

Tą jau penktadienį ryte patvirtino ir Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas, kuris atkreipė dėmesį į flightradar24.com ekrano kopijoje matomą šaukinį „BOE1234“. „Toks šaukinys yra kaip koks labai primityvus slaptažodis „1234“, kurį kartais žmonės naudoja, bet aviacijoje tikrai ne“, – komentavo T. Vasiliauskas.

Vėliau jis telefonu informavo, gal galimai lėktuvą reikėjo pajudinti iš esamos vietos, todėl jo judėjimas ir buvo fiksuotas radarų. Oro uostų atstovo teigimu, oficialiai šis orlaivis Karmėlavos oro uosto teritorijoje yra vienos iš čia įsikūrusių techninių priežiūros centrų dispozicijoje.

Tačiau po pokalbio vis tiek liko neaišku, kam priklauso minėtasis orlaivis, nes T. Vasiliauskas tokių duomenų atskleisti negalėjo. Čia ir vėl pagelbėjo S. Bartkus. „Jeigu neklystu, čia šitas lėktuvas kažkada priklausė Indijos bendrovei, kuri dabar yra bankrutavusi, o lėktuvo savininkas – lizingo bendrovė. Manau, jis yra saugomas arba remontuojamas Kaune“, – sakė jis. Jis taip pat iškart atmetė versiją, kad minėtu orlaiviu galėjo būti atgabentas sraigtasparnis. „Šis orlaivis tam yra per mažas“, – teigė S. Bartkus.

Tai ką virš Kauno veikė sraigtasparnis?

Galutinai sužlugus versijai apie paslaptingą privatų lėktuvą Karmėlavoje, vis tiek liko neaišku, ką gi virš Kauno trečiadienį veikė minėtasis sraigtasparnis, kuris flightradar24.com kolegų trečiadienį taip pat pastebėtas ir judantis link Kėdainių, Jonavos, o ketvirtadienį – sukantis ratus virš Panevėžio.

Smalsumą pakurstė ir prieš tai kalbintas aviacijos ekspertas S. Bartkus, išsiaiškinęs, kad sraigtasparnis pagal registraciją priklauso Suomijos bendrovei.

Prieš sužinant sraigtasparnio priklausomybę, jau buvome gavę žinią iš policijos, „kad Kauno apskrities policijos pareigūnai liepos 21 d. kitų tarnybų sraigtasparnio tarnybos metu pasitelkę nebuvo“.

„Gali būti, kad kokį filmą filmavo ar atnaujino žemėlapių duomenis, gali įvairių priežasčių būti, tiksliau galbūt galėtų atsakyti „Oro navigacijos“ atstovai, bet jie paprastai tik išduoda leidimus skrydžiui, ne visuomet žino skrydžio tikslą ir priežastis“, – komentavo Simonas.

Valstybės įmonei „Oro navigacija“ klausimus ketvirtadienį jau buvome išsiuntę, bet paaiškėjus, kad tai gali būti žemėlapių, kelių, geležinkelių ar kitų magistralių „žvalgytuvės“, papildomai kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), Susisiekimo ministeriją (SM) ir Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), bandydami sužinoti, gal skrydžiai vykdyti jų užsakymu. Nors buvo aišku, kad greičiausiai tai nėra Karinių oro pajėgų operacija, užklausėme ir jų informacijos.

Laiminga pabaiga – tik penktadienį

Ankstyvą penktadienio rytą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Sąveikos vyresn. karininkė vyr. ltn. Milda Gudaitytė patvirtino, kad skrydis greičiausiai vykdytas ne kariuomenės užsakymu, o vėliau laiške atsakė, kad: „Skrydį vykdė – Sraigtasparnis R44. Skrydžio tikslas – elektros linijų inspektavimas“. Kariuomenės atstovė nurodė ir tikslų liepos 21 d. vykdytų skrydžių laiką (11:08-12:58 val. ir iki 20:09 val.). Ji informavo, kad orlaivis tą dieną nusileido Veiveriuose.

Mažiau detalią informaciją žurnalistei telefonu penktadienio rytą pateikė ir VĮ „Oro navigacija“ Komunikacijos vadovė Lina Nuobarienė. Ji teigė, kad atsakymas šiek tiek užtruko dėl įmonės vidinių informavimo taisyklių.

L. Nuobarienė patikino, kad pavojaus žmonių saugumui šis sraigtasparnio skrydis nekėlė, jo tikslas buvo planinis elektros tinklų inspektavimas, o tokios patikros, pasak L. Nuobarienės, vyksta porą kartų metuose. „Kadangi tai buvo skrydis, kurio metu buvo inspektuojami elektros tinklai, siekiant įsitikinti, ar linijose nėra pažeidimų, jis vyko pakankamai žemai pagal elektros tinklų linijas, tačiau žmonėms tikrai neturėjo būti jokios grėsmės“, – patikino ji.

Tiesa, ji negalėjo atsakyti į klausimą kieno užsakymu vykdytas skrydis ir, kodėl skrydį užsakiusi bendrovė neinformavo iš anksto apie tai Kauno gyventojus, Kauno miesto ir rajono savivaldybes, žiniasklaidą. „Reiktų kreiptis į elektros tinklus prižiūrinčias bendroves“, – patarė ir Lietuvos kariuomenės atstovė, pritarusi minčiai, kad padidinto jautrumo situacijose gyventojams informacijos apie panašius veiksmus oro erdvėje dažnai pritrūksta.

Žurnalistinis tyrimas pagal skaitytojo užklausą truko nuo liepos 21 iki liepos 23 dienos. Jo metu išsiųstos 7 užklausos ir pakalbinti 5 pašnekovai. Dėkojame pastabiems kauniečiams, kurie suteikia įdomios informacijos, tačiau drauge prašome ir kantrybės, nes informacijos gavimas ir tikrinimas dažnai užtrunka ilgiau, nei planuota.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA