Kauniečiai susidomėjo, ar tikrai Nemuno saloje žydinčios vyšnios yra sakuros – Kas vyksta Kaune

Kauniečiai susidomėjo, ar tikrai Nemuno saloje žydinčios vyšnios yra sakuros

Sužydėjo Sakuros Nemuno saloje
Sužydėjo Sakuros Nemuno saloje / R. Tenio nuotr.

Nemuno saloje tarp dviejų pėsčiųjų tiltų krante palei kanalą, lyg sniegu pasipuošę nuostabūs vaismedžiai sukėlė kauniečių abejones, ar tikrai šie medžiai yra sakuros, o ne mums įprastos lietuviškos vyšnios, kurios taip pat žydi tokiu metu. Ekologė ir želdynų dizainerė Edita Medeina paaiškino, kuo skiriasi sakuros nuo vyšnių.

Kuo skiriasi

„Iš tiesų sakura ir yra vyšnia, nes japonai vyšnią vadina „zakura“. Tad tai yra ta pati vyšnia, tik jos veislės yra skirtingos. Lietuvoje įprastai auginamos tokios vyšnių veislės, kurios sunokina gausų uogų derlių, o Japonijoje paplitusios veislės yra orientuotos į žiedus, jų uogų derlius – menkesnis, pačios uogytės mažos ir neskanios“, – sako E. Medeina.

Želdynų specialistė pastebi, kad vyšnių veislių auginimas yra nulemtas skirtingų kultūrinių veiksnių – japonai vyšniomis žavisi dėl jų žydėjimo, Japonijoje yra populiari šventė, kai gėrimasi žydinčiomis sakuromis, vadinama hanami ir Japonijoje ji švenčiama labai seniai, o šventės metu grožimasi vyšnių žiedais, jų žiedlapių kritimu, kuris simbolizuoja gyvenimo laikinumą ir trapumą.

„Ir nors sakurų žiedai visai nekvepia, bet japonams šis žydėjimas yra ypatingas laikas. Jiems tai prasmingas tarpusavio ryšys su protėviais, simbolizuojantis besikeičiantį gyvenimo ciklą, gyvenimo būties trapumą ir grožį, tiesiog buvimą čia ir dabar, šią akimirką. Japonai kartu su šeimomis, bičiuliais ar vieni įsitaiso po žydinčiais sakurų medeliais kieme ar parke, šnekučiuojasi, geria arbatą, medituoja arba tiesiog gėrisi vėjyje plevenančiais ir krintančiais žiedlapiais“, – pasakoja Japoniją per sakurų žydėjimą aplankiusi augalų ekspertė. Pasak jos, kelionės metu teko pasiklausti japonų, ar jie valgo vyšnias, jie tvirtino, kad uogos jiems nesvarbios, o sakuras vertina tik dėl žiedų.

Edita atkreipia dėmesį, kad vyšnia nėra lietuviškas augalas, jis yra kildinamas iš Mažosios Azijos, o į Lietuvą atkeliauti galėjo viduramžiais, galimai iš Italijos, kur šis augalas buvo jau anksčiau paplitęs. Pirmiausiai sukultūrintos vyšnios pradėtos sodinti dvaruose, vėliau išplito plačiai.

„Vyšnios dažnai yra priskiriamos prie kitų slyvinių augalų, vadinamų lot. Prunus – tai ir abrikosai, kiti slyviniai augalai, pavyzdžiui ievos, taip pat ir trešnės“, – sako Edita. Beje, trešnių pavadinimas kildinamas iš lenkų kalbos, kurioje vyšnia vadinama czereśnia.

Sužydėjo Sakuros Nemuno saloje
Sakuros arba vyšnios žiedai – laikinumo simbolis/ R. Tenio nuotr.

Sodino sakuras

Kad Nemuno saloje baltais žiedais pražydę augalai gali būti vadinami sakuromis, patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Mat sodinant šiuos medžius saloje labiau orientuotasi į žiedus – ne vaisius, o ir progos labiau susijusios su Japonijos ir Lietuvos santykiais.

„Nemuno salą savo žiedais papuošė baltažiedės sakuros. Nors įprasta japonišką sakurą tapatinti išskirtinai su rausvažiede vyšnia, tačiau egzistuoja ir daugiau jos porūšių – ankstyvoji, svyruoklinė, puošnioji, hokaidinė ir dar daugybė kitų atmainų, kurios pasižymi puošniais baltais ar skirtingų atspalvių rausvais žiedais“, – sakė ji.

„Sakuromis vadinamos kelios dekoratyvinių vyšnių rūšys, bet kalbant apie sakuras, dažniausiai turima omenyje smailiadantę vyšnią (lot. Prunus serrulata). Tai iki 10 m aukščio užaugantis medelis, kuris natūraliai auga Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje. Šiais laikais sakuromis domimasi daugelyje pasaulio šalių. Dažniausiai auginamas ne pats rūšinis medelis, žydintis rausvais žiedynais, kuriuose kekėse sukrauta po 3–5 žiedus, bet įvairios jo veislės“, – pasakoja E. Medeina, taip pat rašanti tinklaraštį apie augalus medeinos.lt

Sužydėjo Sakuros Nemuno saloje
Baltažiedės sakuros Nemuno saloje/ R. Tenio nuotr.

Išpopuliarėjo neseniai

Pasak E. Medeinos, pirmieji dekoratyvinių vyšnių medeliai – sakuros – į Lietuvą atkeliavo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet auginami buvo retai, paprastai tik botanikos soduose ar privačiose kolekcijose. „Tikrasis sakurų bumas prasidėjo tada, kai atkūrėme Nepriklausomybę. Vienas pirmųjų sodelių mūsų šalyje buvo įkurtas VU Botanikos sodo Vingio skyriuje 1998 m., vėliau – Kaune, Nemuno saloje, bei kitur“, – sako ji.

Šiuo metu pats didžiausias, ir ko gero, žaviausias sakurų parkas – tai garsaus japonų diplomato Čijunės Sugiharos vardu pavadintas sodas Vilniuje, kuris buvo įkurtas 2001 metais, minint šio kilnaus žmogaus 100-ąsias gimimo metines. Keli šimtai sakurų medelių šiam parkui – tai Japonijos dovana Lietuvai.

2001 metais, minint Čiunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, Kaune taip pat buvo pasodintos 7 sakuros prie buvusio Japonijos konsulato, kuriame dirbo Pasaulio teisuolis, o dabar veikia jo  memorialinis muziejus. Prie šio muziejaus, įsikūrusio Vaižganto gatvėje Žaliakalnyje, nuostabios sakuros pražydo ir šiemet.

Dar šimtas japoniškų vyšnių 2003 metais papuošė Nemuno salos parką, minint Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Būtent prie jų šiemet taip gausiai fotografavosi kauniečiai. O 50 naujų sakurų medelių Nemuno saloje pasodinta ir prieš kelerius metus, užbaigiant šventinę Sugiharos savaitę, saloje iš rausvažiedžių sakurų palei pėsčiųjų taką suformuotas nedidelis skveras.

Pastaraisiais metais sakurų žiedais dabinasi ne tik Vilnius ar Kaunas, jau kuriami sakurų parkeliai Alytuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Tauragėje ir kitur.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.