Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Visvaldu Matijošaičiu ir kitais savivaldybės administracijos atstovais apžiūrėjo prajėusią savaitę naujoje ledo arenoje atidarytą didžiausią šalyje vakcinavimo centrą. Šalies vadovas paskelbė, kad atėjus eilei skiepysis diskusijų viešojoje erdvėje keliančia „AstraZeneca“ vakcina, o skiepijimo tempai apskritai galėtų būti didesni, tačiau svarbiausia būti tinkamai pasiruošus masiniam gyventojų vakcinavimui.
Prezidentas skiepysis „AstraZeneca“
„Neblogos emocijos užplūsta apsilankius šiame objekte, kuris skirtas masiniam skiepijimui. Šiandien galbūt dar neturime pilnų salių, nes pats vakcinavimo procesas įsibėgėja, tačiau, jei statistika neapgauna, 1666 žmonės numatyti paskiepyti šiandien. Iš esmės, šį skaičių galima padidinti iki 8000 per dieną“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, tikslai, kurie keliami iki vidurvasario, Kaunui atrodo pasiekiami net iki gegužės pabaigos, nors viskas priklauso ne tik nuo mūsų pastangų, bet ir vakcinos apimčių. Jeigu sugebėsime gauti tą vakciną, kuri mums priklauso, G. Nausėdos manymu, esame pasirengę paskiepyti Lietuvos žmones per minimaliai trumpą laiką.
„Džiugu, kad senjorai, dabar esantys šiame vakcinavimo etape (šiandien teko su keliais pakalbėti) pasitiki vakcina, laukia, kaip patys sako, eilėje nuo 7 val. ryto, nes centras atsidaro 8 val. Galime džiaugtis, kad yra suvokimas esant reikalinga ir prasminga skiepytis“, – įspūdžiais dalijosi prezidentas.
Jis savaip užtildė diskusijas ir gandus dėl vienokių ar kitokių gamintojų vakcinų: „Šiandien aš galiu labai ramiai ir aiškiai pasakyti, kad jeigu kažkam kyla abejonių dėl „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo, aš esu pasirengęs atėjus mano eilei pasiskiepyti būtent „AstraZeneca“ vakcina.“
Primename, kad britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje kelia dėl nepageidaujamo poveikio, nors Europos ir Lietuvos institucijos pabrėžia, kad vakciną galima naudoti ir vyresnio amžiaus žmonėms, o nepageidaujamas reakcijas sukelia ir kitos vakcinos.
Masinio vakcinavimo tikisi antrą ketvirtį
G. Nausėdos vertinimu, vakcinavimo tempai galėtų būti geresni, kartas nuo karto susidaro vakcinų kiekis, kuris nėra iš karto panaudojamas. Visgi prezidentas to nelaiko labai didele bėda, nes iš dalies tai susiję su organizacinėmis problemomis ir susikaupimas nėra ilgalaikis, kaip taisyklė, keletui dienų.
„Bet turime suprasti, kad tai, ką gauname dabar – net ir 10 tūkst. paskiepijimo per dieną atveju – yra tik treniruotė prieš masinį vakcinavimą, kuris, manau, Lietuvoje prasidės jau antrąjį metų ketvirtį. Tuomet vakcinų kiekiai, kurie mus pasieks, leis skiepyti po 30-35 tūkst. žmonių per dieną. Šiandien diskusijos ir ginčai dėl skaičių ir terminų man atrodo vis labiau beprasmiški, nes tiek Vyriausybė, tik prezidentas sutaria, kad privalome kaip galima greičiau panaudoti visus skiepus, kuriuos turime.
Turime kalbėti apie ambiciją pasiruošti kur kas gausesniam skiepijimui. Dabar svarbiausia atsakyti į klausimą, ar mūsų miestai pasirengę infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių požiūriu paskiepyti dar keletą kartų daugiau nei šiuo metu. Jeigu taip, galime ramiai laukti momento, kai Lietuvą pasieks masiniai vakcinos kiekiai. Nestovėsime ir negalvosime, ką dabar daryti – būsime pasirengę tuoj pat imtis darbo ir paskiepyti“, – svarstė šalies vadovas.
Pasiruošimo masiniam vakcinavimui pavyzdys matyti Kaune, G. Nausėdos žiniomis, dirba ir Vilnius, kiti didieji šalies miestai. Lietuvos merai, su kuriais prezidentui teko kalbėti, sako esantys pasirengę užtikrinus vakcinų tiekimą iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Informacija rasti žmones turi pati
G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu teisingai ir išsamiai informuoti apie vakcinavimo procesą – pirmiausia tam didelį dėmesį turėtų skirti valstybinis šalies transliuotojas LRT. Komunikacinė kampanija, kuri yra ne savivaldybių, o centrinės valdžios dispozicijoje, prezidento manymu, turi būti aktyvesnė, labiau orientuota į žmones ir „ne žmonės turi ieškoti informacijos, ji turi surasti gyventojus“.
„Savivaldybėms skiepijimo procese yra numatytas labai svarbus vaidmuo, nes jos praktiškai priims didžiąją vakcinavimo įgyvendinimo naštą. Tačiau tai nereiškia, kad centrinė valdžia neturi tam tikrų pareigų: pirmiausia, skiepijimo strategija, politika, eiliškumo nustatymas, informavimo kampanija, mat turime rasti visus žmones, kurie nori skiepytis. Jeigu sutvarkysime šiuos dalykus, Lietuvos laukia sėkmė – būsime tarp geriausiai skiepijamų valstybių Europoje“, – šnekėjo G. Nausėda.
Pasiteiravus, ar vakcinavimo plano nesujauks ketvirtadaliu sumažintas „AstraZeneca“ vakcinų tiekimas Lietuvai, šalies vadovas pažymėjo, kad nebesame priklausomi tik nuo „AstraZeneca“ vakcinos. Netrukus turėsime ketvirtą gamintoją – „Johnson & Johnson“, kuris Amerikoje praktiškai baigė paskutinius etapus, o Europoje licenciją bendrovė turėtų gauti kovą ir tiekimas esą neturėtų užtrukti.
„Prieš kurį laiką girdėjome apie dramatiškai sumažintą šios kompanijos („AstraZeneca“ – „Kas vyksta Kaune“) vakcinų kiekį, po to buvo padidintas – aš nedaryčiau toli siekiančių išvadų iš vienetinių pranešimų. Patikėkite, mes Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose neleidžiame nurimti pačiai Europos Komisijai. Su gamintojais turi būti deramasi ir deramasi taip kietai, kad jie net negalvotų apie kitas alternatyvas, tik laikytųsi tų įsipareigojimų, kuriuos turi“, – dėstė G. Nausėda.
Pasitempęs Kaunas gali skiepyti 10 tūkst. per dieną
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad skiepijimo nuo COVID-19 tempui augant, savivaldybė su Kauno miesto poliklinika vakcinavimo centrą įkurdino Kovo 11-osios gatvėje ką tik pastatytuose ledo rūmuose. Poliklinikos vadovas Paulius Kibiša žurnalistus penktadienį tikino, kad turint pakankamai vakcinų, 70 proc. kauniečių čia paskiepyti būtų galima iki pavasario pabaigos.
Atidarytas didžiausias Lietuvos vakcinavimo centras Kaune
„Ledo rūmuose galima paskiepyti 4-6 tūkst. pacientų per dieną nelabai įsitempiant, bet panaudojus visus Kauno resursus – tiek privačias įstaigas, tiek centrinį paštą, galėtume vakcinuoti 10 tūkst. ir daugiau“, – įvardijo P. Kibiša.
Viena slaugytoja čia rūpinasi dviem pacientais: kol vienas rengiasi, kitas yra skiepijamas, suvedama informacija, tada slaugytoja pasisuka į pasiruošusį pacientą ir kol jis skiepijamas, kita kabina atsilaisvina – šitaip padidinamas pacientų pralaidumas. Taip pat įdiegtas gyvas momentinis pacientų srautų stebėjimas: kaip žmonės juda, kiek jų atėjo, dar ateis, kurioje vietoje procesai stringa. Atsiradus kokiems nors trikdžiams, juos galima skubiai pašalinti.
