Siūlo surengti renginį Kauno „Žalgirio“ arenoje, kad ištirtų, kaip plinta koronavirusas – Kas vyksta Kaune

Siūlo surengti renginį Kauno „Žalgirio“ arenoje, kad ištirtų, kaip plinta koronavirusas

delfi.lt / Evelina Joteikaitė 2021/02/19 12:10
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Gerėjant koronaviruso situacijai šalyje ir laisvėjant suvaržymams, pasigirsta įvairių sričių atstovų prašymų suteikti vienokią ar kitokią išimtį, leisti veikti. Apie tai sukasi ir renginių organizatorių mintys. Kaip sakė renginių industrijos asociacijos (RIA) vadovas Valdas Petreikis, jeigu norime, kad vasarą vyktų renginiai, organizatoriams jau dabar reikia imtis darbo, kad spėtų tam pasiruošti.

Renginius organizuojančios įmonės atstovas Vitalij Litvinenko turi ir dar vieną pasiūlymą – surengti eksperimentinį renginį Žalgirio arenoje, kaip jau buvo padaryta kai kuriose užsienio šalyse.

Norėtų surengti eksperimentinį renginį

Vienos renginių organizavimo įmonės atstovas Vitalij Litvinenko netgi prabilo apie eksperimentinius renginius, kurie nuvilnijo skirtingose užsienio šalyse. Ieškodamas būdų, kaip būtų galima saugiai organizuoti renginius, V. Litvinenko ėmė žvalgytis į pasaulio pavyzdžius.

„Tikslas – pasinaudoti turimomis patirtimis, jas atkartoti. Tokiu atveju, rizika būtų mažesnė“, – sakė jis, kalbėdamas apie leidimą surengti keletą bandomųjų renginių, naudojant greituosius testus, siekiant išsiaiškinti, ar didelio masto renginiai gali saugiai vykti be socialinio atsiribojimo.

Kaip pastebėjo V. Litvinenko, vieni tokių – eksperimentiniai renginiai Danijoje, kur gyvosios muzikos asociacijai „Dansk Live“ buvo suteiktas leidimas juos organizuoti. Apie tai rašoma britų interneto portale.

Vokietijoje taip pat surengtas koncertas 1400 žmonių, su tikslu ištirti kaip sparčiai plinta koronavirusas renginiuose. Informacija dalijamasi britų portale timeout.com.

Ir tokių pavyzdžių, anot V. Litvinenko, ne vienas: Ispanijoje paskelbti tokio tipo bandomojo tyrimo preliminarūs rezultatai parodė, kad nė vienas iš gruodžio mėnesį dalyvavusių eksperimentiniame koncerte neužsikrėtė koronavirusu. Tyrėjai portalui timeout.com teigia, kad tokio renginio organizavimas „nesusijęs su Covid-19 infekcijų padidėjimu“. Kitaip tariant, kol bus taikomos saugumo priemonės – privalomas kaukės dėvėjimas, rankų dezinfekavimas, tinkamas vėdinimas, gyva muzika gali skambėti be socialinio atsiribojimo.

V. Litvinenko manymu, panašus eksperimentinis renginys galėtų vykti ir Lietuvoje, jei sutiktų dalyvauti visuomenės sveikatos specialistai, kurie prižiūrėtų ir patvirtintų rezultatus. Renginiams, anot jo, tai galėtų reikšti žalią šviesą.

„Jei visur veikia, kodėl nepabandžius ir pas mus? Galėtume remtis savo rezultatais. Surinktume auditoriją mūsų sąlygomis. Kiekvienoje šalyje viskas kitaip, todėl norėtume daryti savo išvadas, kad valdžia galėtų remtis jomis, tęsdami ar atlaisvindami karantiną“, – apie platesnį pagrindimą kalbėjo jis.

RIA vadovas pritarė kolegai sakydamas, kad toks renginys gali ir turėtų įvykti.

„Jei yra užtikrinamos visos saugumo priemonės, vėdinimas – užsikrėsti arba paskleisti ligą maža galimybė. Kita vertus, dalis populiacijos jau turi antikūnus arba yra paskiepyti. Kodėl tie žmonės negalėtų eiti į renginį, net jei jis įvyktų sausakimšoje arenoje?

Vėlgi, tos priemonės ir sprendimai turi būti savalaikiai – žiūrime į priimamus sprendimus, kurie buvo prieš metus, bet mes turime eilę pasikeitusių dalykų, visiškai kitokių, daugiau informacijos apie pačią ligą, jos sklaidą, vakcinas, yra užsienio šalių praktikos“, – sakė V. Petreikis ir pridūrė, kad infekcijos plitimo problemas reikia spręsti prisitaikant, negalvojant, kad ta liga kažkaip stebuklingai dings.

Valdas Petreikis: pagalba netinkama renginių sektoriaus įmonėms

Pagal dabartinį algoritmą daugumos ribojimų atšaukimas galimas, kai bus pasiekta mažiau nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų dalis neviršys 4 proc.

„Tokį rodiklį galime turėti amžinai, yra tikimybė, kad jo nesumažinsime. Tai visi teatrai, kurie talpina daugiau nei šimtą žmonių turi užsidaryti? Užsienyje, kur vyksta aktyvus vakcinavimas visgi bandoma veikti – norėtume matyti ir čia tą patį“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Petreikio tikinimu, renginių organizavimo sektorius iš valdžios pusės kol kas nemato nei jokio plano, nei pagalbos, o vykstančios diskusijos neduoda jokių rezultatų.

„Kalbėjomės su Kultūros ministerijos atstovais, esame dėkingi jiems, bet panašu, kad realius sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos ekspertai, kurie net nekalba apie tai, kaip ši industrija turėtų veikti šiomis aplinkybėmis.

Esame uždaryti ilgiausiai ir seniausiai – yra įmonių, kurios neveikia metus. Didžiulė problema, o pagalbos paketų – nėra, tik horizontalios pagalbos priemonės, kurios visai netinka renginių sektoriaus įmonėms“, – pažymėjo jis.

Renginių industrija, anot V. Petreikio ramiai laukė, kol ateis žadėta parama ir nuosekli diskusija, kaip, kodėl ir kokie renginiai turėtų būti atidaryti.

„Bet mes eilę mėnesių turime tik tą algoritmą, pagal kurį realiai kažkada (gal niekada) galėsime dirbti. Reikia suprasti, kad renginių industrija labai didelė, yra maži renginiai, yra vidutiniai, didelės arenos – sąlygos ir aplinkybės nevienodos.

Turėtų tais klausimais nuosekliai dirbti darbo grupės. Sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) grąžinimas – nieko nesprendžia, tą patį gauna įmonės, kurių apyvarta krito 30 proc., ir kurių 90 proc. Gauna tą pačią pagalbą kaip knygynas, kuris gali prekiauti online. Tai visiškai neadekvatus situacijos vertinimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kaip pavyzdį V. Petreikis pateikė Lenkiją, kur jau kitą savaitę planuoja pradėti dirbti arenos, Daniją, siūlančią kompensacinius paketus. „Visai kitokiais principais dirbama: kultūros sektorius vadovaujasi renginių atlaisvinimo planu, jei pagal jį veiklos negali vykdyti – yra kompensaciniai paketai, draudimai. Tokia pagalba mums padėtų“, – renginių sektoriui galinčius padėti būdus vardijo jis.

Renginiai planuojami pusmetį

V. Petreikis ragino suprasti, kad renginiai nėra kirpyklos ar mažos parduotuvėlės, kur pasakius jau tą pačią dieną gali atsidaryti. „Didesnius renginius reikia planuoti pusę metų, keturis mėnesius, visai kiti principai. Didžioji dalis planuojamų vasaros renginių neįvyks. Planas reikalingas, jei jo dar nėra, galbūt galėtų atsirasti normalios diskusijos su sprendimų priėmėjais“, – dar kartą pabrėžė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dalies įmonių situacija itin sudėtinga – jos ant nemokumo ir bankroto ribos: „Ilgainiui tai išvirs į visą grandininę reakciją – bedarbius, negrąžintus bilietus, į tai, ko mes tikrai nenorime. Kiek įmonių gali neveikti metus su įvairiais ribojimais ir draudimais? Tai praktiškai neįmanoma.“

V. Litvinenko pasakojo, kad jie tik ir girdintys iš valdžios atstovų: „Palaukite, kol situacija bus labiau prognozuojama“. Todėl atliepdamas šį raginimą jis išsikėlė tikslą organizuoti eksperimentinį renginį, kuriam negaliotų tie patys įstatymai ir apribojimai.

V. Litvinenko sutinka, kad renginyje galėtų dalyvauti tam tikras, apribotas skaičius žiūrovų – greičiausiai 2 tūkst. žmonių iki 35-erių metų, nepatenkančių į rizikos grupę. Eksperimentas galėtų vykti birželio mėnesio 11 d., pilnai dezinfekuotose ir vėdinamose Žalgirio arenos patalpose, dėvint kaukes, laikantis kitų saugumo reikalavimų, bet nepaisant atstumų.

„Šitoks renginys galėtų tapti pavyzdžiu, nes iki šiol sėdime nežinioje. Bandome skleisti žinutę, kad renginių organizatoriams reikia laiko pasiruošimui: rasti atlikėjus, patalpas, pasirūpinti reklama, bilietus parduoti. Dėl to sakome – eksperimentuoti reiktų pradėti kuo anksčiau. Visuomenės sveikatos specialistai irgi galėtų tame dalyvauti.

Jeigu kartu sužiūrėtume tą momentą – nėra ko jaudintis. Tačiau kol kas nematome daug geranoriškumo“, – kalbėjo eksperimentinio renginio sumanytojas ir pažymėjo, kad panašus bandymas vyks švietimo srityje – pasirinktoje ugdymo įstaigoje ugdymas vyks laikantis visų saugos reikalavimų, periodiškai atliekant mokinių namų ūkių ir įstaigoje kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį COVID-19 tyrimą.

Ši praktika, anot jo, tinkama kiekvienai sričiai.

„Kuo greičiau tai padarysime, tuo anksčiau turėsime pagrindą laisvinimui arba tolimesniems ribojimams. Būtent šiuo principu užsienyje atidarinėjami festivaliai, kuriuose galės dalyvauti 400 tūkst. žmonių. Tačiau čia susidaro įspūdis, kad per anksti kalbėti apie renginius, visgi kai tuos sprendimus priims – jau bus per vėlu. Reiktų į tai atsižvelgti.

Realiai atstovauju ne sau, o visam kultūros sektoriui. Šis renginys gali būti pavyzdžiu kitiems organizatoriams ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ypač jei turime galimybę atvežti superžvaigždę – atlikėją – derinome renginį šešerius metus, įdėta daug pastangų. Galėtume išnaudoti garsenybės žinomumą ir paskleisti žinią pasauliui apie savo eksperimento rezultatus, pateikti išvadas“, – galimybę garsinti šalies vardą įžvelgė V. Litvinenko.

Į klausimą, ar reikalingi ir būtų palaikomi tokio lygio eksperimentai mūsų šalyje, Kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė „Delfi“ atsakė, kad iš renginių organizatorių tokio kreipimosi nėra sulaukę ir detaliai komentuoti šios idėjos bei galimybių ją įgyvendinti negali, tačiau noras sugrįžti prie veiklos – visiškai suprantamas.

„Suprantame ir palaikome renginių organizatorių norą grįžti prie veiklos, imantis tam visų būtinų saugumo priemonių ir atsižvelgiant į konkrečią pandeminę situaciją, taip pat nuolat sekame ir analizuojame pandeminę padėtį ir karantino atlaisvinimus kitose Europos šalyse“, – atsiųstame oficialiame atsakyme teigė V. Vitkauskaitė.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

Per praėjusią parą nustatytų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius:
* Per vakar dieną ištirta ėminių

Per praėjusią parą nuo Covid-19 mirusių asmenų išankstinis* skaičius:

* Per praėjusią parą mirusių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40%
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų:
Pirma skiepo doze

Antra skiepo doze


Iš viso vakcinuota:
Pirmąja skiepo doze

Dviem skiepo dozėmis

Bendras Covid-19 mirčių skaičius

14 dienų sergamumas COVID-19 liga (100 tūkst. gyventojų)

Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius

Pasveikusių asmenų skaičius

(informacija atnaujinta pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis)
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA