UNESCO pateikta paraiška dėl tarpukario Kauno architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą – Kas vyksta Kaune

UNESCO pateikta paraiška dėl tarpukario Kauno architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą

BNS 2021/01/21 15:45
R. Tenio nuotr.

UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija.

Paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ vertins tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.

Tikimasi, kad šis procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų.

„Nuo 2015 metų esu aktyviai įsitraukęs į procesus dėl Kauno modernizmo architektūros pripažinimo tarptautiniu mastu, tad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiandien savo rankose laikome šią solidžią paraišką, kurią jau galime vadinti mūsų visos šalies laimėjimu“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys, jis yra dirbęs Kauno vicemeru, atsakingu už kultūrą.

Anot jo, jau pats paraiškos rengimo procesas yra didžiulė vertybė.

„Šis įdirbis ir po mažiau nei metų prasidėsianti programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ yra išskirtinė galimybė Kauno modernizmo architektūrą įtvirtinti pasauliniame kontekste“, – teigė ministras.

Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas.

Teritorija, kurią prašoma pripažinti pasaulinio paveldo vertybe, ir jos apsaugos zona sutampa su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t. y. nenumatoma papildomai išplėsti apsaugos ar esamų teritorijų ribas.

Simonas Kairys ir Saulius Rimas / S. Rimo „Facebook“ paskyros nuotr.

Pagal paraišką, vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Anot pranešimo, vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat – ketvirtąjį kriterijų kaip „tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą“.

„Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX amžiaus meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. Kauno modernizmas skatina modernizmo architektūrą suvokti kaip politinį, socialinį ir kultūrinį XX amžiaus pirmosios pusės reiškinį“, – rašo Kultūros ministerija.

2017 metais Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą, tai atvėrė kelią pradėti rengti nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA