Vienkartinių indų iš plastiko prekybos tinkluose greit neliks – Kas vyksta Kaune

Vienkartinių indų iš plastiko prekybos tinkluose greit neliks

BNS / Sniegė Balčiūnaitė 2021/01/16 15:25
E. Šostakaitės nuotr.

Šių metų viduryje Lietuvoje įsigaliosiant vienkartinių plastiko indų draudimui, dalis prekybos tinklų jų jau atsisakė, o dalis išparduoda paskutinius likučius arba juos nuo prekystalių nurinks paskutinę prekybos dieną.

Prie „Iki“ ir „Lidl“, kurie anksčiau nei numato Europos Sąjungos (ES) plastiko direktyva, iš lentynų pašalino beveik visas prekes iš plastiko, jungiasi ir „Rimi“, paskelbusi iš prekybos išimanti plastikinius indus.

Tuo metu „Norfa“ sako atsisakyti jų neskubanti, nes pirkėjai juos labiau renkasi dėl pigumo.

„Kai bus draudžiama, tada tų plastikinių prekių ir nebeliks. Kol kas turime ir plastikinių, ir iš kitokių medžiagų pagamintų“, – BNS tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas vienkartinių plastiko indų pardavimai nėra dideli.

„Santykis yra 70-80 proc. plastiko naudai, nes tos prekes ne procentais, o kartais pigesnės. Ekologijai tarnauja, bet per žmonių kišenes kerta, nes stalo įrankiai ne iš plastiko, o iš kitų pluoštų ar popieriniai, jie gerokai brangesni“, – aiškino jis.

D. Ryliškio teigimu, produkcijos iš plastiko pernai, palyginti su ankstesniais metais, nupirkta mažiau ne dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o dėl koronaviruso krizės.

„Mažėjimas susijęs su pandemija. Žmonės nevažiavo į vakarėlius, sodybas, dėl to ir nupirko mažiau“, – teigė „Norfos“ atstovas.

„Rimi“: didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota

„Rimi“ pranešė iki šių metų pradžios atnaujinusi vienkartinių plastiko gaminių asortimentą ir pradėjusi prekiauti iš popieriaus pagamintomis prekėmis. Tačiau kai kurių jų, pavyzdžiui, popierinių puodelių,
paviršius vis tiek yra padengtas plastiko sluoksniu.

Pasak „Rimi“, didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota.

„Keliose „Rimi“ tinklo parduotuvėse yra likęs labai nedidelis kiekis vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip vienkartinės lėkštės, puodeliai, šiaudeliai. Jie bus parduoti, tačiau „Rimi“ daugiau vienkartinių plastiko gaminių iš tiekėjų nebeperka ir jais nebeprekiaus“, – BNS nurodė „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.

Pasak jo, „Rimi“ taip pat siekia, kad iki 2022 metų pabaigos visos plastiko prekių su tinklo etiketėmis pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos.

„Siekiame, kad nuo 2030-ųjų jos taip pat būtų gaminamos iš jau perdirbtų ar dar kartą panaudotų medžiagų“, – kalbėjo L. Aleliūnas.

Dėl tokių sprendimų „Rimi“ visose trijose Baltijos šalyse tikisi sumažinti plastiko naudojimą 100 tonų per metus.

Anot L. Aleliūno, dar šiais metais bus pradėtos naudoti naujos pakuotės „Rimi“ produktams, pavyzdžiui, salotos bus pakuojamos į plonesnio plastiko indelius, o šviežiai žuviai bus naudojami mažesni ir plonesni maišeliai. Tai sumažins plastiko naudojimą dar 35 tonomis per metus.

„Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė nurodė, kad dabar vienkartiniai indai gaminami iš FSC sertifikuoto popieriaus. Didžioji jų dalis pagaminta Suomijoje, kai kurios – Kinijoje ir Graikijoje.

„Maxima“ plastiko gaminių nebeužsako, „Iki“ nuo gegužės nebebus plastikinių ausų krapštukų

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS nurodė, kad tinklas jau kurį laiką mažina ir atsisako vienkartinių plastiko produktų.

„Šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse jau yra visos alternatyvos vienkartinio plastiko gaminiams. Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus“, – BNS sakė E. Dapkienė.

Pasak jos, vienkartinio plastiko gaminiai jau nebeužsakomi, prekiaujama tik jų likučiais, kurie bus išimti iš prekybos, iki įsigalios ES direktyva.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS pranešė, kad vienkartinių plastikinių indų, šiaudelių, ausų krapštukų tinklas nebeturi nuo 2019 metų rugpjūčio. Pasak jos, „Iki“ pirmasis atsisakė vienkartinių plastiko indų.

Šiuo metu iš prekybos išimami plastikiniai ausų krapštukai. V. Budrienė žada, kad jie iki gegužės bus pakeisti popieriniais arba mediniais.

„Jau beveik 1,5 metų nebepardavinėjame plastikinių įrankių, taurių, stiklinių, šiaudelių. Tokio tipo gaminius parduodame pagamintus iš tvarių medžiagų: popieriaus, medienos. Taip pat dabar išiminėjame iš prekybos ir plastikinius ausų krapštukus. Iki naujojo reglamento įsigaliojimo jie taip pat bus pakeisti ausų krapštukais, pagamintais iš tvarių medžiagų“,– pranešė V. Budrienė.

V. Budrienės teigimu, šių vienkartinių indų pardavimai panašūs kaip ir plastikinių.

„Lidl Lietuva“ plastiko indų nebeturi nuo 2019 metų vasaros

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad vienkartinius plastiko indus, įrankius ir šiaudelius iš prekybos tinklas išėmė 2019 metų vasarą, o plastikinių ausų krapštukų taip pat nebeturi daugiau nei metus.

„2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių – jie pakeisti natūraliais popieriniais maišeliais, taip pat vaisiams, daržovėms bei biriems produktams susidėti siūlomi daugkartiniai maišeliai“, – BNS sakė ji.

L. Skersytės teigimu, taip tinklas atsisakė 90 tonų plastiko per metus.

„Taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 metų pabaigos būtų 100 proc. tinkamos perdirbti“, – BNS teigė ji.

Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 metų. Tačiau siekiant, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva yra nutarusi galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA