Vyras su sutuoktine pakliuvo į nepavydėtiną situaciją, iš jų pačių įsigyto buto juos veja vienas artimiausių žmonių – sutuoktinės motina, vyro uošvienė. Tiesa, į keblią situaciją papuolė pirkdami minėtą butą ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydami uošvienę kaip pirkėją. Advokatė atsako, ar turi šansų ši pora gyventi ir džiaugtis pačių įsigytu turtu.
„Prieš kelerius metus su sutuoktine pirkome butą, tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje nurodėme kaip buto pirkėją mano uošvienę. Tuo metu uošviene labai pasitikėjau, bet dabar ji meta mane ir žmoną iš namų, neigia, jog mes pirkome šį butą. Ar dar galime apginti savo pažeistas teises?“, – iškilusiai problemai atsakymo ieškojo vyras.
Teismų praktikoje sandoriai, sudaryti ne su tikrąją sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, laikytini apsimestiniais sandoriais, kadangi tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį.
Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Taigi, su tikslu apginti savo pažeistas teises Jums reikia kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti buto pirkimo – pardavimo sutarties dalį, pagal kurią Jūsų uošvienė nurodyta pirkėja, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento bei prašyti teismo pagal šią sutartį perkelti pirkėjo teises Jums bei Jūsų sutuoktinei.
Pažymime, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį, t.y. būtent Jums bei Jūsų sutuoktinei teks pareiga įrodyti, jog esate tikrieji buto pirkėjai.
Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), aiškinasi tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgia į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.
Taigi, vertinant, ar ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu dėl sandorio subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo (sąlygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti ginčo turto pardavėjų ir pirkėjų, nurodytų sutartyje, susitarimus sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikruosius pirkėjus ir kt. Išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamo sandorio šalių valią, buvusią sandorio sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamo sandorio vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Į teismą siūlome kreiptis skubos tvarka, kadangi vadovaujantis LR civilinio kodekso nuostatomis, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str.). Tai reiškia, jog uošvienei pardavus butą sąžiningam įgijėjui, Jūs prarastumėt teisę išsireikalauti nekilnojamąjį daiktą, o galėtumėt reikalauti tik nuostolių atlyginimo.
