Apie Lavrinovičių skandalą prabilo kalėjimo duonos ragavęs Dž. Butkutės vyras: yra vienas „bet“

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ne kartą dėl įvairių nuopuolių teistas atlikėjos Džordanos Butkutės vyras ir jos vadybininkas Elegijus Strasevičius neretai ir dabar atvirai papasakoja apie tamsų savo gyvenimo periodą. Nors kalėjimas žinomam vyrui – jau praeitis, pašnekovas neslepia, kad šios įstaigos šešėlis jį, kaip ir kitus jo likimo brolius bei seseris, seka iki šiol.

Apie padarytas klaidas jam primena ne tik sąžinė, to nebijo priminti ir aplinkiniai – lygiai taip pat, kaip ir pastarosiomis dienomis skandalo epicentre atsidūrusiems broliams Lavrinovičiams. Pats gyvenime mėtytas ir vėtytas Elegijus su žiniasklaida pasidalino savo nuomone apie žinomus krepšininkus bei dainininkus Jurgį ir Ericą Didžiulius liečiančią situaciją.

Šią savaitę nenutylanti tema prasidėjo nuo to, kad garsi dainininkų pora – Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis – viešai paskelbė atsisakantys „Telia“ paslaugų dėl to, kad bendrovė, save įvardijanti kaip socialiai atsakingą, savo reklamoje pasirinko žymiuosius brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą.

Tokia situacija šalyje greitai virto skandalu, į kurį sureagavo ir minėtoji telekomunikacijų bendrovė, nusprendusi stabdyti kritikos sulaukusią reklamą. Šis žingsnis sukėlė dar daugiau diskusijų: vieni tikino, kad broliai savo praeities nuodėmes atpirko, sėkmingai integravosi į visuomenę ir nusipelnė gyventi ramybėje, kiti – teigė, jog tokiems nusižengimams moralinio senaties termino nėra, o tokia reklama – tarsi žavėjimasis buvusiais nusikaltėliais.

Įvairių nuomonių sulaukusioje temoje ilgą laiką nuo bet kokių komentarų susilaikęs Elegijus Delfi sutiko papasakoti, ką mano apie šią nevienareikšmišką situaciją. Pats keturis kartus teistas vyras sutinka, kad anuomet padarytas nusikaltimas buvo išties baisus, tačiau yra vienas „bet“ – minimi sportininkai savo nuodėmes išpirko nelaisvės metais, be to – garsino Lietuvos vardą krepšinio pasaulyje ir prisidėjo prie socialinių, labdaringų iniciatyvų. Elegijus mano, kad teistumas nėra etiketė, kuri savaime žmogų padaro amžinai blogą, kad ir kaip kartais visuomenė mėgtų taip nupiešti – nusikaltimus padarę asmenys keičiasi.

„Yra labai daug gerų pavyzdžių, apsidairykite. Tai, kas dabar vyksta, yra tiesiog nepadoru. Aišku, nuo savo praeities tu niekur nepabėgsi. Jeigu ne į akis sakys, tai už nugaros apie tai kalbės. Taip jau yra. Tai yra neišvengiama. Bet tai, kas dabar darosi – nesuvokiama. Kelti senas nuodėmes į viešumą – baisu. Vieną kartą suspardė, jie tik atsistojo ant kojų, ramiai ėmė gyventi, bet ne, vėl, radus pretekstą, jiems primenama, kad ramiai gyventi jie negali. Tai nepadoru“, – pakartojo jis.

Nors pats Elegijus savo juodžiausiu gyvenimo periodu nėra padaręs žiaurių nusikaltimų, jis tiki, kad net ir stipriai nusidėję žmonės gali keistis, sėkmingai integruotis į visuomenę, juolab, jei už tai jie jau yra „atsėdėję“.

„Be abejo, tas nusikaltimas, kuriuo buvo kaltinami broliai Lavrinovičiai, mano požiūriu, yra šlykštus. Jeigu dėstyčiau mintis ta gyvenimo kalba, kuria aš gyvenau, tai – neteisingas nusikaltimas. Aš suprantu, kad toji situacija nebuvo visiškai vienareikšmiška. Dėl to nusikaltimo buvo daug niuansų, hipotezių. Bet bendrąja prasme, tai – smerktinas dalykas. Apskritai nusikalsti yra smerktina.

Bet atminkime, kad situacija tokia – žmonės buvo nuteisti teismo ir jie atliko savo bausmę. Oficialiai, įstatymiškai jie savo kaltę jau absoliučiai atpirko. Praėjo jau daug metų ir šie žmonės, manau, Lietuvai davė labai daug. Ne tik sporto pasaulyje, o ir paramos fonduose. Kiek žinau, krepšininkas Rimantas Kaukėnas, turintis labdaros fondą, yra sakęs, kad per 8 metus broliai Lavrinovičiai nė karto neatsisakė padėti. Aš manau, kad ne tik šis fondas rastų, ką gero pasakyti apie šiuos du sportininkus.

Gerai, sakykime, tai yra lyrika. Bet esmė ta, kad žmogus negali būti teisiamas šimtą kartų. Jis negali būti teisiamas ir dukart dėl to paties. Jeigu teismas juos pripažino kaltais, o Lavrinovičių situacijoje taip ir buvo, čia net nereikia gilintis – juos nuteisė, o jie bausmę atliko. Viskas. Prieš visuomenę jie jau yra atlikę bausmę, savo nusikaltimą atpirko. Tą reikia suprasti, įsisavinti ir nuplėšti tą lapą“, – tikino pašnekovas.

E. Strasevičius pasakoja ir pats iki šiol sulaukiantis negatyvių replikų vien dėl to, kad yra teistas. Negana to, apie tai kalbėdami aplinkiniai neretai sutirština spalvas.

„Aš ir pats su tuo susiduriu. Iš kalėjimo aš išėjau, ko gero, jau prieš 14 metų. Bet tai niekada nepabėga nuo manęs. Tai tarsi uodega, sekanti mane iš paskos, o žmonės dar visko papildomai prikuria. Neretai komentaruose parašo, kad esu žmogžudys. Tačiau taip nėra – už tokį nusikaltimą nebuvau nei teistas, nei tuo įtariamas, nei su tuo siejamas.

Aš drąsiai galiu pasakyti už ką esu teistas: vagystės, apiplėšimai, narkotikai, pasipriešinimas pareigūnams, chuliganizmas. Viskas. Tai yra kitokie nusikaltimai ir tai tikrai nėra žmogžudystė. Nepaisant to, aš nuolat pastebiu, kad žmonės apie mane taip rašo. Tai asilų komanda, kuri klijuoja tokias etiketes ir vis žmogų teisia, teisia ir teisia.

Aš jau 14 metų esu laisvėje, o sėdėjau – 7 metus. Nuo mano paskutinio nusikaltimo praėjo jau 21 metai. Tai yra daug. Per tokį laiką galėjo gimti žmogus, kuris galėjo spėti užaugti, mokytis, sukurti šeimą, balsuoti. Tai yra milžiniškas laiko tarpas. Bet aš nuo to vis tiek negaliu pabėgti, nors gyvenu ir dirbu absoliučiai sąžiningai, mokėdamas visus mokesčius ir visa kita.

Teisingai, aš nesu padaręs tiek daug gerų ir įsimintinų dalykų, kaip broliai Lavrinovičiai, negaliu į juos lygiuotis. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra labai dideli žmonės ir kalbu ne tik apie ūgį“, – šyptelėjo jis.

Elegijus pasakoja, kad praėjo ne tik daug laiko nuo įvykdyto nusikaltimo, o ir įrodyta, kad žmonės gali keistis. Per ilgus metus garsūs broliai parodė, jog yra ne tik talentingi sportininkai, o ir šeimos žmonės, nebekartojantys praeities klaidų.

„Aš labai neigiamai žiūriu į tai, ką daro Didžiuliai. Mano manymu, tai yra žiauriai neteisinga. Negalima žmogaus pjauti už tą patį dešimtis kartų. Jie patys žino, ką padarė. Juolab, kad savo bausmę jie jau atliko.

Be to, jie jau vedę, turi sukūrę šeimas ir gyvena, kiek mes matome, padorų, laimingą gyvenimą. Man baisiai nepatiko ir „Telia“ pozicija. Jie pasielgė kaip skystablauzdžiai. Jie šioje vietoje, mano akimis, pasirodė kaip neturėdami nuomonės ir tvirto stuburo. Tai – didžiulis akmuo į jų daržą. Mano nuomonė tokia – aš esu už brolius Lavrinovičius ir man nepatiko Didžiulių šeimos poelgis. Taip negalima“, – sakė pašnekovas.

Vadybininku dirbantis vyras taip pat pasvarstė, kad visuomenėje vykstantis linčo teismas neretai gali būti žiauresnė bausmė nei oficialiai paskirtoji.

„Kartais žmonės net nebūna oficialiai nuteisti, bet juos nuteisia visuomenė, įtikėdama viena teorija. Žmogų tai gali sunaikinti. Jį dažnai naikina ne teismai, o apkalbos, kurios ne visada būna pagrįstos. O šiuo konkrečiu atveju pasakysiu kai ką iš kalėjimo praktikos. Net įkalinimo įstaigos administracija nebaudžia dukart už tą patį nusižengimą. Tos pačios taisyklės laikosi ir pogrindinė kalėjimo subkultūra. Jeigu jau nubaudė, tuo viskas ir pasibaigė. Nebus antros bausmės. To neturi būti.

O dabar išeina taip, kad žmonės yra linčiuojami už nuodėmes, kurias jie jau atpirko. Žmonės teisiami jau nebe teismo, o vadinamųjų teisuolių. Pas tuos pačius teisuolius nežinia, kiek spintoje slepiasi skeletų. Ne veltui Biblijoje ir parašyta: „Kas be nuodėmės, tegul pirmas meta į mane akmenį“. Žmonės neretai svetimame kieme pastebi mažą šapelį, o savajame dažnai nepamato ir rąsto“, – sako pašnekovas.

E. Strasevičius tiki, kad daug neigiamo dėmesio sulaukę broliai Lavrinovičiai labiausiai išgyvena ne dėl savęs, o savo šeimų.

„Aš manau, kad jie yra suaugę, tvirti žmonės. Tai jiems prikaišoma jau ne pirmą kartą. Jie, mano nuomone, tai pergyventi vėl turės ir ateityje. Aš manau, kad Lavrinovičių dabar didžiausias galvos skausmas yra ne jie patys, o šeima, kuri turi visa tai iškęsti. Be to, žlugo ir verslo sandoris. Juk ir ši reklama buvo verslas. Nuolat prikaišiojama nevykusi praeitis jiems tikrai nėra maloni, bet jie – tvirti, suaugę žmonės, kurie, mano galva, tai atstovės ir susitvarkys. Nemaloniausias niuansas, kad tai liečia ne tik juos, o ir šeimą. Didžiulių pora tą darė sąmoningai, jie tikrai pasvėrė šio žingsnio pasekmes“, – mano žinomas vyras.

Lavrinovičių advokatė: šie žmonės atliko savo bausmę

Penktadienį minima tema taip pat pasisakė ir brolių Lavrinovičių advokatė Lina Andriuškevičienė

„Galima pastebėti, kad eidami už moterų teises, Didžiuliai kaskart kaip prievartautojų pavyzdį pateikia tik brolius Lavrinovičius. Paversti juos simboliu, į kuriuos kiekviena nukentėjusi moteris galėtų spjauti, negalima. Nėra lengvo ar sunkaus nusikaltimo. Visi baudžiamajame kodekse nustatyti nusikaltimai yra sunkūs. Tai yra veikos, kurios yra kriminalizuojamos. Ir dabar išskirti vieną veiką ir personifikuoti kaltininką, laikyti jį tuo simboliu dvidešimt metų – negalima.

Kalbant apie suėjusią senatį, yra konkretus straipsnis: baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis. Mes ne šiaip sau sakome, kad jie teisti. Mes sakome, kad, vadovaujantis baudžiamuoju kodeksu, jie yra teisti. Nes jie buvo nuteisti pagal straipsnį, o ne vadovaujantis pirmykšte bendruomenine santvarka ar susitarimu. Būtent kodeksas ir įveda mums terminus „teistas“ arba „neteistas“. Čia sakoma, kad praėjus tam tikram laikui žmogus laikomas neteistu. O dabar nutinka taip, kad mes teisines kategorijas supainiojame su gyvenimu ir sakome, kad bausmės, kurią jiems paskyrė pagal baudžiamąjį kodeksą, jie gyvenime nenusiplaus.

Teisinės bausmės morališkai nenusiplaus gyvenime? Taip neturi būti. Tai kam tada mes laikomės to kodekso, jeigu visuomenei peršama tokia mintis, jog, kad ir ką bedarys, jau nebebus normalus žmogus. Jie atliko bausmę, nes jos paskirtis buvo pataisyti žmogų ir užkardyti kelią jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Jie pasitaisė. Bausmė atliko savo funkciją. O dabar ateina atvirkštinė nuomonė, kad po dvidešimties metų bausmės funkcija nebeatlikta ir tikėtis būti pilnaverčiais asmenimis jie nebegali. Kas taip nusprendė? Jeigu esame teisinė valstybė, tai ir laikykimės to. Bausmė yra atlikta. Mes atleidome tam žmogui. Nes bausmė buvo paskirta valstybės vardu vardan visuomenės intereso.

O kas atsitinka dabar? Visuomenė pakeitė savo nuomonę? Dabar mes manysime, kad jie neatliko bausmės, nes mes taip norime, mūsų tokia moralė. Reikėtų išsilavinti teisėje ir pripažinti, kad šitie žmonės atliko savo bausmę. Galbūt kita žinutė turi būti apie tai, kad po bausmės atsitiesti tikrai galima. Kad reikia pripažinti kaltę. Jie atliko bausmę, atsėdėjo, atkentėjo.

Kiekvienas subjektyviai supranta tą kentėjimą. Nori, kad būtų kenčiama finansiškai, fiziškai, psichologiškai. Dabar iš jų norima kančios. Kad jie demonstruotų ne linksmą, gerą gyvenimą ir tai, kad atlikus bausmę galima nusimesti kaltės naštą, o eitų panarinę galvas ir plaktų save dėl to, kad yra kalti ir nieko neverti. Nors jie padėjo tūkstančiams žmonių ir tuo pačiu moterų. Nors, galbūt, to neafišavo“, – kalbėjo advokatė Lina Andriuškevičienė.

E. ir J. Didžiuliai nori atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą

Kilusiame ažiotaže krepšininkus brolius pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose gynė bene didžioji dalis šia tema pasisakiusių žinomų veidų. Dėl to už moteris, išgyvenusias prievartą, stoję J. Didžiulis su žmona turėjo iškęsti ne tik papildomą dėmesį jų šeimai, o ir nemažą kritikos pliūpsnį, kuris nerimsta iki šiol. Jautrią temą palietę dainininkai nusprendė dar kartą prabilti viešai socialiniuose tinkluose, taip norėdami apginti savo nuomonę ir plačiau paaiškinti, ko jie iš tiesų siekė.

„Daugiau jautrumo ir daugiau sąmoningumo, kai kalba eina apie seksualinį smurtą ir smurtą prieš moteris. Toks buvo vienintelis mūsų tikslas. Atsakom į jūsų klausimus:

– Kodėl mes iškėlėm šitą klausimą viešai;

– Kodėl bausmės atlikimas neišplauna visos praeities;

– Ką mes padarėm už Lietuvą;

– Kodėl „darom sau PR“.

Turėtų būti aišku, kad čia ne prieš Lavrinovičius asmeniškai, o apie socialiai atsakingą įmonę, kuri turėjo atsižvelgti į segmentą mūsų visuomenėje, kuriam šita tema kelia skaudžias asociacijas. Kas supranta apie viešuosius ryšius žino, kad „keldami šaršalą“ sau darėm „meškos paslaugą“.

Žinojom, kad bus nepatogu ir nenaudinga mums. Bet vis tiek kėlėm, kad aukos žinotų, jog kažkam tai rūpi. Tam, kad būtų suteikta drąsos joms prabilti. Jeigu norim tikrų pokyčių, turim nevengti nepatogių klausimų. Negalim nutylėti ir tikėti, kad situacija ims ir pasikeis savaime. Netgi, kai labai labai nepatogu. Už tai“, – skelbė žinoma pora. Kartu su šia žinute jiedu paviešino ir vaizdo įrašą, kuriame dainininkai papasakojo plačiau, į ką jie labiausiai nori atkreipti visuomenės dėmesį.

„Mes suprantame, kas čia per šaršalas. Mes suprantame, kiek tai jums nepatogu, suprantame, kiek nepatogu Lavrinovičių šeimai ir mums už tai yra labai nuoširdžiai apmaudu. Patikėkite, mums irgi nėra patogu, bet kažkodėl mes absoliučiai nekalbame apie seksualinio ir kitokio smurto aukas – moteris. O mums tai yra be galo svarbu“, – tikino J. Didžiulis.

E. Jennings teigė, kad trečdalis Lietuvos moterų yra patyrusios seksualinį arba fizinį smurtą. „Vienas dalykas, kuris mane glumina, net ne glumina, o nuoširdžiai skaudina yra tas, kad daugelis moterų visa tai pasilieka sau. Jos pasilieka tą nepatogumą sau“, – pabrėžė jis.

„Mes kalbame apie porą šimtų tūkstančių moterų, kurios yra patyrusios tokį skausmą ir apie tai negali kalbėti. Už tai mūsų problema nėra su broliais Lavrinovičiais, o yra su „Telia“, kuri apsiskelbė esanti įmonė, tikinti socialine atsakomybe, rodanti pavyzdį, bet negalėjo parodyti sąmoningumo ir jautrumo būtent šiam klausimui. Tuomet atsiranda iš šono žmonių, sakančių, kad jie – herojai ir viskas yra gerai. Aš tikiu, kad jie gali būti geri bičai, bet tam tikram segmentui, tam tikrai daliai žmonių tai yra skausminga, nes siunčia signalą, kad niekam tai nerūpi ir niekas rimtai nežiūri į smurtą prieš moteris“, – pasakojo J. Didžiulis.

Savo vyrui antrino ir E. Jennings: „Tai, kad moterys galėtų kalbėti apie tokius įvykius, jos turi jausti, kad bus išgirstos ir bus matomos. Tai yra be galo svarbu. Jei mes norime augti ir keistis kaip visuomenė – mes turime kalbėti apie tuos sudėtingus dalykus.“

Tęsdamas mintį J. Didžiulis pabrėžė, kad tą patyrusios moterys neturėtų būti smerkiamos. „Apie pusę žmonių Lietuvoje, kai įvyksta seksualinio smurto ar kitokio smurto įvykis prieš moteris, mano, kad dėl to yra kalta pati moteris. Jūs įsivaizduokite!“ – neatsistebėjo žinomas dainininkas. Pora tikino, kad per šį sudėtingą laikotarpį jiedu sulaukė begalės padėkos žinučių ir laiškų iš moterų, kurios patyrė seksualinį smurtą ir visuomenės nusistatymą, todėl jos tarė tylų „ačiū“ už jų kovą.

„Mes sulaukėme palaikymo laiškų, žinučių, skambučių pavidalu iš merginų, kurios sakė „ačiū“. Klausimas, kodėl jos apie tai nepasisako? Nes joms yra nepatogu. Mūsų pareiga ta, kad joms būtų bent truputį patogiau, lengviau. Sulaukėme krūvos komentarų, kai kurie net neverti mūsų dėmesio, bet norisi, kad visiems būtų aišku. Vienas jų – Didžiuliai ieško populiarumo. Klausimas, ar mums tikrai reikia populiarumo? Ar tai mums padės? Mes darėme sau meškos paslaugą. Jūs manote, kad mes nežinojome, kas atsitiks, kai mes parašysime savo įrašą ir išeisime iš „Telia“? – klausė J. Didžiulis.

Be to, Erica atsakė kritikams, kurie prikaišiojo jos ir kolegų iš „Skamp“ dainai, pavadinimu „Padaryta dar viena“ – esą šiame kūrinyje, jei norima, taip pat galima rasti „kabliukų“, įžeidžiančių moteris.

„Girdėjau daug pastabų apie šią dainą, bet mes kalbėjome apie sekso turizmą“, – teigė dainininkė ir pridūrė, kad per daugelį grupės gyvavimo metų jie dalyvavo begalėje socialinių iniciatyvų, apie problemas kalbėdavo ir mokyklose. „Prieš 10 metų aš buvau vienintelis žinomas žmogus, buvęs LGBTQ eitynėse. Tuomet tai nebuvo populiari tema, dabar tai – labai madinga. Per M.A.M.A apdovanojimus taip pat buvau vienintelė, tiesioginiame eteryje kalbėjusi apie berniuką Matuką, mirusį tądien. Visos tos temos yra nepatogios ir sudėtingos, bet reikia kalbėti“, – pabrėžė žinoma moteris.

„Mums šitas dalykas gali pakenkti, bet mes vis tiek tikime, kad reikia kelti balsą. Reikia kelti balsą. Ar „Telia“ nežinojo, kad mes šitą dalyką jau išgyvenome su „Bite“ prieš 7 metus dėl tų pačių priežasčių? Mums rūpi ir mes nieko asmeniško neturime prieš brolius Lavrinovičius. Nuoširdžiai. Mes nediskriminuojame, mums tiesiog seksualinis smurtas yra labai opi tema. Nuoširdžiai. Mūsų klausia, kodėl taip elgiamės su „Telia“, todėl, kad jie – socialiai atsakinga organizacija, remianti LGBT, bando įgalinti moteris.

O kaip su seksualiniu smurtu prieš jas? Yra segmentas Lietuvoje, kuriam šis klausimas yra skaudus. Tokios korporacijos turi atsižvelgti į mažumas, kaip mes atsižvelgiame į žydus, neįgaliuosius. Kodėl ne į moteris? Kodėl jos nevertos mūsų jautrumo ir mūsų pagarbos? Man šis dalykas yra skaudus. Norėčiau turėti dialogą, nes manau, kad šia tema reikėtų pakalbėti“, – tikino J. Didžiulis.

Muzikantas taip pat atsakė į populiarią nuomonę, ginančią Lavrinovičius, kad šie jau išpirko savo nuodėmes nelaisvės metais.

„Teisingai, teisingai, – pakartojo jis. – Bet jų reputacija, jų istorija turi tokį kabliuką. Dėl to jie turi atsakingai elgtis. Nesakau, kad jie negali klestėti. Manau, kad jei jie dirbtų šioje srityje, gal kažkas galėtų atsitikti. Bet faktas tas, kad jie turi suprasti, jog kažkam jie – herojai, o kažkam – ne. Atsiprašau, gal reiktų kitaip pasakyti – kai kam tas heroizmas turi papildomą istoriją ir siunčia atitinkamą signalą.“

Pora taip pat pabrėžė, kad kiekvienas visuomenės narys gali prisidėti prie problemų sprendimo net mažais žingsneliais, pavyzdžiui, sudėtingomis temomis nevengiant pasikalbėti savo šeimoje. „Pradėkite nuo savęs ir pakalbėkite su vaikais“, – užbaigė J. ir E. Didžiuliai.

„Telia“ stabdo kritikos sulaukusią reklamą

Šią savaitę buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad telekomunikacijos bendrovė „Telia“, reaguodama į kilusį pasipiktinimą, stabdo reklamą, kurioje nusifilmavo garsieji broliai.

„Rinkdamiesi garsius žmones būti prekės ženklo veidais, visada vadovaujamės „Telia“ vertybėmis. Ne išimtis ir naujoji „Ežio“ kampanija, kurioje iki metų galo už tą pačią sumą duodame 3 kartus daugiau duomenų ir kaip kūrybinį sprendimą tam pasirinkome „trijų brolių“ vaizdavimą. Per pastaruosius 15 metų broliai Lavrinovičiai aktyviai dalyvavo įvairiose komercinėse reklamose, visuomeniniuose ir labdaringuose projektuose.

Per keletą dešimtmečių trukusią krepšininkų karjerą jie atstovavo Lietuvai nacionalinėse ir olimpinėse rinktinėse, taip užsitarnaudami ne tik šalies sporto ambasadorių vardą, bet ir didelės dalies visuomenės pasitikėjimą bei simpatiją. Tai yra tie nuopelnai ir tie argumentai, dėl kurių mes, kaip ir daug kitų įmonių iki mūsų, reklamai pasirinko brolius Lavrinovičius.

„Telia“ besąlygiškai laikosi teisinės valstybės principų ir gerbia Lavrinovičių bei jų šeimų privatumą, todėl nevertiname tolimos šių žmonių praeities nei iš moralinės, nei iš teisinės pusės, nes už savo padarytus veiksmus jie seniai yra atlikę bausmę, susitaikę ir viešai uždarę šį klausimą su visomis pusėmis. Bet kuriuo atveju, mes suprantame viešai keliamos temos jautrumą ir apgailestaujame, kad mūsų reklama daliai žmonių galėjo pasirodyti nepriimtina, kai kita didelė dalis visuomenės ją vertino labai teigiamai.

„Telia“ visada pasisako už konstruktyvų dialogą ir diskusijas, esame atviri skirtingoms nuomonėms, tačiau tuo pačiu metu nenorime skaldyti visuomenės savo reklama. Todėl nusprendėme stabdyti dabartinę „Ežio“ kampaniją ir toliau besąlygiškai remti saviraiškos laisvės, moterų teisių, lygybės, įvairovės bei nediskriminavimo vertybes bei iniciatyvas“, – rašoma pranešime spaudai.

Į situaciją, priminusią senas nuodėmes, sureagavo ir garsieji broliai

Delfi primena, kad brolius Lavrinovičius ir jų pusbrolį Andrejų Borodkiną 1999 metais Šalčininkų rajono apylinkės teismas nuteisė kalėti už 1998 metų spalio 18 dieną miške, Šalčininkų rajone, įvykdytą 17-metės išžaginimą. D. ir K. Lavrinovičiams buvo paskirta 5 metai laisvės atėmimo, o A. Borodkinui – 6 metai.

Kai byla buvo jau ištirta ir turėjo būti nagrinėjama teisme, nukentėjusioji netikėtai ištekėjo už D. Lavrinovičiaus ir pakeitė per parengtinį tardymą duotus parodymus, teigė, kad su vaikinais mylėjosi savo noru. Jos ir D. Lavrinovičiaus vestuvės nebuvo pripažintos lengvinančia aplinkybe šioje baudžiamojoje byloje. 2000 metų liepą Šalčininkų rajono apylinkės teismas nuteisė ir merginą: ji buvo apkaltinta davusi melagingus parodymus. Šalčininkų teismas pripažino, kad ji melavo, ir skyrė pusę metų nelaisvės.

Tačiau pritaikius Amnestijos įstatymą teisiamoji nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleista. K. Lavrinovičius ir jo pusbrolis buvo suimti netrukus po nusikaltimo įvykdymo ir įsiteisėjus nuosprendžiui perkelti į Pravieniškių koloniją. Kadangi broliai Lavrinovičiai atliko bausmę už sunkų nusikaltimą, po bausmės atlikimo jų teistumas buvo oficialiai panaikintas praėjus penkeriems metams.

D. Lavrinovičius neslėpė ne pirmą kartą pastebintis, kad Didžiulių šeima primena šią temą.

„Gyvename laisvoje Lietuvoje. Jie turi teisę komentuoti, ką nori. Aš žiūriu savo gyvenimo. Nežinau, ką jie nori įrodyti. Jeigu skaityčiau, ką kiekvienas rašo, išprotėčiau. Man svarbiausia – mano šeima, vaikai, brolis, tėvai. Žiūriu savo gyvenimo, stengiuosi būti padoriu piliečiu ir gyventi šeimos labui. O komentuoti galima daug ir nuobodžiai. Čia yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Praėjo jau daug metų. Šita tema iškeliama tikrai ne pirmą kartą“, – Delfi sakė Darjušas.

Na, o Kšištofas, paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad ši istorija vis primenama, patikino, kad jį jaudina tik artimųjų požiūris.

„Aš pats jau seniai dėmesio nebekreipiu. Viską darau dėl šeimos. Nežinau, kokiu tikslu jie taip mus žemina. Mes irgi turime šeimas. Stengiamės būti padorūs ir gyventi toliau. Tačiau yra, kaip yra. Tai – jų reikalas ir jų teisė rinktis, kaip elgtis. Jis (J. Didžiulis – red.) kažkada iš „Bitės“ buvo išėjęs dėl mūsų reklamos, o dabar iš „Telios“ bėga. Pirmyn, atgal.

Mes žinome, kokie esame žmonės, žinome, kur suklydome. Bandome atsitiesti. Žinome, kad nesame idealūs, ir ne visiems turime patikti. Yra žmonių, kurie mūsų nekenčia, yra tokių, kurie pavydi, yra ir tokių, kurie myli. Mums svarbiausia, kad mes su broliu žinome, kokie esame. O klaidų yra padarę visi – svarbu iš jų pasimokyti ir pasitaisyti“, – kalbėjo Kšištofas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

32 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Koronavirusu užsikrėtė legendinis krepšininkas iš Kauno V. Chomičius

Į šturmą kilęs „Žalgiris“ nukalė sau penktą Eurolygos pergalę

Savivaldybė pradeda skelbti koronaviruso susirgimų statistiką Kauno mieste

Šančiai pradeda trejus metus truksiantį projektą: savivaldybei įteiks dokumentą

Duotas startas tradiciniams „Metų automobilio“ rinkimams: savo favoritą rinks ir kauniečiai

Baltarusija uždarė sieną su Lietuva (papildyta)

Po dviejų automobilių ir autobuso susidūrimo į įvykio vietą medikai skubėjo du kartus

Naujas laisvalaikio derinys Kaune: po vakarienės „Višta puode" – į gastrobarą „Smuklė" (foto)

Įvedus Kaune karantiną, kauniečiai skuba į pajūrį: ko tikėtis?

Epidemiologė apie neatsakingą gyventojų elgesį: 950 koronaviruso atvejų dar ne riba