Kokie gamtos lobiai slypi Kauno rajone? Ką neregėto aplankyti? Išsiaiškinti užsukame į Vaišvydavoje veikiantį Kauno marių regioninio parko Lankytojų centrą, kuris neseniai atidarė Vabalų viešbutį ir Paukščių restoraną.
Apie lankytojų centro naujienas ir būtinus pamatyti objektus pasakoja Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ramunė Mikitiejeva.
Kaip Nemunas mariomis virto
Specialistė rekomenduoja užsukus į lankytojų centrą išsamiau patyrinėti ekspoziciją „Nemuno virsmas mariomis“, kuri pristato parko gamtą, kraštovaizdį ir jo pokyčius bei pasakoja 35-ių iškeltų kaimų istoriją. Projekcijų stalas tarsi „laiko mašina“ nugabena į praeitį: demonstruojama, kaip traukėsi paskutinis ledynas, formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip jis virto Kauno mariomis.
Lankytojai susipažįsta su Kauno marių atodangų įvairove, išgirsta legendų. Ekspozicijoje galima išvysti parko paukščius, augalus ir gyvūnus.
„Kauno marių regioninis parkas įdomus savo istorija – juk kadaise čia buvo Nemuno slėnis, kuriame driekėsi kaimai. Dabar tai – viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, garsėjanti išskirtiniu kraštovaizdžiu“, – sakė R. Mikitiejeva.
Gyvūnams – viešbučiai ir restoranai
Šalia lankytojų centro pasitinka naujovės: Vabalų viešbutis, Paukščių restoranas, milžiniškas erelio lizdas, miegapelių inkilas, informacinis stendas, kuriame galima susipažinti su kalbančiais gyvūnais – gamtos „influenceriais“ (nuomonės formuotojais).
Pažymima, kad Vabalų viešbutis veikia ištisus metus ir vietų jame visada yra. Priimami ne tik vabzdžiai, bet ir pavieniai grybai, kerpės, vorai, tačiau įspėjama: „Rezidentų prašome netriukšmauti, nezvimbti ir nevalgyti vieni kitų.“
„Vabalų viešbutyje tikrai gali rasti užuovėją mažieji mūsų planetos „monstriukai“. Tikimės, kad prie Paukščių restorano klientų aptarnavimo prisijungs ir vietiniai gyventojai, kurie gali čia ateiti kasdien. Ne veltui lesyklos stende įkėlėme skelbimą su darbo pasiūlymu, gal kažkas susidomės?“, – šypsojosi R. Mikitiejeva.
Įspūdingi objektai
Pašnekovė vardino gražiausias Kauno marių regioninio parko lankytinas vietas, kurias pažinti kviečia ne iš aprašymų, o keliaujant gyvai. Pirmas objektas – visoje šalyje žinomas Kadagių slėnis, tituluojamas gražiausiu pažintiniu taku Lietuvoje.
Taip pat palei pakrantę veda netipišku Lietuvai kraštovaizdžiu žavintis Žiegždrių geologinis takas, kurio, kaip teigia specialistė, „desertas“ yra viena įdomesnių atodangų – Kalniškių konglomeratas. Atodangų, kurios paskelbtos valstybės saugomais gamtos paveldo objektais, parkas turi net 6.
„Parkas taip pat gali pasigirti kitomis retenybėmis – miškuose gyvena itin retos didžiosios miegapelės, o kadagyne auga vienas rečiausių Lietuvoje augalų – gauruotasis gvazdikas. Jis aptinkamas tik pas mus!“, – intrigavo R. Mikitiejeva.
Parke įsikūręs puikiai žinomas Pažaislio vienuolynas ir Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Specialistė priminė, kad Kauno marių regioniniame parke išlikę 8 piliakalniai, tarp jų ir Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu, kuris neseniai buvo sutvarkytas ir pritaikytas lankyti.
Laikytis tvarkos ragina nuotaikingi plakatai
Kauno marių regioninio parko lankytinuose objektuose kabo žaismingi, linksmi plakatai, raginantys laikytis tvarkos ir nešiukšlinti gamtoje: „Miško nereikia arti: stirnos bulvių nesodina.
Paklotėje pateisinami vieninteliai pėdsakai – gyvūnų. Nevažinėk bekele!“; „Kraustaisi? Baldus pasiimk su savimi, nes vilkas nežiūrės televizijos sėdėdamas ant sofos. Jis ir taip turi ką veikti“; „Dievuli, padaryk taip, kad visi šiukšlintojai pavirstų į ešerius (kasdienė ūdros malda). Nešiukšlink, ką atsinešei – išsinešk!“ ir pan.
Jų sumanytoja – Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė R. Mikitiejeva. „Kaip kilo idėja? Tiesiog kilo – greičiau, užvirė ir vis dar užverda kaskart, kai gamtoje akys sufokusuoja paliktas šiukšles: nuo smulkių saldainių popierėlių, nuorūkų, vienkartinių puodelių iki automobilių dalių ar baldų. Nepalikti gamtoje šiukšlių, išsinešti tai, ką atsineši, atrodo, turėtų būti savaime suprantama“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji teigė, kad įprastas prašymas nešiukšlinti sąmoningam piliečiui nereikalingas, o nuolatiniai teršėjai į tokius užrašus tiesiog nereaguoja. „Todėl tenka eksperimentuoti, mėginti perprasti šiukšlintojo psichologiją ir kalbėti jo kalba.
Be to, šmaikščiau išreikšta žinutė atkreipia ne tik suaugusiojo dėmesį, vaikai irgi ima klausinėti, tad puiki proga su jais diskutuoti apie šiukšlinimą ir pradėti instaliuoti programėlę „ką atsineši, išsinešk“, – sakė R. Mikitiejeva.
Ji pažymėjo, kad prieš karantiną vienas plakatas, kuriame skruzdėliukas ragina nepalikti gamtoje vienkartinių puodelių, „iškeliavo“ po Lietuvą – ir šiandien jį galima išvysti vieno tinklo degalinėse visoje šalyje.