Seime – siekis sutramdyti nelegalius žvejus, griežtinti verslinę žvejybą

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Versline žuvininkyste vidaus vandenyse užsiimančias įmones siekiama įpareigoti griežčiau apskaityti laimikį – žvejyboje turėti naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Šiais GPS įrenginiais įmones aprūpintų valstybė.

Tokius pakeitimus siūlantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad taip norima ne tik kovoti su brakonieriavimu bei žūklės laimikio slėpimu, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas žuvų išteklių tyrimams ir apsaugai. Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas sako, kad reikia dar griežtesnių saugiklių, kurie padėtų mažinti nelegalią žvejybą.

„Kad dirbtų (verslinės žuvininkystės įmonės – BNS) skaidriai ir nepiktnaudžiautų ištekliais. (…) Atsiradus telemetrijai, bus atsekamumas – žinojimas, kur plaukioja, kokius tinklus ir kur stato. Tai būtų didžiulis žingsnis į bendrą reikalą – parodymą, kiek sąžiningi yra ir kad nevyktų brakonieriavimas, nes yra nežymėtų tinklų, o paskui krenta šešėlis ant sąžiningų žvejų verslininkų“, – BNS pataisas komentavo K. Mažeika.

Jo teigimu, įdiegus telemetrinį stebėjimą būtų galima atsisakyti kai kurių reikalavimų versline žvejyba užsiimantiems verslininkams, pavyzdžiui, dėl laimikio registravimo žvejybos metu.

S. Gentvilas sako, kad žuvų apskaitai naudoti modernias technologijas yra pažangu, bet K. Mažeikos siūlomą variantą vadina netobulu. Jis siūlo žymėti tinklus ir jų lokaciją, o ne sekti laivų judėjimą .

„Jūrinėje žvejyboje dažnai tralai yra, todėl čia laivai turi būti sekami, nes tampo tinklus. Kuršių mariose žvejoja ne laivai, o tinklai. (…) Kuršių mariose svarbiausi yra tinklai, kur jie išdėstyti, kokiu laikotarpiu, kad inspektoriai matytų ne plaukiojančius laivus, o tinklus“, – BNS kalbėjo S. Gentvilas.

Jis abejoja, ar tokia siūloma Žuvininkystės įstatymo pataisa sutramdys brakonieriavimus ir leis sumažinti nelegalios žvejybos mastą.

„Nelegalios žvejybos mastas yra didelis. Nežymėtais tinklais, kurių skaičius didelis, Kuršių mariose sugaunama daug. Rūkyklose dažnai galima matyti, kad neleistino dydžio ir starkiais prekiaujama, ir lašišomis“, – teigė S. Gentvilas.

Anot K. Mažeikos ministerija jau numatė lėšų įrangos pirkimui – 30 tūkst. eurų tam rasta šių metų Aplinkos apsaugos rėmimo programoje.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Kuršių mariose gali žvejoti apie 40 įmonių, skirtingu laiku leidžiama naudoti apie 900 verslinės žvejybos įrankių, per metus sugaunama apie 1 tūkst. tonų įvairių žuvų. Žvejybos įmonės neturi tik joms priskirtų žvejybos plotų – tinklinius žvejybos įrankius gali naudoti bet kurioje Kuršių marių vietoje.

20 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Tiesioginė transliacija: Jonava švenčia 270-tąjį gimtadienį

„Drąsos kelias“ sugrįžta – su N. Venckiene priešakyje veržiasi į Seimą

Du patyrę Kauno pareigūnai paslydo: pareikšti įtarimai

Branduolinės avarijos atvejui gyventojai raginami pasiruošti iš anksto

Gerą darbą padaryti norėję kauniečiai Sargėnuose papuolė į keistą situaciją

Nuo pirmadienio taikomi ribojimai atvykusiems iš Lenkijos ir dar trijų valstybių

Kauno „Akropolyje“ – humanoidų, robotų-šokėjų ir hologramų miestelis

Vien grįžtančiųjų registracija epidemiologai neapsiribos: į sąrašus gali būti įtraukti ir renginių dalyviai

Prezidentas G. Nausėda priverstas izoliuotis

Šilainių parduotuvėje siautėja vagišius – už įrankius susimokėti nepanoro