Naujausias tyrimas: Lietuvos paaugliai – tarp daugiausia rūkančių ir geriančių Europoje

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos paaugliai išlieka tarp daugiausiai rūkančių ir nesaikingai vartojančių alkoholį Europoje bei kai kuriose kitose pasaulio valstybėse, atskleidė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užsakymu atlikta analizė.

Pasak praėjusią savaitę paskelbto naujausio moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimo, bent kartą per mėnesį rūkė 27 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Trylikamečių kategorijoje rūkiusių per pastarąjį mėnesį rodiklis tarp mergaičių ir berniukų atitinkamai siekė 12 ir 13 proc., tarp vienuolikmečių – 3 ir 5 procentai.

Apskritai bent kartą rūkę nurodė kiek daugiau nei pusė penkiolikmečių ir per trečdalį trylikamečių – tarp berniukų tokių buvo nežymiai daugiau.

Tyrimas, atliktas įvertinus 2018-ųjų duomenis iš 45 valstybių, rodo, kad Lietuva pagal rūkymo rodiklius įvairiais pjūviais dalijasi 1-2 vietas kartu su Bulgarija ir Latvija.

Lyginant su ketveriais metais anksčiau atlikto tyrimo duomenimis, rūkančių 15-mečių skaičius išaugo: 2014-aisiais bent kartą per mėnesį rūkę nurodė 22 proc. mergaičių ir 29 proc. berniukų.

Patyrusių neblaivumą 15-mečių – apie trečdalis

Taip pat kas trečias apklaustas 15 metų paauglys Lietuvoje nurodė, jog per gyvenimą yra buvęs neblaivus bent du kartus. Dažniau patyrę šią būseną nurodė berniukai (35 proc.) nei mergaitės (30 proc.). Lietuvą pagal šį rodiklį 45 valstybių bei regionų sąraše lenkia tik Danija ir Velsas.

Lyginant su tyrimu, atliktu prieš ketverius metus, situacija pagerėjo: tuomet bent dukart per gyvenimą buvę neblaivūs nurodė 41 proc. berniukų ir 33 proc. mergaičių.

Dar apie penktadalis abiejų lyčių 15-mečių nurodė bent kartą buvę girti per pastarąjį mėnesį – pagal šį rodiklį, Lietuva taip pat yra pirmajame sąrašo dešimtuke, o situacija per ketverius metus, anot tyrimo, iš esmės nepasikeitė.

Vienuolikmečių kategorijoje buvę neblaivūs bent dukart nurodė 1 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų, tarp trylikamečių tokių buvo atitinkamai 8 ir 9 procentai. Ir šiose amžiaus grupėse Lietuva yra tarp pirmųjų valstybių.

Iš viso tyrime dalyvavo per 4 tūkst. Lietuvos moksleivių.

Mokslininkai: rūkymo augimą lėmė elektroninės cigaretės

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas, šio tyrimo vadovas Lietuvoje, BNS teigė, kad situacija tiek dėl paauglių rūkymo, tiek dėl alkoholio vartojimo, tiek Lietuvoje, tiek Europoje, keičiasi į gerąją pusę, tačiau Lietuva kol kas neužleidžia „lyderės“ pozicijų.

Anot jo, rūkymo augimą tarp penkiolikmečių galėjo lemti elektroninių cigarečių populiarėjimas – į atskirą kategoriją jas ketinama išskirti 2022-ųjų tyrime.

„Stebint socialinę aplinką, galima daryti prielaidą, kad jaunuoliai gana smarkiai jau nebediferencijuoja paprastų cigarečių vartojimo nuo elektroninių cigarečių. Šių cigarečių vartojimas didėja tarp jaunuolių, gana stipriai didėja ir penkiolikmečių grupėje. Darome prielaidą, kad tai lemia didėjantis elektroninių cigarečių rūkymas“, – pabrėžė K. Šmigelskas.

Jo kolega, LSMU lektorius Tomas Vaičūnas sako, kad populiarėjant tiek elektroninėms, tiek ir kaitinamosioms cigaretėms su tabaku, pastarąsias paaugliai renkasi rečiau dėl komplikuoto prieinamumo nepilnamečiams ir santykinai didesnės kainos.

„Tuo metu elektronines, garinamąsias cigaretes, nepaisant esančio reguliavimo Lietuvoje, galima įsigyti pakankamai laisvai, kitais būdais, ir tie būdai nebūtinai yra nelegalūs. Pavyzdžiui, paaugliai jas siunčiasi iš elektroninių parduotuvių, iš Kinijos ar kitų rinkų, kur jas gali pakankamai lengvai įsigyti. Šioje vietoje kontrolė veikia nepilnai, ją užtikrinti yra pakankamai sudėtinga“, – sakė T. Vaičiūnas.

K. Šmigelskas pabrėžia, kad ypatingas nerimas kyla dėl alkoholio vartojimo tarp 15-mečių.

Anot jo, 2018-aisiais formaliai uždraudus įsigyti alkoholį jaunesniems nei 20 metų asmenims, vartojimas ir toliau leidžiamas nuo 18 metų, o suaugusieji, pastebintys tokį jaunuolių elgesį, „neturi jokios socialinės atsakomybės apie tai informuoti ar sudrausminti“. Šiomis dviprasmybėmis, anot jo, pasinaudoja ir jaunesnieji, rasdami, kas jiems nupirks alkoholio.

„Moksleiviai, jaunuoliai prieina prie šių produktų per tarpininkus. Tad tas kontrolės mechanizmas, kai parduoti draudžiama, o gerti ar rūkyti nebedraudžiama, lemia situaciją, kai kai kuriose erdvėse, kaip mokyklų šimtadieniai, viešai nebedraudžiama vartoti, nors aiškiai suprantame, kad ne visi yra tokio amžiaus, kad vartoti galėtų“, – sakė jis.

Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad duomenys surinkti 2018-aisiais, tik įsigaliojus draudimams parduoti alkoholį jaunesniems nei 20-mečiams, tad tikrasis suvaržymų efektas gali atsiskleisti vėlesniais metais.

„Bus labai įdomu pažiūrėti duomenis 2022-aisiais ir toje perspektyvoje, kad šiemet keisis Seimas, tikriausiai, pati valdančioji dauguma, o tai gali lemti ir įstatymų perreguliavimą“, – tvirtino K. Šmigelskas.

Profesorius pastebi, kad alkoholio vartojimo įpročius lemia kultūriniai ypatumai, nes, tyrimo duomenimis, nesaikingiausiai geria paaugliai Danijoje, Škotijoje, Velse, kur dažniausiai alus „yra laikomas tiesiog gėrimu, ne visai alkoholiu“.

T. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus alkoholio suvartojimas Lietuvoje krinta, tad tikėtina, kad bendras alkoholio suvartojimas mažės ir tarp nepilnamečių, nes būtent suaugusiųjų elgesys turi esminės įtakos vaikų pasirinkimui.

84 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kaune vykusiame „Change4Future“ akceleratoriuje pasidalijo socialinio verslo subtilybėmis (foto, video)

Istorinis įvykis katalikų bažnyčioje: popiežius išreiškė palaikymą tos pačios lyties partnerystei

Audringai Perkūno alėjoje kumščiais mosavęs A. Karalius prisivirė košės

Įspėjimas dėl stipraus vėjo: gali virsti medžiai, sutrikti elektros tiekimas

Lietuvos žemėlapis nusidažė šviesoforo spalvomis

Antrąją koronaviruso bangą Lietuvoje padės valdyti kariuomenė

Užėjo apsipirkti, bet pamiršo susimokėti: ieškomas kaukėtas vyras

Kauno rajone pradėtas antras „Kauno Logistikos Centro“ etapas: investicijos viršys 30 mln. Eur.

Vietoj papildomų rudens atostogų – nuotolinis ugdymas

Paaiškėjo, pagal ką savivaldybės bus skirstomos į rizikos grupes