Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau yra numatytos 34 priemonės trumpajam ir ilgesniam pokarantininiam laikotarpiui, kurios turėtų sušvelninti karantino pasekmes. Apie jas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete užsiminė ministras Linas Kukuraitis.
Pasak ministro, tarp jų kalbama apie prastovos subsidijavimo priemonių pratęsimą tiems verslams, kurie pradeda veiklą, bet dalis darbuotojų vis dar stovi prastovose.
„Čia reikalinga pagalba išlaikant prastovas. Tikėtina, kad laikotarpyje po karantino dalis verslo išliks prastovos santykyje su darbuotojais. Mes norėtume, kad tie darbuotojai toliau būtų darbo santykyje su verslu, nors ir per prastovas, kol galės grįžti į darbą“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, taip pat svarstoma apie įdarbinimą subsidijuojant. Tokia priemonė jau egzistuoja Užimtumo tarnyboje, svarstoma ją plėtoti. Tai būtų skirta tiems verslams, kurie grįžinėja į darbo rinką, tačiau jų pajamos nėra pakankamos, kad užtikrintų pilną darbo užmokestį.
Svarstoma plėtoti ir dar vieną jau Užimtumo tarnyboje egzistuojančią priemonę dėl savarankiško užimtumo. Pasak ministro, diskutuojama apie darbo paieškos išmoką, kurią ir nevyriausybinių organizacijų mokslininkai siūlo kaip alternatyvą tiems, kas negauna nedarbo išmokos, arba tiems, kurių išmokos gavimo laikotarpis yra pasibaigęs.
Ta priemonė būtų taikoma, kol bus jaučiamos karantino pasekmės. Ji skirta tam, kad žmonės turėtų bazines pajamas, ir nesukristų į paramos sistemą .
„Piniginės paramos sistemoje daroma daug pakeitimų – tiek dėl turto nevertinimo sprendžiant, ar skirti išmokas, šitame laikotarpyje, taip pat dėl piniginės socialinės paramos tęsimo, esant ekstremaliai situacijai, dėl socialinės pašalpos dydžio didinimo, šildymo išlaidų kompensavimo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pasak ministro, reaguojant į parlamentaro Tomo Tomilino siūlymus svarstomi pakeitimai dėl vaiko pinigų. Taip pat numatomi pakeitimai dėl socialinio būsto kompensacijų.
Pasak ministro, įvardytos ir penkiolika prioritetinių paslaugų priemonių, kurios turėtų būti vystomos pokarantiniame laikotarpyje. Tarp jų yra asmeninio asistento, socialinės reabilitacijos neįgaliesiems, mobiliųjų komandų darbas su šeima, kompleksinių paslaugų šeimai paslaugos.
Nevyriausybinėms organizacijoms nerimą kelia tai, kad sustabdytos kompleksinės paslaugos šeimai. Papildomas finansavimas buvo sustabdytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kovo 16 d. nutarimu. Ministras patikino, kad nei vienas projektas nebus nutrauktas, ir bent šiais metais žada finansuoti visus projektus. Dėl 2021 ir 2022 m. dar ieškoma sprendimų.
Turi skolintų lėšų subsidijoms už prastovas
Pasak ministro, kai kalbama apie pasiskolinimą ir ministerijos išteklius problemoms spręsti, tai kol kas ministerija disponuoja tik 56 mln. eurų skolintų lėšų, kuriuos gavo, kad užtikrintų subsidijų išmokėjimą už prastovas.
„Skolinimosi procesas ir ministerijos gaunamos pajamos iš skolintų lėšų yra tiesiogiai susijusios su priemonių įgyvendinimu. Tačiau, kai kalbama apie priemonių planavimą, tai čia ir yra didžiausias klausimas, nes abiem scenarijais poreikiai auga dešimtimis kartų ne tik mūsų srityje. Šiandien tarp ministrų svarstėme ir pagalbą žemės ūkiui“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras sakė, kad laikomasi principo bent jau išlaikyti tą pensijų ir socialinių išmokų lygį, kuris yra numatytas.
„O tai irgi kainuos. (…) Tuo labiau, kad mes eisime su priemonėmis, kurios didins išmokų dydžius. Mes pritarėme NVO principui“, – sakė L. Kukuraitis.
Parlamentaras siūlo keisti tvarką, kas gali gauti priedus prie vaiko pinigų T. Tomilinas yra siūlęs keisti tvarką, pagal kurią yra mokama 40 eurų dydžio priemoka prie vaiko pinigų. Dabar ji mokama tiems, kas turėjo mažai pajamų prieš metus. Parlamentaras siūlo ją pradėti mokėti ir tiems, kas praranda pajamas šiuo laikotarpiu.
Ministras sakė, kad šiuo metu vertinamos finansinės galimybės ir poveikis socialiniai sričiai. „Pati idėja yra gera, kaip ir daugelis tų, kurias esame gavę NVO ir mokslininkų rašte. Mes darome vertinimus, ir, kai turėsime rezultatus, pasakysime“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasigedo konkrečių atsakymų
Komitetui priklausanti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Monika Navickienė išreiškė nusivylimą, kaip buvo pasirengta posėdžiui.
„Man yra šiek tiek nusivylimo dėl gerbiamo ministro pasirengimo atsakyti į klausimus konkrečiau, mažiau politiškai. Manau, kad Rimantas Jonas Dagys palietė labai esminį klausimo kampą, susijusį su finansavimo poreikiu“, – kalbėjo M. Navickienė, be kitų dalykų, keldama klausimą apie papildomą lėšų socialinei sričiai poreikį šiems ir kitiems metams.
Kalbėdamas apie konkretų klausimą dėl NVO siūlymo nedelsiant kelti Valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį bent iki 60 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), t.y. iki 154 eurų 2020 m., ministras sakė, kad dar lėšų poreikis šitai priemonei neįvertintas.
Jis taip pat sakė negalįs atsakyti į klausimą dėl bendro lėšų poreikio, nes dar sprendžiama dėl priemonių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
