Baigtas Zapyškio bažnyčios tyrimas: išbetonuotai pievai turi sprendimą

Asociatyvi / V. Pilkausko nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Unikalios, istorinės bažnyčios gaivinimas, ar valstybės saugomo paminklo kraštovaizdžio subjaurojimas masyviu betono luitu? Šios diskusijos užvirė praėjusių metų lapkričio pradžioje socialiniuose tinkluose paviešinus, kaip atrodo Kauno rajone, Zapyškyje esančios gotikinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios prieigos.

Tyrimą pradėjęs Kultūros paveldo departamentas (KPD) galiausiai nusprendė, jog pažeidimų nėra.

Betono „lopas“ sukėlė aistras

Senovinės bažnyčios pašonėje, Nemuno pakrantėje, kur anksčiau žaliavo pieva, išlieta didžiulė betono platforma. Praėjusių metų rudenį paviešinti pokyčiai iš karto sukėlė pasipiktinimo bangą.

„Verkiau… Prisipažįstu – man kartais gėda būtiAudrys Karalius architektu“, – trumpą komentarą socialiniame tinkle „Facebook“ tuomet parašė nuotraukomis pasidalinęs kaunietis architektas Audrys Karalius.

Šia žinute ne kartą pasidalino žmonės, o pati situacija sulaukė audringų įvertimų. Bažnyčios prieigų betonavimas vadintas ir istorinio paveldo bjaurojimu, ir betono invazija.

Tarsi svetimkūnis į Zapyškio bažnyčios erdvę įsiterpęs betono „lopas“ sulaukė ir politikų dėmesio. Kilus pasipiktinimui situaciją ėmė nagrinėti Seimo Kultūros komitetas, Kultūros paveldo departamentui (KPD) pavesta išsiaiškinti, ar Europos sąjungos paramos lėšas įsisavinanti Kauno rajono savivaldybė nesubjaurojo valstybės saugomo istorijos paminklo – XVI amžiuje statytos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

Žaliuojančią pievą šalia Zapyškio bažnyčios pakeitė betono sluoksnis 16 nuotr.

Kolegų darbą tyrusi KPD komisija pažeidimų nenustatė

Po didinamuoju stiklu atsidūrė KPD Kauno teritorinis padalinys, turintis prižiūrėti, kad paveldo objektai nebūtų niokojami. Buvo sudaryta komisija, turėjusi išsiaiškinti, ar Kauno paveldosaugininkai tinkamai atliko savo darbą.

DELFI pasidomėjus, kuo baigėsi šis patikrinimas, paaiškėjo, kad jokių pažeidimų Kauno paveldosaugininkų veiksmuose nustatyta nebuvo.

„Komisijos pateiktose išvadose nurodoma, jog KPD Kauno teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmuose nerasta nusižengimų teisės aktams.

Pažymėtina, kad tam tikri KPD Kauno skyriaus darbuotojų veiksmai buvo atlikti dar 2013 metais, t.y. tuo metu, kai Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo tvarkos aprašas (poįstatyminis teisės aktas) dar nebuvo pakeistas ir minėtieji veiksmai atitiko tuo metu galiojusias įstatymų nuostatas“, – skelbiame KPD direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio atsiųstame pranešime.

Galėjo būti inicijuojama platesnė diskusija

DELFI kiek anksčiau rašė, jog atkuriant senosios Zapyškio miestelio aikštės fragmentus, projekto autorius architektas Gintaras Prikockis pradžioje siūlė ne betono dangą, o kitus sprendinius.

Galiausiai viską nusvėrė projekto užsakovės, Kauno rajono savivaldybės atstovų pageidavimas, jog danga turėtų būti tokia, kurią lengva prižiūrėti.

„Tad pasirinkome betono dangą su atidengtais akmenėliais. Jos vaizdas toks, kaip žvyras. Tokia buvo pagrindinė projekto mintis. Tokią dangą prieš 20 metų buvome suprojektavę, ji iki šiol stovi Kaune, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui.

Technologiniai dalykai buvo ne naujiena, tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Statybininkai nesugebėjo padaryti tokios dangos“, – apie betono aikštelės atsiradimą gotikinės bažnyčios prieigose portalui DELFI pasakojo architektas G. Prikockis.

Į šią aplinkybę, kad paveldosaugininkams buvo pateiktas visai kitoks projekto vaizdinys, nei yra šiuo metu, akcentavo ir tyrimą atlikus KPD komisija.

„Atkreiptinas dėmesys, kad teritorinio padalinio specialistams teiktose projekto vizualizacijose danga atrodė kiek kitaip, nei šiuo metu matoma vykdant darbus – ji buvo gerokai panašesnė į natūralų sukietintą žvyrą, nekontrastavo bažnyčią supančiame kraštovaizdyje“, – rašoma KPD pranešime.

Siūloma palaukti pavasario

Kilus ažiotažui dėl sprendimo gotikinės bažnyčios prieigas užlieti betonu, tiek projekto autorius G. Prikockis, tiek ir užsakovės, Kauno rajono savivaldybės atstovai akcentavo, jog tai nėra baigtas projektas, kad jį kritikuoti dar ankstoka.

Tiesa, šiuo metu jau svarstoma, kaip betono aikštę paversti mažiau kontrastuojančia su istoriniu paveldu.

„Kadangi projektas dar nebaigtas įgyvendinti, jį baigiant gali būti koreguojama tiek dangos struktūra, tiek spalva, formuojami želdiniai, įterpiami aikštę skaidantys architektūriniai elementai“, – skelbia tyrimą atlikęs KPD.

Dar viena aplinkybė, jog dalies visuomenės ir politikų pasipiktinimo buvo galima išvengti, jeigu apie patį projektą būtų plačiau diskutuota su visuomene.

„Tiek projekto organizatoriai, architektai, tiek KPD Kauno skyriaus specialistai sutiko, kad nežiūrint formaliai teisingai atliktų procedūrų, atsižvelgiant į Zapyškio bažnyčios, kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens saugomo gotikos paminklo vertę, galėjo būti inicijuota ir platesnė institucijų bei visuomenės diskusija“, – rašoma pranešime.

XVI amžiuje statyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas reikšmingiausių gotikinės architektūros paminklų Lietuvoje. Ši bažnyčia saugoma valstybės. Taip pat saugoma ir daugiau nei septynių hektarų erdvė aplink bažnyčią – Zapyškio senojo miesto vieta.

Pavadino „paminklu idiotizmui“

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis senovinės bažnyčios prieigų „sumoderninimą“ yra prilyginęs barbarizmui ir pavadinęs „paminklu idiotizmui“

„Aš nerandu žodžių apibūdinti šitą vėlyvojo Rytų Europos barbarizmo monumentą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuriai kažkodėl vis dar atrodo, kad tai šauni idėja, kalba, kad sulauks daugiau turistų.

Kurgi ne, tikrai sulauks. Kadangi nuslinkęs Gedimino kalnas nebėra turistinė naujiena, tai sucementuota gotikinė bažnyčia bus naujas paminklas idiotizmui, prie kurio reikia vežti žmones, idant parodytume, kaip elgtis negalima“, – teigė G. Landsbergis.

„Lyg viduramžių bokštas išaugęs ar netyčia paliktas viduryje pievos ant Nemuno kranto. Tokią Zapyškio bažnyčią atsimenu iš senų laikų. Gerai, kad dar vaikams spėjau parodyti, kaip atrodė vienas iš 13 (trylikos) gotikinių stebuklų Lietuvoje.

Nes dabar parodyti galėčiau tik cementinį pakilimo taką, kuris netrukus turės dar ir APŠVIETIMĄ, ir BASEINĄ upėje“, – savo feisbuko paskyroje piktinosi G. Landsbergis.

60 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Keičiasi artimųjų lankymo tvarka: registracija, kaukės ir koronaviruso ligonių lankymas

Skaitytojai stebisi: atveskite savo vaikus pažaisti į „saugiausią“ aikštelę Kaune

Socialiniuose tinkluose plinta A. Verygą pašiepianti nuotrauka

S. Skvernelis pakomentavo kalbas apie spalio 16-ąją įvedamą karantiną

Liūties nebuvo, bet Kaunas skęsta

Gastrolės tęsiasi: ieškoma prieš dvi savaites Kaune dingusi keturiolikmetė

Koreguojama atvykimo į Lietuvą tvarka

A. Veryga ragina farmacininkus sumažinti vaistų kainas

Naujas koronaviruso protrūkis Kaune: infekcija patvirtinta policijos komisariato darbuotojui

Garliavoje atidarytas daugiau nei milijoną eurų kainavęs futbolo stadionas