Advokatė paaiškino, ar jūsų kiemą stebinčios kaimyno kameros nepažeidžia įstatymų – Kas vyksta Kaune

Advokatė paaiškino, ar jūsų kiemą stebinčios kaimyno kameros nepažeidžia įstatymų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekia išsiaiškinti ar kaimynas gali įsirengti stebėjimo kameras, kurios stebi ir jai priklausančią kiemo teritoriją.

„Kaimynas ant savo namo įsirengė apsaugos kameras, kurios filmuoja ne tik jo teritoriją, bet ir mano šalimais esančio namo kiemą. Ar jis turi teisę taip įsirengti kameras bei nuolat filmuoti mano privačią teritoriją bei privatų gyvenimą?“, – plačiau klausimą pateikė skaitytoja.

Pastebėtina, kad vis dažnėja atvejų, kai namų savininkai savo nuosavybę siekia apstatyti vaizdo stebėjimo kameromis ir taip užtikrinti savo turto saugumą. Vis dėlto, prieš montuojant vaizdo stebėjimo kameras, būtina atsižvelgti ar į jų stebėjimo perimetrą nepatenka trečiojo asmens privati teritorija.

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.23 straipsnis.

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Skaitytojos atveju jos kaimynas siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau neužtikrino, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų skaitytojai priklausanti nuosavybė. Todėl šiuo atveju kaimynas pažeidinėja įstatymą.

Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu kaunas@kasvyksta.lt.

Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA