Kauno klinikų medikai papasakojo apie metų stebuklą: mergaitė – vienintelė tokia pasaulyje | Kas vyksta Kaune

Kauno klinikų medikai papasakojo apie metų stebuklą: mergaitė – vienintelė tokia pasaulyje

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Trečiadienį Kauno klinikos pranešė, kad vasarą gydymo įstaigoje gimė mažiausias Lietuvoje išgyvenęs naujagimis – vos 22 gestacijos savaičių mergaitė, svėrusi 350 gramų. Tai, klinikų medikų žiniomis, yra mažiausias išgyvenęs naujagimis ne tik šalyje, bet ir pasaulyje. Ketvirtadienį specialistai daugiau papasakojo apie greit namo išleisimos mergytės raidą ir priemones, kurių reikėjo griebtis, kad tokia trapi gyvybė liktų šiame pasaulyje.

Svarbiausias metų įvykis

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė, kad artėja metų pabaiga ir visi galvojame, koks buvo svarbiausias 2019 metų įvykis.

„Tai, apie ką šiandien kalbėsime – mūsų didvyrę – pretenduoja būti šių metų svarbiausiu Lietuvos medicinos įvykiu, – deramą reikšmę pasiekimui suteikė R. Jurkevičius. – Labai noriu padėkoti mūsų medikams – neonatologams, akušeriams, ginekologams ir kitiems: vaikų ligų gydytojams, vaikų chirurgams, radiologams, genetikams, laboratorijos specialistams, slaugytojams, visam pagalbiniam personalui. Be jų šis stebuklas kaži ar būtų įvykęs. Prie to eita ilgai, tai ne vienos dienos, o dešimtmečių darbas.“

Pasak R. Jurkevičiaus, Kauno klinikose išgyvenusi mažylė pretenduoja tapti metų medicinos įvykiu / R. Tenio nuotr.

Net geriausiose pasaulio klinikose gimusių tokio amžiaus kūdikių, gydymo įstaigos generalinio direktoriaus žiniomis, išgyvena tik apie 10 proc., o 21 savaitės praktiškai neišgyvena.

„Turime tą ribą, kai įmanoma išgyventi ir dar neįmanoma. Ne tik svoris, bet ir amžius įspūdingas. Mano užduotis – padėkoti ir tarti ačiū mūsų didelei komandai, kad šiandien Lietuvos medicina tai gali“, – džiaugėsi R. Jurkevičius.

Namo vyks su papildomu deguonimi

Kaip nurodė Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė, daugiau kaip prieš penkis mėnesius gimusi mergaitė jau ruošiasi išvykti į namus. Įspūdinga žinia – kad naujagimis buvo tik 22 savaičių ir svėrė vos 350 g. Iki šiol mažiausias kūdikis, medikų duomenimis, buvo gimęs Vilniuje – 28 gestacijos savaičių žmogutis svėrė 450 g.

„Mūsų žiniomis, tokio svorio 22 savaičių išgyvenęs naujagimis kol kas yra vienintelis pasaulyje, visi iki šiol gimę buvo vyresni. 22 nėštumo savaičių naujagimiams daugelyje Europos ir pasaulio šalių teikiama tik paliatyvi pagalba, ne aktyvus gydymas, kaip pas mus, pagal Lietuvos įstatymus“, – aiškino R. Tamelienė.

Mergaitės būklė yra stabili, pasak Neonatologijos klinikos vadovės, ji nori daugiau deguonies – neužtenka tiek, kiek gauna iš oro. Mažylė kvėpuodama papildomu deguonimi išvažiuos ir į namus, tačiau ji pati valgo, svoris auga, tėveliai džiaugiasi ir Kauno klinikų personalas džiaugiasi kartu.

R. Tamelienės teigimu, tokio amžiaus ir svorio naujagimiai pasaulį išvysta labai retai / R. Tenio nuotr.

„Šiandien jos biologinis amžius yra virš 5 mėnesių, o ji sveria 3,5 kilogramo. Labai retas atvejis kai vaikai gimsta 22 savaičių. Apskaičiavome, kad tokio amžiaus mūsų ligoninėje gimusių kūdikių išgyvena apie 30 proc., tačiau jie visi svėrė daugiau“, – dėstė R. Tamelienė, pridūrusi, kad mamai yra 30 metų.

Kiekvienas sveikas didelis išnešiotas naujagimis, pasak specialistės, gali susirgti, tad prognozuoti mergaitės sveikatą sunku. Jeigu matoma, kad kažkas atsilieka, anot R. Tamelienės, imamasi priemonių. Kuo mažesnio svorio, amžiaus naujagimis, tuo mažesnė tikimybė jam išgyventi, tačiau įveikus lemiamą barjerą vaikas gali užaugti sveikas kaip ir kiti.

Teko priimti rizikingą sprendimą

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė Ilona Aldakauskienė sakė, kad mergaitė gimė Kauno klinikose ir visą laiką nuo pat pirmųjų akimirkų buvo čia, o jos dydis išvydus šį pasaulį maždaug sulygintinas su suaugusio žmogaus delnu.

„Mergaitė atrodo kaip kiti naujagimiai, tik labai labai maža ir trapi. Liesti mergaitę tėvai galėjo gal ne nuo pirmos gimimo dienos, tačiau prisilietimai yra neribojami. Nepaisant visų invazijų ir vaikučio trapumo, mes skatiname tai daryti“, – kalbėjo I. Aldakauskienė.

Iškart po gimimo mergaitės būklė buvo sunki, naujagimė pareikalavo viso gydymo, kurį medikai šiandien gali suteikti. Didžiuliu iššūkiu dėl mergaitės mažumo ir trapumo tapo užtikrinti visus jos poreikius įprastomis medicininėmis priemonėmis.

„Didžiulis ačiū slaugytojoms, pajėgusioms užtikrinti visas invazijas, kateterių įvedimus ir kitas procedūras, kruopščiai ir švelniai slaugiusioms, o mes, gydytojai, turėjome parinkti geriausius gydymo metodus, kad suteiktume mergaitei galimybę išgyventi“, – dėkojo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė.

Du mėnesius iš keturių, kuriuos praleido intensyviosios terapijos skyriuje, mažylei taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, jos kvėpavimas priklausė tik nuo aparatūros. Jai prireikė viso gydymo, kuris įprastai skiriamas neišnešiotam naujagimiui.

I. Aldakauskienė atskleidė, kad nesuėjus nė mėnesiui po gimdymo mergytei prireikė operacijos / R. Tenio nuotr.

„Negana to, dėl nebrandžių plaučių, dešiniajame formavosi cista. Būdama 27 dienų amžiaus, nesverdama nė pusės kilogramo, mergaitė operuota – jai pašalinta vieno plaučio viena skiltis. Pasiryžimas operacijai buvo labai sunkus, tačiau būklė buvo tokia sudėtinga, kad net vienos dienos delsimas galėjo būti lemiamas. Priėmėme kiek rizikingą, tačiau labai sėkmingą sprendimą. Galiausiai pasiekėme tokį rezultatą, kuriuo galime pasidžiaugti ir pasidalyti su jumis“, – pasakojo I. Aldakauskienė.

Priešlaikinio gimdymo priežastys dažnai neaiškios

Tuo metu Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė džiaugėsi galėdama susitikti su žurnalistais tokio stebuklo akivaizdoje.

Priešlaikinis gimdymas, nurodė R. Nadišauskienė – vienas didžiausių iššūkių besilaukiančioms moterims ir medikams / R. Tenio nuotr.

„Priešlaikinis gimdymas šiuolaikinėje medicinoje – viena didžiausių problemų, iki šiol nėra efektyvių būdų, leidžiančių jį sulaikyti. Viena iš pagrindinių tokio gimdymo priežasčių – daugiavaisis nėštumas su klinikine infekcija, sunkios ligos. Šiais laikais pastoja ir išnešioja tos moterys, kurios prieš kelis dešimtmečius to padaryti negalėdavo, o didelė grupė priešlaikinio gimdymo priežasčių vis dar nežinomos“, – sakė R. Nadišauskienė.

Gydytoja akcentavo, kad vienas sėkmės veiksnių – sistema, kuri Lietuvoje veikia nuo 1992 m. Toks gimdymas bandomas stabdyti ir turi būti pravedamas ten, kur šalia yra naujagimių intensyviosios terapijos skyrius. Kitas svarbus dalykas visuomenėje – supratimas, kad ne cezario pjūvio operacijos lemia sėkmingą gimdymą. Šiuo atveju, gimdymas buvo natūralus.

Ligoninėje esantis naujagimių intensyviosios terapijos skyrius – itin svarbi sąlyga per anksti gimusiems mažyliams išgyventi / R. Tenio nuotr.

„Taip pat svarbu, kad visuomenė neturėtų nepagrįstų lūkesčių. Dėl veikiančios sistemos šiandien turime didelį džiaugsmą, kad mergaitė su tėveliais sveika išvažiuos į namus, tačiau pasakyti, kad 22 savaičių amžiaus naujagimiai nuo šiol visada išgyvens ir laimingai gyvens, negalima – niekas ypatingai nuo šios dienos nepasikeitė“, – įspėjo Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė.

Priešlaikinis gimdymas, jos teigimu, dažnai yra neaiškios priežasties. Šiuo atveju, anksti nutekėjo vandenys, o medikų tikslas buvo kuo labiau gimdymą atidėti, tačiau jis atvykus į ligoninę progresavo ir prireikė užtikrinti, kad įvyktų sėkmingai. Tai – pirmas vaikas kauniečių šeimoje, ir tikimasi, kad tokio streso daugiau išgyventi neteks.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA