Kaune baigėsi laivybos sezonas: kitąmet Nemune žada įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą

VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vidaus vandens kelių direkcija baigė aktyvų laivybos sezoną. Šiemet jo trukmė buvo 206 paros. Tai – savaite ilgiau nei buvo pernai. Nors šis sezonas savo darbais buvo aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius, kitąmet įmonė pradės įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą, kuris ne tik atgaivins laivybą šalyje, bet ir bus reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais.

Aktyvios veiklos sezonas

2019-ieji – valstybinei įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai buvo buvo aktyvūs ne tik atliekant intensyvesnę vandens kelių priežiūrą, bet ir kuriant pagrindą naujiems projektams.

Šį sezoną iš viso buvo eksploatuojama 435 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Tai – 5,3 km daugiau nei pernai. 1,3 km pailgintas vandens kelias Karaliaus Vilhelmo kanale bei 4 km Nevėžio upe, rašoma pranešime spaudai.

Vienas iš didžiausių Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų šio sezono pasiekimų – atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas-Kaunas.

Šiemet šiuo maršrutu Vidaus vandens kelių direkcija atliko keletą krovininės komercinės laivybos reisų. Jų metu pervežti komerciniai kroviniai leido įvertinti tokios logistikos galimybes ir grėsmes.

Nors dėl sausros ir kritinio vandens lygio, krovinių gabenimas buvo saugus tik dalį laivybos sezono, tačiau ekonominė nauda bei rinkos poreikis buvo išanalizuotas ir akivaizdu, kad laivybos atgaivinimas aktualus ne tik Kauno verslui.

„Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai buvo vykdomi jau pusantrų metų, tad šis etapas daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, padarinys“, – sako Vladimiras Vinokurovas, Valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija generalinis direktorius.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Dar vienas pasiekimas – kartu su Kauno rajonu pradėtas sezoninis keleivinis maršrutas Kaunas-Vilkija-Kaunas. Šis maršrutas kauniečiams ir miesto svečiams leido ne tik aktyviai praleisti savaitgalius, bet ir pasigrožėti Kauno rajono turistiniais maršrutais, prisidėjo prie Nemuno pakrantės gaivinimo.

Veiklos netrūko ir už Kauno miesto bei rajono ribų. Pagal sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija atlikti prieplaukos akvatorijos valymo darbai, kurių metu buvo atstatytas gylis, atitinkantis projektinį 1,5 m. gylį Mituvos kanale. Taip pat visą sezoną buvo šalinamos didžiausios seklumos visoje Nemuno vagoje nuo Kauno link Klaipėdos.

Pagerės laivybos sąlygos

Šiemet Nemuno vagos valymo darbai buvo patys intensyviausi per pastaruosius dešimtmečius, kadangi darbus vykdė dvi didelio našumo žemsiurbės ir plaukiojantis kranas.

Išvalytos didžiausios seklumos ir sutvarkytos problematiškiausios vandens kelio vietos. Tačiau vien kelio valymo darbų nepakanka, nes tai duoda tik momentinį (praktiškai 1 navigacijos sezonui) būklės pagerėjimą.

Išsiplėtusi upės vaga, suirę hidrotechnikos statiniai bei vis pasikartojanti sausra ir nusekęs vandens lygis, sukelia sunkumus ne tik reguliarios laivybos vystymui, bet ir pakrantės gyventojams bei jos ekosistemai.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Įvertinus esamą Nemuno vagos situaciją ir jai keliamus tikslus, buvo nuspręsta imtis reikšmingesnių darbų. Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo paruošiamuosius darbus trejus metus truksiančiam projektui, kurio metu bus modernizuotas tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Susisiekimo ministerijai patvirtinus finansavimą, pirmieji darbai prasidės jau kitąmet.

Tai unikalus projektas, turėsiantis įtakos ne tik laivybos atgaivinimui šalyje, šalia Nemuno esančių savivaldybių ekonomikai, bet ir reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Tokiu keliu jau senai eina daugelis Europos valstybių, logistiką vandens keliais rinkdamiesi, kaip ekologiškiausią krovinių gabenimo formą.

„Iki 2023 metų planuojama sutvarkyti bei naujai įrengti apie 700 bunų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje laivybai tinkamą gylį. Įrengus projektinių techninių charakteristikų bunas, Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinamas garantiniai kelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys).

Laivybos vandens kelio atnaujinimas aktualus ir upės pakrantės savivaldybėms, kurios taps patrauklesnės vandens turizmui bei galės atgaivinti prieplaukas ir uostus, tinkamus krovininei laivybai“, – sako V. Vinokurovas.

Marvelės krovininė prieplauka bei išlikusios tinkamos krovai krantinės Jurbarke yra pritaikytos grūdų, žvyro, medienos ir kitų krovinių pakrovimui ir vežimui į Klaipėdos valstybinio jūrų uostą, taip pat krovinius gabenti Jurbarko-Kauno kryptimi.

Tai sumažintų kelių apkrovimą bei pervežimo kaštus. Taip pat didintų Nemuno pakrantės savivaldybių patrauklumą investicijų pritraukimui. Ypač eksportuojamą produkciją gaminančių įmonių, kurios turėtų alternatyvią galimybę gabenti krovinius upe. Toks gabenimo būdas patrauklus ir gabenant didžiagabaričius bei sunkiasvorius krovinius, nes jų logistika atpinga ne procentais, o kartais.

Ekologiškesnė alternatyva

Stabilesnė upės vaga naudinga ir pakrantės bei Nemuno intakų ekosistemai. Pavasarinio ledonešio metu, potvyniai būna žymiai mažesni, o sausrų metu upės pakrantės nevirsta pelkėmis. Stabilizuojasi ir intakų vandens lygis, susidaro palankios žuvims neršto sąlygos ir pan.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.

Upės būklės pagerinimas, krantų stabilizavimas pagerina ir valstybės sienos ženklų būklę, kadangi šiuo metu, kai bunos apgriuvę ir neapsaugo krantų nuo erozijos, valstybės sienos pareigūnai susiduria su situacija kai sienos ženklai tiesiog griūna į upę.

Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais, ne tik kaip ekonomiškesnį, bet ir kaip ekologiškesnį būdą skatina ir Europos sąjunga, savo rekomendacijose siūlydama kelių transporto krovinius perkelti į upes. Tai sumažintų taršos, triukšmo bei kamščių keliuose problemas.

Nemuno upės tvarkymo darbai prasidės jau kitais metais. Jų metu bus modernizuota daugiau nei 200 kilometrų Nemuno vandens kelio nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Tokio mąsto darbų nebuvo vykdyta jau daugiau nei šimtą metų, kai buvo statomos akmeninės bunos.

Prognozuojama, kad sutvarkius upės ruožą, pradžioje juo bus pervežama apie 300.000 t. krovinių per metus, o perspektyvoje 500 000 t. ir daugiau, kas atitiks tarptautiniams E kategorijos vidaus vandenų uostams nustatytus krovinių apyvartos kiekius.

Projekto metu tvarkomas vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Iki galo Maskvoje kovojęs “Žalgiris” krito nuo vieno metimo

Revolut pedomis seka ir Swedbank: pradeda veikti „Apple Pay“

Saulės gatvės gyventojai penktadienio nakties laukia su nerimu

E. Kručinskienė apsisprendė: išsikrausto iš socialinio būsto

Iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras siekia ištrūkti į laisvę

Naujas traukos centras Kaune: „Prime biurai“ – inovatyvaus verslo pasirinkimas

Menininkai kviečia švęsti Kaune „kultūringai prieš Kalėdas“

Kitąmet gerokai brangs kaitinamasis tabakas

Nuo kitų mokslo metų daliai mokinių – nemokamas maitinimas

Savaitgalio renginių apžvalga: nuo ypatingų koncertų ir edukacinių programų iki mugių