Iš nuosavo buto Kaune neiškrapšto nuomininkų: policija priversta brautis pro langą

Delfi nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kaunietė Vilma (vardas pakeistas – DELFI) atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Mergina išnuomojusi savo butą jau kuris laikas iš jo neišprašo nuomininkų. Jie, kaip teigia buto savininkė, keičia telefono numerius, durų spynas, o paprašyti išsikelti, tiesiog ignoruoja. „Vienintelis kelias tai padaryti – teismai“, – sako mergina, tačiau tikina, kad ir už jų išlaidas jai tektų susimokėti pačiai.

Sudarė šabloninę sutartį

Socialiniame tinkle neeiline istorija pasidalijusi Vilma pasakojo dviejų kambarių butą Kaune paveldėjusi, o vėliau sumaniusi jį išnuomoti.

Kaip pasakojo, su naujaisiais nuomininkais sudaryta sutartis buvo šabloninė, o joje – tik būtinos sąlygos sutarties galiojimui, tačiau, kad ateityje dėl to gali kiltų rūpesčių, tada ji teigė net nenutuokusi.

DELFI ji pasakojo sutartį sudariusi su moterimi, tačiau bute ši gyveno drauge su savo vyru, kuris, kaip vėliau sužinojo Vilma, yra neįgalus ir turi didelį viršvorį, sveria daugiau nei 300 kg.

Kaip įprastai, kiekvieną mėnesį mergina atvykdavo atsiimti sutartos sumos už nuomą, o ją, kaip sakė, apsistojusi šeima visada mokėjo laiku, atsiųsdavo skaitiklių nuotraukas.

Visgi įdomybės prasidėjo tada, kai dar gegužę Vilma jiems užsiminė apie planus parduoti butą. Jį įsigyti mergina sakė siūliusi ir jiems patiems, tačiau šie atsisakę.

„Tuomet įspėjau, jog bus keliamas skelbimas pardavimui ir, kad ramiai, neskubėdami, ieškotųsi kito būsto. Pasisiūliau ir pati pagelbėti, patvirtinti kitiems nuomotojams apie mokumą. Žmonių reakcija buvo: „Kaip gaila, suprantam, bet mums sunku susirast, čia labai patogu“. Aš juos nuraminau, kad padėsiu ir tai nėra skubu“, – atsiminė buto savininkė.

Galiausiai drauge su brokerė Vilma sakė ėmusis buto pardavimo klausimo, vėliau prasidėjusios jo apžiūros ir su galimais klientais.

Neatidarė durų

Kartą, kaip pasakojo mergina, klientai norėjo atvykti buto apžiūrėti šeštadienį, tačiau nuomininkė pasakė, kad tuo metu negalės įleisti brokerės, nes vyks pas gydytoją. Vilma tikino čia problemos nemačiusi, nes pati turi raktus, kuriuos perduos brokerei, o ji sutartu laiku galės įeiti vidun.

Mergina tikino, kad norėdama vyriškį supažindinti su brokere, kad šis nenusigąstų ją išvydęs šeštadienį, jei namuose nebūtų jo žmonos, teigė nusprendusi nuvykti pas nuomininkus.

„Informavau, jog atvykstame, o bevažiuojant į butą man paskambino nuomininkė sakydama: „Nevažiuokite, būsiu šeštadienį namie“.

Bet aš ir brokerė jau buvome šalia. Taigi, beldžiausi į duris, skambinu – niekas jų neatidarė. Na, kągi, pirmą kartą atsirakinau pati. Juk jei nėra nuomininkės, bus jos vyras, ir pasikalbėsime.

Atsirakinau, įėjome. Vaizdas, kurį pamatėme – nuomininkė sėdi sau ramiai prie vyro“, – negalėjusi patikėti tuo, ką pamatė, pasakojo Vilma.

Nuomininkė, kaip atsiminė, tada aiškino beldimo į duris negirdėjusi, tačiau vyriškis sureagavo itin emocingai.

„Jis pradėjo nemandagiai kalbėti su mumis. Mane pavadino valdžią ar galią rodančia cariene ir puolė į isteriją, keistai kalbėdamas apie jo kantrybės ribas ir pan.

Keiksmažodžių ir tono neperteiksiu. Na, aš išėjau iš kambario, atsiprašiusi, kad sugadinau penktadienio vakarą, nuomininkei pasakiau, jog apžiūra įvyks ir darkart priminiau laiką, kada atvyks brokerė ir kad įsileistų ją kaip ir žadėjo telefonu. Atsisveikinom. Žinoma, kitą dieną durų niekas neatidarė“, – atsiminė ji.

Nebežino ko imtis

Tą pačią dieną į savo butą po keletos valandų atvykusi Vilma teigė pamačiusi jau pakeistas durų spynas. Kitą dieną į butą jos taip pat niekas neįleido.

„Tada buvo iškviesta policija. Pragrežus spyną mus prie durų pasitiko moteris. Dėjosi miegojusi, pametusi raktus ir pakeitusi spyną, negirdėjusi skambučių.

Tuo metu įteikiau pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo – be abejo, moteris nepasirašė, teigdama jog neprivalo ir nenori pasirašyti. Na ką gi, pakeičiau spyną, raktą palikau“, – toliau pasakojimą tęsė ji.

Vilma užsiminė, kad po kurio laiko pas kaimynus įvyko dujų nuotekis, tačiau jos nuomininkai durų neatidarė net avarinei dujų tarnybai.

„Man atvykus durų spyna vėl buvo pakeista. Ačiū Dievui, kad dujų nuotekis buvo kiek žemiau ir viskas buvo sutvarkyta“, – sakė ji.

Vilma šiandien sako nebežinanti ką daryti ir skaičiuoja, kad nuo paraginimo ieškotis kito buto nuomai praėjo jau keli mėnesiai, tačiau nuomininkai buto neapleidžia.

„Man lieka tik teismas, kad galėčiau nutraukti sutartį.

Tai yra mano klaida, nes sutartis sudaryta neterminuota. Visgi galima vienašališkai nutraukti sutartį, bet dalykas tas, kad nutraukiant sutartį aš turiu pateikti priežastis, kodėl noriu tai padaryti, o priežasties, kad noriu parduoti turtą, nepakanka. Turėtų būti įsiskolinimai, tačiau jų nėra“, – sakė Vilma.

Buto šeimininkės teigimu, jei ji ir kreiptųsi į teismą, teismo išlaidų merginai niekas negrąžintų, nes šeima oficialiai gyvena iš pašalpų, neturi darbo.

„Belieka laukti, kol jie panorės išsikraustyti. Tiesa, dar įmanoma NT parduoti drauge su nuomininkais ir perleisti procesus galimam pirkėjui, tačiau tai itin apsunkintų pardavimą“, – sakė ji.

Visgi Vilma teigė nesuprantanti, kodėl ji turinti mokėti pinigus už žmonių iškraustymą iš savo pačios buto.

„Už tokių, kurie parazituoja, apsimeta vargšais, nors geba užsisakinėti maistą į namus, valgyti picas, važinėti taksi? Jie neprimena žmonių, kurie neturi pinigų ir gyvena iš pašalpos“, – savo istoriją pasakojo Vilma ir teigė norinti patarti visiems ateityje nuomos sutartis sudarinėti tik terminuotas, su aiškiomis sąlygomis.

DELFI bandė susisiekti su minėta šeima ir elektroniniu paštu jiems išsiuntė klausimus. Deja, atsakymas gautas nebuvo. Redakcijai jį gavus tekstas bus papildytas.

Davė svarbių patarimų

Advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatas ir partneris Karolis Rugys DELFI sutiko paaiškinti, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis užsibuvusius nuomininkus galima iškeldinti iš savo būsto.

Kaip pasakojo, norint išprašyti nuomininkus veiksmų reikėtų pradėti imtis tuomet, kai sueina nuomos sutarties terminas ir ji nėra pratęsiama naujam periodui, taip pat kuomet terminuota/neterminuota nuomos sutartis yra nutraukiama vienašališkai ar abiejų šalių susitarimu ir nuomininkas atsisako išsikeldinti gera valia.

„Siekiant inicijuoti iškeldinimą, nuomininkams rekomenduotina pateikti pretenziją raštu dėl išsikeldinimo, nurodant per kiek laiko jie turi iškraustyti iš gyvenamosios patalpos. Nuomininkams nereaguojant į pateiktą pretenziją ir neatlaisvinant gyvenamosios patalpos, yra reikalinga kreiptis su ieškiniu į teismą dėl iškeldinimo.

Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo ir jam įsiteisėjus, nuomotojas privalo išsiimti vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis galėtų pradėti priverstinį iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos“, – teigė advokatas ir pabrėžė, kad bendrai iškeldinimas galimas tik turint teismo sprendimą.

K. Rugys taip pat teigė, kad jeigu galiojimo terminas sutartyje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Tuo atveju, juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius.

Advokatas paaiškino ir tai, kad nuomotojas negali bet kada lankytis nuomos objekte, tačiau yra taikomos kelios išimtys.

„Nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką.

Tokiu atveju nuomotojas taip pat turi teisę parodyti gyvenamąją patalpą būsimam nuomininkui ar įgijėjui, apie aprodymo datą ir laiką iš anksto pranešdamas nuomininkui. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, nuomotojas neturi teisės tikrinti gyvenamosios patalpos ar jos rodyti būsimam nuomininkui nuo dvidešimt pirmos valandos iki devintos valandos.

Taip pat nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu“, – aiškino jis.

Galiausiai, pasak K. Rugio, svarbu, kad nuomos sutartis būtų raštiška ir įregistruotaa, nes tik tuo atveju ją bus galima panaudoti prieš trečius asmenis.

„Geriausia yra sudaryti ne šabloninę nuomos sutartį, o stengtis ja numatyti galimas iškilti situacijas ateityje, todėl geriau, kad ji būtų, kuo išsamesnė. Tokiu atveju galima ginčų prevencija ir kyla mažiau klausimų dėl sutarties aiškinimo ir taikymo“, – sakė jis.

Kaip dar vieną patarimą advokatas išsakė prieš sudarant nuomos sutartį patikrinti būsimo nuomininko mokumą bei sutarties sudarymo metu paimti depozitą, kuris būtų atitinkama būsimų nuostolių užtikrinimo priemonė. Taip pat sutartyje numatyti konkrečias netesybas tuo atveju, jeigu nebūtų mokami (ar mokami ne laiku) nuomos, komunaliniai ir kiti mokesčiai, taip pat jeigu gyvenamajai patalpai ar joje esantiems daiktams būtų padaryta žala.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

46 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Geriausių šalies krepšininkų ir krepšininkių rinkimai: vienoje kategorijoje dominuoja kaunietis

LSMU neteko studentės: bendrakursiams teikiama informacija dėl psichologinės pagalbos

Girtutėlė vairuotoja rėžėsi į policijos pareigūnų automobilį

Laisvės alėją apraizgė mįslingi „voratinkliai“ (papildyta)

Kauno rajone - netradicinė mokykla „sunkiems“ vaikams

Kauniečiai praneša: Amalių tunelis jau atidarytas

Smurtu prieš sūnų kaltinamai kaunietei prokurorai pasiūlė bausmę

Legendinis Kauno pastatas po rekonstrukcijos taps daugiafunkce erdve

Tarptautinės operacijos metu Kaune sučiuptas narkobaronas

Po „Žalgirio“ arenos stogu – vyks išskirtinė maisto mugė „Kaunas FOOD“