Ko trūksta, kad žalioji ekonomika Lietuvoje būtų efektyvi?

M. Žičio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pradėjo ruošti 2020 m. Seimo rinkimų programą, kuri bus išskirtinė naujomis idėjomis ir tų problemų, į kurias kitos politinės partijos anksčiau nekreipdavo dėmesio, sprendimu. Viena tokių naujų krypčių, į kurios diskusiją TS-LKD pakvietė visuomenę ir ekspertus Kaune, – aplinkosauga ir žalioji ekonomika.

„Turime jausti ir būti atsakingi už savo, šalies ir žemės ateitį. Trumpalaikiai sprendimai – ne išeitis. Žalioji ekonomika susijusi ne tik su mažesne oro, vandens tarša, kas tiesiogiai veikia mūsų visų sveikatą, bet ir nacionaliniu saugumu, mūsų ekonomine gerove. Tai ilgalaikiai, tvarūs sprendimai“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programos rašymo grupei vadovaujanti dr. Jurgita Šiugždinienė, pirmoje programinėje diskusijoje „Žalioji ekonomika: ko trūksta, kad atliekos kurtų vertę?“.

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad džiugina, jog diskutuojant programines kryptis, prie dešiniųjų bendruomenės jungiasi tokie patyręs ekspertai kaip buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, savo kailiu patyręs, ką reiškia siekti gerų, tvarių sprendimų Lietuvos aplinkos būklės gerinimui, kuriems deja pritrūko valdžios palaikymo dėl trumpalaikių politinių išskaičiavimų.

Tikimasi, kad ateityje prie komandos prisijungs ir daugiau naujų veidų, kurie dešinėje Lietuvos politinio spektro pusėje nėra įprasti, tačiau susivieniję vardan bendro tikslo – sveikesnės, švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities.

Kaune gimsta modernūs sprendimai

„Mes, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tikime, kad atsakinga politika, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, miškais, vandenimis, turi būti ir yra kertinė mūsų politikos ašis. Drastiški klimato pokyčiai – problema, turinti sunkių ekologinių, socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių, neleidžiančių abejingai stebėti ir apsimesti jog nieko nevyksta. Labai svarbu, kad priimdami politinius sprendimus, keltume darnumo klausimus: koks yra mūsų sprendimų poveikis mus supančiai aplinkai? Šis klausimas rengiant įstatymų projektus šiandien daugiau keliamas dėl varnelės – į tai žiūrima labai formaliai. Situacija turi keistis ir labai norėtųsi, kad viešojoje politikoje priimant sprendimus poveikis aplinkai, o kartu ir mūsų visų ateičiai, būtų keliamas visu rimtumu“, – sakė Kauno miesto tarybos narė ir Kauno technologijos universiteto docentė, moderavusi diskusiją J. Šiugždinienė.

Kaip buvo pastebėta TS-LKD diskusijoje „Žalioji ekonomika: ko trūksta, kad atliekos kurtų vertę?“, viena svarbiausių Lietuvos politikos ašių jau šiandien turėtų tapti tvarus vystymasis ir žalioji, kitaip dar vadinama – žiedine, ekonomika, apimanti daugelį mūsų gyvenimo ir verslo sričių, tausojanti aplinką, o kartu ir mus pačius. Tokią novatorišką, drąsią žinią visuomenei siunčia TS-LKD.

Kaunas šiai diskusijai ir žiniai pasirinktas neatsitiktinai. Kaune pastaruoju metu išryškėjo daugybė aplinkosaugos problemų: tai ir vandenviečių teritorijų ribų mažinimas, didelė oro tarša, planai koreguoti Kauno draustinių planus.

Tuo pačiu, būtina pasidžiaugti, kad Kauno mokslininkai ir studentai yra pirmaujantys kuriant žaliąsias inovacijas ir pritaikant sprendimus aplinkos tausojimui, kuriuos norima pasitelkti ieškant ilgalaikių sprendimų aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Pasak J. Šiugždinienės, būtent todėl buvo pasirinkta pirmojoje programinėje diskusijoje kalbėti apie žaliąsias idėjas ir kviesti svarbių politinių sprendimų ieškoti pačiai kauniečių bendruomenei.

J. Šiugždinienė / Žalioji ekonomika

„Aiškinamės, kokios yra pagrindinės problemos, kaip jas mato gyventojai, ką gali patarti ekspertai. Suprantame, kad Lietuvoje situaciją privalo keistis iš esmės – dialogas turėtų būti pirmiausia apie atsakomybę. Mums turi rūpėti, ne tik mūsų gerovė, bet ir ateities kartų. Turime įskiepyti bendrą suvokimą, kad pirmiausia ekologinė atsakomybė vertinga ekonomiškai kiekvienam asmeniškai per saikingą vartojimą: vietoj brangaus šildymo temperatūros didinimo – galime šilčiau rengtis, dažniau naudotis pigesniu viešuoju transportu, racionaliau planuoti maisto įsigijimą ir gamybą, mažinti popieriaus ir plastiko vartojimą ar taupyti elektrą”, – teigė J. Šiugždinienė, pabrėžusi, kad nors aplinkosauginis ir ekologijos aspektas TS-LKD partijos programoje yra naujas, tačiau atsakomybė už praeitį, dabartį ir ateitį visuomet buvo ir bus partijos pamatine vertybe.

Milžiniško atliekų kiekis – neišspręsta problema

Diskusijoje dalyvavusi Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vadovė prof. Žaneta Stasiškienė susirinkusiems priminė, kad ekonomika nėra vien tik finansai, o tam tikra strategija, sąveika tarp technologijų ir žmonių, siekiant užtikrinti mūsų gerbūvį.

„Esame pripratę prie linijinės ekonomikos, įsivaizduojame, kad turime žaliavų, gamybinius procesus, vartojimo, o po to šalinimo arba deponavimo fazę. Senkantys žemės ištekliai, galų gale vietos stoka, kur dėti susidariusias atliekas – verčia mąstyti kitaip“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad turi būti tinkamai perorientuota valstybinė strategija, pramonė, kuriamos naujos technologijos ir keistis samprata, kad žaliavos yra tik tai, ką mes paimame iš gamtos.

O atliekų kiekiai įspūdingi. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja apie 450 kg buitinių atliekų, o skaičiuojant įvairių prekių gamybos, paslaugų teikimo metu susidarančias atliekas, anot VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjo Domanto Tarasevičiaus, šis skaičius gali siekti ir 10 tonų kiekvienam gyventojui kasmet.

Eksministras: „Reikia politinės valios“

Kaip vienas iš žaliosios ekonomikos variklių buvo įvardytas naujų perdirbamų ir tvarių medžiagų bei pakuočių kūrimas bei gamyba, atliekų rūšiavimo, tvaraus vartojimo skatinimas ir prieinamumas, geresnė drabužių, avalynės, daiktų, technikos, prietaisų kokybė, ilgesnė garantija, mokestinės lengvatos meistrams ir daiktus taisantiems, o ne išmetantiems.

„Tačiau visiems geriems sprendimams labiausiai trūksta politinės valios. Būtina turėti strategiją ir politinę valią Seime, kad galėtumėme kažką išties pakeisti“, – akcentavo Seimo narė, opozicijos atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė.

Anot jos, esant dabartinei valdžiai nevykdomi net jau ir priimti įstatymai, nes atėjus vienai ar kitai interesų grupei, neretai ieškoma sprendimų, kaip palengvinti jiems tenkančius reikalavimus ir prievoles, o ne ieškoma būdų, kaip realiai įgyvendinti įstatymu užbrėžtus tikslus.

Tai konstatavo ir buvęs aplinkos ministras K. Navickas: „Kai iš Briuselio gauname žinias, susijusias su aplinkosauga, klimato kaita, Seime prasideda stigmos, o ką dabar darysime? Svarbu ne galvoti, kaip nuo Briuselio išsisukti, o kaip imtis politinės lyderystės, įgyvendinti sprendimus, kurių reikia Lietuvai“.

K. Navickas / Žalioji ekonomika

Už žaliąją ekonomiką Lietuvoje kol kas atsakinga tik Aplinkos ministerija, ir ji palikta tvarkytis viena pati.

„Dėl to daugiausiai dirbama atliekų srityje, o visi kiti aspektai lieka apleisti. Jeigu žalioji ekonomika būtų kiekvienos ministerijos darbo kalendoriuose, turėtume visai kitokius rezultatus, – įsitikinusi A. Gedvilienė. – Kai kuriose šalyje už darnų vystymąsi atsakingas asmeniškai Premjeras, o ne kuri nors viena ministerija“.

Visuomenė turi spausti politikus

Kalbant apie žaliąją ekonomiką dideli lūkesčiai siejami su verslu. D. Tarasevičius atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tiesiog įvesti apribojimus ir nurodymus verslui, kaip dažnai tai daroma, o sudaryti sąlygas, kad atsižvelgus į žaliosios ekonomikos principus ir modernizavus gamybą būtų galima toliau išlikti konkurencingu rinkoje.

Gerųjų pavyzdžių jau dabar yra Lietuvoje, bet jų – per mažai ir per menki mastai.

„Darnaus vystymosi tikslai yra aiškūs nuo 2015 metų. Jų yra 17, tačiau Vyriausybėje, ministerijose, miestuose, įvairiose organizacijose apie tai mažai kalbama, neišsikeliama konkrečių užduočių. Jungtinės Tautos aiškiai yra pasakiusios, kad pagrindinės keturios pasaulinės problemos – socialinės, ekonominės, demografinės ir ekologinės – kilę dėl perteklinio vartojimo. Kalbėkime apie paslaugų, kultūros prieinamumo didinimą, kas gali sukurti pridėtinę vertę, ir kelti ekonomiką“, – kalbėjo socialinės iniciatyvos „Kūrybinis kampas 360” įkūrėjas ir socialiai atsakingo verslo lyderis Giedrius Bučas.

Kita žaliosios ekonomikos medalio pusė – pilietinė visuomenė. „Net jeigu valstybė ir imtųsi aktyvesnių veiksmų, be piliečių sąmoningumo, tvirtos pozicijos nieko nepasiektume“, – pastebėjo A. Gedvilienė.

Piliečių sąmoningumo svarbą akcentavo ir darnaus vystymo ekspertas, 2016-2018 metais buvęs aplinkos ministras K. Navickas.

„Jokia ministerija, joks ministras vienas neišspręs problemos, jeigu jūs neišsireikalausite iš partijų, kad žalioji ekonomika ir darnus vartojimas atsirastų rinkiminėse programose, – kreipėsi į auditoriją K.Navickas – Tai yra esminė sąlyga. Džiaugiuosi, kad bent viena politinė jėga juda šia kryptimi“.

Anot jo, turi būti aiškus spaudimas iš visuomenės. „Turime prabusti, išsakyti savo poziciją, nes stebuklų nėra“, – ragino buvęs ministras.

„Reikalinga mūsų vidinė kaita: sampratų ir prioritetų“, – pritarė Ž. Stasiškienė. Anot jos, universitetai turi kompetencijų ir galimybių ugdyti pažangų žmogų, bet trūksta didesnio sisteminio palaikymo ir vieningo sutarimo.

18 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Naujas gatvės meno kūrinys Kaune neša ypatingą žinutę

Skaitytoja: dėl sutrikusios „Žiogo“ veiklos tenka mokėti papildomai

N. Venckienė apskundė jai skirtą suėmimą

Kaune registruojamas didžiausias sergamumas gripu

Apklausa parodė, ką vairuotojai mano apie žalių rodyklių panaikinimą

Smarkiai greitį viršijusiam „BMW“ vairuotojui teks pailsėti nuo vairavimo

Sveikatos apsaugos ministerija: receptinius vaistus bus galima įsigyti internetu

Šiandien Lietuvos danguje išvysite retą reiškinį – kitą kartą tai nutiks tik 2032 metais

Vilijampolės rajone ramybę drumstė pistoleto šūviai – sužalotas jaunas vyras

Gaisrą Alytuje gesinusiems ugniagesiams skirtos piniginės premijos