Kauno karas su rajonu: palygino su Lotynų Amerikos miestų raida

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šią savaitę viešai ištransliuota žinia apie Kauno savivaldybės siekį prisijungti rajonui priklausančias teritorijas, gerokai įkaitino atmosferą ne tik Kaune ir už jo ribų, bet ir sukėlė ne vieną diskusiją nacionaliniu lygmeniu. Po nuo naujienos netikėtumo patirto šoko atsigaunančioje viešojoje erdvėje – grėsmingi situacijos vertinimai.

Naudingas siaurai interesų grupei

Profesorius, politologas Lauras Bielinis pripažįsta, kad „iniciatyva iš tiesų yra netikėta ir kaip iš dangaus nukritusi“. Todėl ši naujiena tampa staigmena ne tik Kauno miesto ir rajono gyventojams, bet visam šalies politiniam ir ekonominiam laukui.

„Didžiausią įtarimą kelia tai, kad toks svarbus klausimas iškeliamas netikėtai, dėl jo prieš tai nevyko jokios diskusijos, jis nebuvo aptarinėjamas, nevykdyti tyrimai, nebuvo ginčų, nesiūlytos koncepcijos, sprendimo variantai. Iš to galime daryti išvadą, kad tai projektas, kurio tikslas – tenkinti labai siaurą interesų ratą, kitu atveju, jei būtų daugiau suinteresuotų pusių, projektą jau kurį laiką būtų lydėjusios diskusijos ir aptarimai“, – įsitikinęs politologas.

Prof. L. Bielinio vertinimu, idėjų atsiradimas „už uždarų durų“, be išankstinio visuomenės informavimo rodo, kad tas siauros grupės interesas greičiausiai yra ir ne viešas, apie jį nebus kalbama atvirai. „Tad turime labai atidžiai pažvelgti, kas stovi už šį interesą turinčių asmenų – šiuo atveju V. Matijošaičio nugaros – įsivertinti, kokios naudos valstybė ir visuomenė gali iš to turėti, kokios galimos tokios idėjos pasekmės, kaip jos palies silpnesnėje pozicijoje atsiduriančias visuomenės grupes. Mano vertinimu, nuo pat pradžios šis sumanymas kelia labai didelį įtarimą ir yra pavojingas“, – sako jis.

Prof. Lauras Bielinis/ DELFI nuotr.

„Apklausas galima nupirkti“

Ketvirtadienį išplatintame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškime, kuriame jis dėsto savo nuomonę šia tema, sakoma, kad toks Kauno rajono išdalinimas primena selektyvų geriausių teritorijų „išmėsinėjimą“. „Manau, kumpių atskyrimas nuo griaučių nėra teisingas. Juk ir Jonava ribojasi su Kauno rajonu – mielai savo teritoriją praplėstume Karmėlavos, Ramučių sąskaita“, – apie teisę viešai skelbti norus prisijungti vieną ar kitą teritoriją, kaip pasielgė Kauno meras, užsimena M. Sinkevičius. Akivaizdu, jei taip daryti gali vienos savivaldybės vadovas, kodėl turėtų būti draudžiama kitam?

„Šis išskirtinės svarbos klausimas nebuvo išsamiai svarstomas nei Kauno savivaldybės komitetuose, nei miesto taryboje. Klausimas nebuvo aptartas nei Regiono plėtros taryboje, nei Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Nėra parengta šia tema nei viena nepriklausomų ekspertų, išmanančių demokratinę savivaldą ir urbanistinę plėtrą, studija, o iš karto vyksta teikimas Vyriausybei dėl gyventojų apklausos“, – situacija pasipiktinęs ir profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys. Profesoriaus įsitikinimu, gyventojai gyvena savo rūpesčiais, jie nėra įsigilinę. „Juk dėl to ir nebuvo viešumoje jokių duomenų, jokių debatų ar alternatyvų svarstymo. Siekiama, kad nebūtų ir sąmoningo balsavimo“, – mano G. Merkys.

Priminsime, kad birželio pradžioje žiniasklaidoje visgi jau kartą buvo viešai iškeltas sumanymas jungti miestą su rajonu. Apie tai prakalbo pats V. Matijošaitis Birštone vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos pasitarime, kuriame dalyvavo beveik visi regiono savivaldybių merai, kuriame jis be kita ko, juokais ar rimtai, minėjo, kad gyventoju apklausas galima nupirkti.  Kauno meras minėtame pasitarime neslėpė, jog Kauno sujungimas su Kauno rajonu yra jo naujos ketverių metų kadencijos tikslas. Minėtame pasitarime sergantį Kauno rajono merą Valerijų Makūną pavadavo vicemeras Antanas Nesteckis.

Žmonių nuomonės svarba – farsas

„V. Matijošaičio kartojama mantra – „tegul sprendžia žmonės“ –  yra atviras cinizmas ir demagogija“, – teigia prof. G. Merkys. Jam antrina ir viešą pasisakymą Kauno miesto ir rajono prijungimo tema išplatinusi Kauno m. savivaldybės tarybos narė, TS-LKD frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, „meras neseniai visiškai ignoravo daugiau kaip 6 tūkstančius surinktų Šančių gyventojų parašų, kurie labai aiškiai išreiškė bendruomenės valią dėl kelio palei Nemuną. „O viešųjų ryšių pasiūlyta frazė „tegu sprendžia žmonės“ šiame kontekste skamba ypač veidmainiškai“, – sako J. Šiugždinienė.

Kad teiginys apie žmonių nuomonės paisymą tėra tušti žodžiai, linkęs pritarti ir prof. L. Bielinis. „Šiuo atveju tai yra tik frazė, naudinga šio klausimo sprendimui. Jei jam iš tikrųjų būtų svarbi žmonių nuomonė, jis dažnai su jais susitiktų, bendrautų, eitų į susitikimus, aiškintųsi vietoje situaciją ir į ją reaguotų“, – įsitikinęs politologas.

Skeptiškai jis vertina ir siūlomą būdą išreikšti nuomonę apklausos būdu. „Kiek juokingai skamba, kai bandoma ištirti nuomonę, kuri jau paskelbta“, – sako prof. L. Bielinis. Jo vertinimu, visų pirma, prieš imantis veiksmų, jei jau norima apklausos, ji turėtų būti vykdoma visame Kauno rajone, kurioje klausima, ar rajono žmonės sutinka su dalies teritorijų atskyrimu. Antra vertus, reikėtų apklausti ir miesto gyventojus, ar jie pritaria, kad Kaunas bus išplėstas tris kartus, nes su tuo bus susiję ir tam tikri kaštai, kurie teks miesto gyventojams – papildomas teritorijas reikės prižiūrėti, tvarkyti, užtikrinti susisiekimo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas paslaugas. „Čia mes rizikuojame įsivelti į apklausų maratoną, kuris priešins visuomenę, vilkins sprendimus“, – skeptiškai gyventojų apklausų kelią vertina ir politologas.

Iš rajono liks tik „draiskalai“

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) duomenimis, Kauno mieste šiuo metu Gyventojų pajamų mokestį moka 259 426 gyventojai, Kauno rajone – 83 177. Kauno rajono savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad Kauno miesto planuose yra ketinama prijungti teritorijas, kuriose gyvena daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų, iš kurių dalis – ne GPM mokėtojai. Išeitų, kad rajone po jo perdalijimo teliktų kiek daugiau nei pora dešimčių tūkst. kaimiškų teritorijų gyventojų. Mažiausiai nuo Kauno invazijos nukentėtų Babtų, Batniavos, Čekiškės, Kačerginės, Kulautuvos, Linksmakalnio, Taurakiemio, Vilkijos ir jos apylinkių bei Zapyškio seniūnijos.

„Kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams, kuriuose jau dabar yra daugiau atskirties? Kaip po tokios „reformos“ atrodys visas Kauno regionas? Ar surinkti mokesčiai bus panaudoti prijungtų teritorijų gyventojų reikmėms, ar Kauno miesto skoloms padengti?“, – bepraeinančią savaitę reoriškai viešai klausė ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Ko nepasidalina V. Makūnas ir V. Matijošaitis? / R. Tenio nuotr.

Apie socialinės atskirties didinimą bei tolygios regionų plėtros griovimą viešai pasisakė ir daugiau politikų, vadinusių šį sprendimą skubotu ir neapgalvotu.

Užmetus akį į šiuo metu Kauno rajono surenkamus mokesčius iš Gyventojų pajamų mokesčių (GPM), kurie yra viena vertingiausių „trokštamų“ teritorijų dalis, paaiškėja, kad lyginant su šiuo metu Kauno valdomu biudžetu iš rajono gyventojų surenkamas GPM nėra jau toks skaitlingas. Atsakydama į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą Kauno AVMI nurodė, kad 2018 m. Kauno miesto gyventojai sumokėjo daugiau nei 233 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu visi Kauno rajono gyventojai – kiek daugiau nei 31 mln. eurų GPM.

Skaičiuojant labai teoriškai, prisijungus Kauno rajono miestelius ir kaimus, miesto teritorija išaugs trigubai, o biudžetas GPM pasipildys ne daugiau, nei 10 proc.

Mokesčiai turės būti suvienodinti

Pasak prof. L. Bielinio planuojamų prijungti Kauno rajono teritorijų gyventojams turėtų būti labai svarbu, kaip bus panaudojami jų sumokami mokesčiai. „Ar tie pinigai bus ir toliau skiriami buvusių rajono seniūnijų poreikiams, ar patekę į miesto biudžetą bus nukreipti bendriems miesto reikalams ir grandioziniams projektams įgyvendinti, kurių Kaunas suplanavęs ne vieną“, – atkreipia dėmesį politologas L. Bielinis.

Kad idėja prie miesto prijungti dukart didesnes rajono teritorijas nėra pamatuota ir tinkamai apsvarstyta, įsitikinęs ir prof. G. Merkys, teigiantis, kad tokio sprendimo pasekmės gali turėti milžiniškos žalos visuomenės poreikiams, tiek gyvenantiems Kaune, tiek likusiems gyventi rajone, jau nekalbant apie „prijungtuosius“, kuriems tik pradžioje žadama nekelti mokesčių, bet ilgainiui jie privalės būti suvienodinti su tais, kuriuos dabar moka miesto gyventojai. Tad gali didėti komercinio nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, įvairių paslaugų – transporto, vandens ir kanalizacijos, šiukšlių ir kiti tarifai.

„LR Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad privalo būti numatytos būsimo teisės akto, sprendimo pasekmės, įskaitant galimas neigiamas pasekmes, riziką. Turi būti naudos ir kaštų analizė. Privalo būti išklausytos interesų grupės, turi būti svarstomos teisės akto alternatyvos, privalo būti palikta pakankamai laiko viešam teisės akto svarstymui, o to tikrai nebuvo padaryta“, – pabrėžia prof. G. Merkys.

Karalystė tapo per maža

„Kauno išplėtimas rajono sąskaita rodo dideles politines ambicijas. Kauno merui jo karalystė tapo per maža – nebėra kur apsisukti“, – ironizuoja VDU docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Jo teigimu, Kaunui būdinga pastaroji aglomeracija (aut. pastaba – ištisinės susiliejusių miestų grupės (miestų sankaupos), kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios gamybiniais, kultūriniais – buitiniais, transporto ryšiais) labiausiai primena Lotynų Amerikos miestų vystymąsi.

Politologas Bernaras Ivanovas/ Asmen. archyvo nuotr.

„Pažangūs miestai auga į viršų – vertikaliai. Vertikali logika galioja visuose didmiesčiuose, nes tokiu būdu juose koncentruojasi kapitalas, resursai, pinigai, o tokius miestus – lengviau valdyti, žmonėms juose – patogiau gyventi“, – sako jis. Pasak B. Ivanovo, ir anksčiau ekonomikos analitikai, sociologai yra lyginę Lietuvą su Lotynų Amerikos šalimis, kurioms būdingas socialinis atotrūkis, oligarchatas – iš čia ir ultra turtingų žmonių atsiradimas valdžioje, panašiai, pasak jo, dabar vyksta ir Kaune.

„Tokia miesto plėtra garantuoja statybų sektorius augima, daugėja „medžioklės plotų“, kuriuos bus galima tinkamai „įsisavinti“, juk statybos yra didžiuliai pinigai ir didžiulės galimybės, o Kauno meras, ar bent su juo susijusi aplinka ir turi, ir nebeslepia šio intereso“, – daro prielaidą B. Ivanovas.

Prof. L. Bielinio įsitikinimu, atskiro susirūpinimo verta tema ir tai, kaip keliamas Kauno išplėtimo klausimas. „Šiuo atveju yra pažeidžiama ir institucinė hierarchija, nes tokio tipo sprendimus turi svarstyti ir teikti visuomenei Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė, o tik vėliau pavedama vykdyti savivaldai. Šiuo metu viskas pastatyta aukštyn kojom ir tai diktuoja dar vieną išvadą, kad tokiu būdu bandoma sukelti chaosą, o sudrumstame vandenyje yra siekiama sužvejoti savo žuvytę“, – komentuoja politologas L. Bielinis.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ skatina atvirą diskusiją apie Kauno miesto ir dalies Kauno rajono teritorijų sujungimą. Sieksime, kad straipsnyje iškeltus ekspertų teiginius komentuotų ir idėjos sumanytojai – Kauno miesto savivaldybės atstovai. Taip pat gilinsimės į ekonominę, socialinę, kultūrinę šio klausimo pusę, jei norite išreikšti savo pilietinę ar ekspertinę nuomonę – rašykite redakcijos el. paštu kaunas@kasvyksta.lt

89 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno meras atskleidė, kodėl R. Meilutytę pasirinko patarėja

Prie „Megos“ - sunkiasvorio ir lengvojo automobilio susidūrimas: spūstis kilometrinė

Du svarbius pasikeitimus pristatęs A. Gelažninkas pasiryžęs antrą kartą įveikti Dakarą (foto)

Žlugo balsavimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo (papildyta)

Mitingo „Vėžys - ne sloga“ dalyviai siunčia jautrią žinutę: mes norime gyventi

Atsakas: svarstoma kompensuoti rajono gyventojų išlaidas vaikų darželiuose mieste

Stovėjimas Vienybės požeminėje aikštelėje bus žymimas Geltonąja zona

Sušauktas nenumatytas Seimo posėdis: balsuos dėl V. Pranckiečio atstatydinimo

„Valstiečiai“ nusprendė: R. Karbauskį deleguos į Seimo vadovybę

Atsinaujina Laisvės alėjos maisto parduotuvės: proga apsipirkti su didelėm nuolaidom (foto)