V. Makūno atsakas V. Matijošaičiui: savivalda – ne fabrikas

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų. Pateikiame „Kas vyksta Kaune“ atsiųstą Kauno rajono mero Valerijaus Makūno poziciją.

Slapta gimęs žemėlapis

Apie V. Matijošaičio ketinimus pirmą kartą atvirai išgirdome šių metų gegužės 22 d. vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje. Tada Kauno miesto meras kitiems regiono vadovams pareiškė, kad turi slaptą mintį – prisijungti Kauno rajoną. Nors savivaldybių ribas Vyriausybės teikimu gali keisti tik Seimas ir tik pritarus gyventojams, V. Matijošaitis tada tvirtino, kad „tą valią galima nupirkti“.

Ir štai rugsėjo 10 dieną Kauno miesto savivaldybės taryboje skubos tvarka priimtas sprendimas inicijuoti Kauno rajono gyventojų apklausą dėl dalies teritorijų prijungimo prie Kauno miesto. Iš naujo perbraižytą Kauno rajono žemėlapį su nurėžtomis skaitlingiausiomis teritorijomis viešojoje erdvėje pamatėme tik posėdžio išvakarėse. Su gyventojais šiuo klausimu taip pat niekas nesiteikė diskutuoti. Viskas buvo daroma paskubomis ir vienašališkai.

Vienos savivaldybės meras skelbia kitoje savivaldybėje referendumą dėl prijungimo. Ir tvirtina, kad ateina gelbėti vietos gyventojus, neva jiems jų krašte „blogai gyventi“. Kažkur labai girdėti lozungai… Tai pirmas toks precedentas Lietuvoje, nes iki šiol administracines reformas inicijuodavo Vyriausybė arba Seimas.

Mitinguotojai susibūrė prie Kauno savivaldybės: referendumą laiko manipuliacija 29 nuotr.

Įdomiausia, kad skubotai sukurptame žemėlapyje visa teritorija suplėšyta į „geidžiamas“ teritorijas, su dideliu gyventojų skaičiumi, verslo įmonėmis bei investicijomis, ir „negeidžiamas“: sodus, atokius kaimelius, kapines. Ir štai šį riebiausią kąsnį su 70 tūkstančių gyventojų siūloma jungti prie Kauno miesto, o likusi dalis su „kaimiečiais“ paliekama. Turėsime kunigaikštystę Lietuvos centre? Juk tai kelias į žmonių supriešinimą ir didesnę socialinę atskirtį.

Eksperimentų jau buvo

Esu įsitikinęs, kad diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus ekspertus, atlikus mokslinę studiją, išnagrinėjus galimas pasekmes ir pasitarus su gyventojais. Juk permainos paliestų kelių šimtų tūkstančių žmonių interesus – ne tik Kauno rajone, bet ir pačiame Kauno mieste.

Susipažinus su V. Matijošaičio pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Kodėl staiga reikia žlugdyti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.

Kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams, kuriuose jau dabar yra daugiau atskirties? Kaip po tokios „reformos“ atrodys visas Kauno regionas? Ar surinkti mokesčiai bus panaudoti prijungtų teritorijų gyventojų reikmėms, ar Kauno miesto skoloms padengti?

Jei, anot V. Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos?

Ar šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti kaip neva auga investicijos?

Prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai. Ar per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas?

Kodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, Rokus, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atidarėme mokyklas, įrengėme parkus, tvarkome gatves.

Pasaulis tapo atviresnis

Labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai.

Remiantis tokia logika, Kačerginės dviračių take reikėtų įrengti užkardą, nes juo mėgsta minti ne tik kauniečiai, bet ir iškylautojai iš kitų Lietuvos vietų. Bet mes atvirkščiai, džiaugiamės, kad kauniečiai lankosi Raudondvaryje vykstančiuose renginiuose, pramogauja Kačerginėje arba Kulautuvoje, kad naudojasi dviračių takais, vandenlenčių parkais, kad dirba Kauno rajono teritorijoje įsikūrusiose įmonėse. Juk visur ta pati Lietuva, tie patys mūsų žmonės, tik per pastaruosius metus tapę gerokai judresni, mobilesni, šiuolaikiškesni: vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai.

Ar blogai, kad dalis Kauno rajono vaikų lanko Kauno mokyklas arba atvirkščiai? Juk visur jie atsineša tą patį mokinio krepšelį, kuriamos darbo vietos mokytojams. Už naudojimąsi viešuoju transportu irgi sumokama.

Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje valstybėje, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.

Verslo modelis tinka ne visur

Kalbant apie mokesčius irgi nereikėtų klaidinti gyventojų. Kiekvienas apie juos gali sužinoti, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Antai nekilnojamo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, kai Kauno mieste siekia iki 520 eurų.

O ką reikės daryti žemdirbiams, netikėtai tapusiems miestiečiais? Koks bus jų žemės mokestis?

Prieš imantis administracinių pertvarkymų, pirmiausia turime galvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai. Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam.

Manau, kad mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visam Kauno regionui.

Savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip dažnai mėgsta pabrėžti V. Matijošaitis.

Remiantis verslo logika, Piliuonos ir Čekiškės gimnazijas reikėtų uždaryti, bet Kauno rajono savivaldybė jas rekonstravo ir modernizavo, nes mes suprantame, kad nedidelis miestelis be geros mokyklos, laisvalaikio salės, vaikų darželio, medicinos punkto bus pasmerktas merdėti.

Kartu galime daugiau

Apie būtinybę stiprinti savivaldą, mažinti regionų atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir provincijos ne kartą kalbėjo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, siūlantis šalia Prezidento institucijos įsteigti Regionų forumą.

Europos Sąjunga ir visas demokratinis pasaulis žengia decentralizacijos keliu. Šiandien administracinės ribos nyksta, o gyventojams teikiamų paslaugų kokybę lemia savivaldos priartinimas prie žmogaus, regionų stiprinimas ir sėkmingas kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimas. Žmonėms nesvarbu, kokioje savivaldybėje gyvena, svarbu, kokia jų gyvenimo kokybė.

Kauno rajono savivaldybė ne kartą siūlė opias transporto problemas spręsti viso regiono mastu įdiegiant elektroninį bilietą. Apie tai kalba ir Vyriausybės, Seimo atstovai. Lygiai taip pat, draugiškai pasitardami, galime spręsti bendros infrastruktūros, vaikų darželių, kitų paslaugų teikimo klausimus. Niekas mums tai netrukdo daryti, tik reikia noro ir politinės valios. Esu įsitikinęs: ne mechaniškas teritorijų dalijimas, o savivaldybių bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo turime eiti kartu.

Žinoma, svarbiausia yra žmonių valia, jų interesai. Tačiau žmonės negali būti klaidinami, jie turi žinoti, ką renkasi: centralizuotą oligarchinį modelį ar socialiai atsakingą savivaldą.

97 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Ramybės parke penktadienį atidarytas Istorijų festivalis: į laiko kelionę kvies visą savaitę (foto)

Skaudi klaida Kauno klinikose: vietoje vaistų ligonei sulašinta dezinfekcinio skysčio

Pravieniškėse - investicija į apsaugos gerinimą: skiriama milijoninė suma

Penktadienio vakarą Garliavoje - masinė avarija: užblokuotas kelias

Sujudimas Kauno centre: Nemuno saloje rastas moters kūnas

Šokiruojantys vaizdai Kauno senamiestyje vertė miestiečius trumpam sustoti

Naikinamos žalios rodyklės - ne vienintelė naujovė: sankryžose į dešinę suksime kitaip

URM vardu melagingai pranešta apie prašymą į Lietuvą perkelti branduolinius ginklus

Viešosios paslaugos peržengia savivaldybių ribas

Lietuva už kelis šimtus milijonų pirks naujus JAV sraigtasparnius