Politologų spėjimai dėl prezidento rinkimų: I. Šimonytė ar G. Nausėda?

Delfi.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Likus mažiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, DELFI kalbinti politologai Ainė Ramonaitė ir Kęstutis Girnius spėjo, kad yra didesnė tikimybė, kad juos laimės Gitanas Nausėda, tačiau daug kas priklauso nuo rinkimų aktyvumo.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas K. Girnius sakė, kad, jei reikėtų daryti pasirinkimą, jis būtų linkęs „iš dešimt centų lažintis, kad G. Nausėda laimėtų“.

„Mano pagrindas yra silpnas, bet vis tiek aš sakyčiau, kad jo elektoratas yra platesnis, orai gražūs, gal žmonės ir ateis. Pirminės žinios yra tokios, kad daug žmonių dalyvauja rinkimuose. Kuo daugiau ateina balsuoti, tuo geriau yra G. Nausėdai. Tačiau nematau didžiulio skirtumo, ir, jei lažinčiausi, tai nedaug pinigų dėčiau“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, kuo mažesnis rinkimų aktyvumas yra naudingas I. Šimonytei, nes „tie, kurie yra pasiryžę už ją balsuoti, balsuos net, jei ir būtų didžiausia audra“.

„O tų, kurie palaiko G. Nausėdą, įsitikinimai nėra tokie tvirti. Todėl gali turėti įtakos ir blogas oras, arba – atvirkščiai, jei būtų pasirinkimas, eiti į rinkimus arba vykti žvejoti sekmadienio rytą, tai I. Šimonytės rinkėjai pirmiausia balsuotų, o G. Nausėdos – sau skubėtų prie upelio“, – sakė K. Girnius.

Pasigedo gilesnių diskusijų svarbiais užsienio politikos klausimais

Politologas teigė per rinkimų laikotarpį pasigedęs platesnių diskusijų užsienio politikos temomis.

„Ką jie darytų – dabar auga įtampos tarp Amerikos ir Irano, prekybos karas – tarp Kinijos ir Amerikos, didėja įtampos tarp Vokietijos ir Amerikos, Amerikos ir Europos Sąjungos. Visi šitie rimti klausimai mažai liečia tiesioginius paprastų žmonių interesus, čia – ne pensijos, maisto kainos, bet vis tiek, jeigu bus reikalas, tai (diskutuoti) bus pagrindinė prezidento pareiga“, – kalbėjo K. Girnius.

Politologo manymu, abu šie kandidatai neblogai atrodytų Europos Vadovų Tarybos (EVT) erdvėje.

„Minimalūs reikalavimai yra, kad gerai kalbėtų angliškai. Ir G. Nausėda, ir I. Šimonytė kalba šia kalba, tai dėl to nėra problemos. Abu yra gana jauni žmonės (…) tas irgi yra privalumas, vadinasi, jie turi energijos. (…) Numanau, kad pirmuosiuose EVT posėdžiuose jie kalbės mažiau ir atsargiai, nešoks į karus arba kontraversijas, bet tikiu, kad lauks kurį laiką, kol įsijaus į aplinką, ir tada pradės aktyviau elgtis. Kiti nariai turbūt irgi manys, kad naujai atėjęs žmogus turi iš pradžių klausytis, o tik po to kalbėti“, – sakė K. Girnius.

Turės rimtą iššūkį – užsitikrinti savo nepriklausomumą

Politologo vertinimu, iš „valstiečių“ pusės sklindančios baimės, kad I. Šimonytė griežtai palaikytų konservatorius, ir net pereitų į puolimą, yra perdėtos. Jo nuomone, ji turėtų gebėti parodyti savo nepriklausomybę.

„Abu kandidatai yra pasakę, kad jie galės dirbti su Sauliumi Skverneliu. Gali būti čia trinčių, bet aš manau, kad ne tiek daug, kiek žmonės nuogąstauja“, – sakė K. Girnius.

Pasak politologo, norint užsitikrinti nepriklausomumą jiems reikėtų gebėti atstumti nuo savęs skirtingas interesų grupes.

„I. Šimonytė nėra aklas konservatorių įrankis. Reikia prisiminti – prieš dešimt metų tapusi finansų ministre, ji dar netapo partijos nare. Aiškiai nepriklausomumas jai rūpi“, – sakė K. Girnius.

G. Nausėdos atveju, pasak jo, daug kas priklausys nuo patarėjų.

„Jam bus didelis iššūkis nešti tokią rimtą atsakomybę. Jis – ne tiek bankininkas, kiek bankininkų spaudos atstovas, ekonomistas, kuris tik vertino dalykus, bet išrinktas turės vadovauti, priimti rimtus sprendimus, kurie turės rimtas pasekmes“, – teigė K. Girnius.

I. Šimonytė pasiekė elektorato lubas

VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė irgi sakė, kad, jei reikėtų lažintis, tai sakytų, kad daugiau šansų laimėti turi G. Nausėda.

„I. Šimonytė jau pirmajame ture surinko savo balsų maksimumą ir nelabai yra, kur dar daugiau išplėsti elektoratą. Visi kiti rinkėjai, kurie jau nebeturi savo kandidato antrame ture, yra labiau linkę balsuoti už G. Nausėdą. Tą rodo ir apklausos, ir mūsų žinojimas apie Lietuvos rinkėjų bendrą susiskirstymą privestų prie išvados, kad kairiųjų ir mažiau sisteminių kandidatų elektoratas už I. Šimonytę mažiau balsuos“, – sakė A. Ramonaitė.

O G. Nausėda, pasak mokslininkės, yra toks kandidatas, kuris labiau įtinka visiems.

„Dabartinėje rinkimų kampanijoje bandoma daryti skirtį, viena vertus, tarp G. Nausėdos, kaip esą konservatyvesnio kandidato, iš kitos pusės, paradoksas yra tas, kad Liberalų sąjūdis galiausiai parėmė G. Nausėdą. Tai čia su tais liberalumais darosi vis labiau neaišku. Bet bendroji logika sakytų, kad G. Nausėda turi daugiau šansų“, – sakė A. Ramonaitė.

Balsai už S. Skvernelį greičiau suplauks G. Nausėdai

Politologė atkreipė dėmesį, kad per pirmą turą I. Šimonytės pasirodymas net ir kaimiškose apygardose nėra labai prastas.

„Ji ne taip jau daug atsilieka nuo G. Nausėdos. Bet, turint mintyje, kad S. Skvernelio balsuotojų balsai greičiausiai labiau teks G. Nausėdai negu jai, tai tas atotrūkis turėtų būti dar didesnis antrame ture“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkė nemano, kad pagrindinė skirties linija tarp kandidatų yra susijusi su socialinės atskirties tema.

„Taip, tai yra vyraujanti tema, ir apie tai buvo daug kalbėta. Bet apie tai kalba visi kandidatai. Nors G. Nausėdos programa buvo labiausiai į tai orientuota, bet, kita vertus, jo paties, kaip kandidato, biografinis profilis, atėjimas iš bankinio sektoriaus, ir bendrosios nuostatos nerodo, kad jis būtų ekonominis kairysis. O bendras susirūpinimas socialine atskirtimi yra būdingas tiek G. Nausėdai, tiek I. Šimonytei, tiek visiems kandidatams, kurie ir pirmame ture buvo“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkė sutiko, kad vienas iš ryškių skirties aspektų yra susijęs su lytimi – vyras prieš moterį, kiti – daugiau susiję su politiniu stiliumi, o ne vertybėmis.

Ji pastebėjo, kad dabar jau tarsi bandoma akcentuoti skirtis moraliniais klausimais, tačiau, pasak politologės, dabar yra sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų tos skirtys egzistuoja, o kiek tai yra nuožmios rinkiminės kovos produktas.

Mokslininkės teigimu, po rinkimų analizuojant jų duomenis bus galima labiau pasakyti, ar buvo tarp rinkėjų skirtis dėl požiūrio į sovietmetį, nes „tarp kandidatų ji yra neryški“.

„Bijau, kad stiliaus, charakterio, asmenybiniai, tam tikrų savybių, gal net išvaizdos dalykai gali būti svarbūs, ypač antrame ture. Kai kandidatai yra daugeliu požiūrių panašūs, tai žmonės pradeda žiūrėti į tokius dalykus, kurie yra ne politiniai, bet jie lemia rinkėjų pasirinkimą“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasigedo pačių kandidatų gebėjimo kelti aktualius klausimus

Stebėdama debatus, net ir tuos, kuriuose darbotvarkę formuluoja žurnalistai, mokslininkė pasigedo pačių kandidatų iniciatyvos kelti savo vizijas ir išryškinti problemas.

„Tarsi ne kandidatai inicijuoja visą darbotvarkę, kas turėtų būti svarbu dabar Lietuvoje, bet jie tik seka iš paskos – kai jų klausia, jie atsako. Aš pasigedau naujų vizijų ir pačių kandidatų iškeltų naujų problemų arba matymo būdų“, – sakė A. Ramonaitė.

Žvelgiant į ateitį, pasak mokslininkės, galime galvoti apie tai, kaip mes žiūrime į prezidentą.

„Ar mes žiūrime į jį, kaip taikantį ir reaguojantį į tai, kas yra inicijuojama Seime arba Vyriausybėje? Ar mes tikimės iš prezidento, kad jis galėtų kelti naujas idėjas, ir burti platesnes koalicijas – nebūtinai politine prasme, bet ir visuomenėje kelti sutarimo reikalaujančius dalykus, pagaliau įkvėpti visuomenę naujiems tikslams, ir formuoti nestandartinę darbotvarkę“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, kol kas nesimato iš dabartinių kandidatų labai didelio potencialo, kad jie gebėtų įgyvendinti tą antrą viziją.

„Bet nevykime Dievo į medį, ir taip jie daug intelektualinio darbo įdėjo šiuose rinkimuose. Anksčiau būdavo rinkimų kampanijos gerokai primityvesnės“, – sakė A. Ramonaitė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

58 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Prekybos milžinui „Amazon“ - asmeninis V. Landsbergio prašymas

Į Nerį pasipylus srutoms - įspėjimas kauniečiams

Laisvalaikio idėjos priešpaskutiniam vasaros savaitgaliui (renginių apžvalga)

Kaunas nejuokauja: ragina kauniečius iš Vilniaus sugrįžti namo

Mokslo metų pradžios datą šiemet mokyklos rinksis pačios

Ryškėja naujas legendinių Kauko laiptų skvero vaizdas: patinka ne visiems

Užgriuvus betono plokštei sutuoktinio akivaizdoje žuvo moteris: kaimynai nesutramdo ašarų

„Žalgirio“ naujokas iš JAV pažėrė netikėtų „faktų“ apie Š. Jasikevičių

Vakarinis reidas Kaune: policijai teko bausti šūsnį skubančių vairuotojų

Vaizdingoje Kauno marių pakrantėje esantys sklypai ir pastatai atsidūrė Karbauskių rankose