Kokie žymūs žmonės amžino poilsio atgulė Kaune?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Petrašiūnų kapinės, įkurtos 1939 m. – amžino poilsio vieta daugeliui žinomų kauniečių ir Lietuvai nusipelniusių žmonių, kurie vienais ar kitais gyvenimo epizodais buvo tampriai surišti su Kaunu. Pažvelkime, kaip atrodo kapai tų, kuriuos pušų spygliais nuklota žemelė pasiėmė jau seniai ir tų, kurie, atrodo, išėjo tik vakar.

Ant pušimis apaugusio kalnelio guli ne vienas mokslininkas, menininkas ir politinis veikėjas, sukęs visos Lietuvos laivą šviesesnio rytojaus link. Daugelis jų, tiesa, šį pasaulį apleido per anksti.

Tai, pavyzdžiui, architektas Algimantas Kančas (1954 m. gegužės 22 d. – 2016 m. spalio 19 d.) ir filosofas, eseistas, visuomenininkas Leonidas Donskis (1962 m. rugpjūčio 13 d. – 2016 m. rugsėjo 21 d.), buvęs vienu šviesiausių šių dienų Lietuvos žmonių.

Petrašiūnuose guli ir tragiškos lemties kunigas, teologijos mokslų daktaras Ričardas Mikutavičius (1935 m. vasario 26 d. – 1998 m. liepos 1 d.) – dalis pačiu baisiausiu būdu pavogtos jo paveikslų kolekcijos nerasta iki šiol. Čia taip pat – žinomo gydytojo akušerio ginekologo Prano Mažylio (1885 m. sausio 24 d. – 1966 m. vasario 28 d.) kapas.

Kaune, tikėkimės, lengva žemė mūsų kalbos kalviams – vienam žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesoriui Kazimierui Būgai (1879 m. lapkričio 6 d. – 1924 m. gruodžio 2 d.) ir literatūrinę lietuvių kalbą norminusiam Jonui Jablonskiui (1860 m. gruodžio 30 d. – 1930 m. vasario 23 d.). Tikriausiai, nė vienas neprieštarautų, kad šis kalbos tėvas puikuotųsi ant specialios laidos lietuviško 5 eurų banknoto, o gal ir gerokai didesnio nominalo kupiūros.

Rytinėje miesto dalyje besidriekiančiose maždaug 9 ha ploto kapinėse taip pat palaidoti ne moksliniais traktatais, o širdį virpinančiomis eilėmis žodį vertę lietuviai: prozininkas, poetas Bernardas Brazdžionis (1907 m. vasario 2 d. – 2002 m. liepos 11 d.) bei poetė, Lakštingalų slėnio rezidentė Salomėja Nėris (1904 m. lapkričio 17 d. – 1945 m. liepos 7 d.). Netoliese guli vargonininkas, kompozitorius, muzikos pedagogas Juozas Naujalis (1869 m. balandžio 9 d. – 1934 m. rugsėjo 9 d.).

Gausu tarp laibų pušų ir žinomų Lietuvos politinės padangės paukščių, visuomenininkų. Čia palaidota netikėtai gyvųjų pasaulį apleidusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio žmona, buvusi miesto Tarybos narė Irena Matijošaitienė (1957 m. liepos 19 d. – 2013 m. kovo 14 d.) ir poetas, politikas, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. balandžio 3 d.).

Galiausiai – iškilūs tarpukario politikai, statę atkurtą Lietuvos valstybę: diplomatas, užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (1898 m. rugsėjo 5 d. – 1983 m. gruodžio 24 d.) ir Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis (1896 m. rugsėjo 13 d. – 1985 m. gegužės 3 d.).

Tegul šių šviesulių ir visų išėjusių vėlėms Visų šventųjų dieną žvakelės skaisčiai nušviečia ramią amžinybę.

15 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Važiuojant link Jonavos - baisus sunkvežimio ir automobilio susidūrimas

Įvertinkite: šviežiu asfaltu dar kvepiantis Ateities plentas

Orai toliau lepins šiluma: smarkiausiai kais Kaune

Smarkus susidūrimas prie „Megos“ atskleidė vieną problemą

Kaunietė A. Jagelavičiūtė su vyru suka skirtingais keliais

Nemuno salą užtvindė į „Laisvės pikniką“ susirinkę kauniečiai

Bankų kodų kortelių dienos suskaičiuotos

Aiškėja daugiau detalių apie kraupią nelaimę šalia „Megos“ (n-18)

Ateities plentu vėl rieda automobiliai

Aplinkkelyje prie „Megos“ - tragiška nelaimė