Kiek uždirba populiariausių ir pelningiausių profesijų atstovai?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pagal profesijas Lietuva pasižymi pardavėjų ir tolimųjų reisų vairuotojų gausa. Šių sričių darbuotojų Lietuvoje – daugiausia. Tačiau jų statistinis vidutinis atlyginimas daugiau nei šešis kartus mažesnis už pelningiausių profesijų atstovų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų II ketvirtį atlyginimai ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, perkopė 900 eurų slenkstį ir pasiekė 927 eurus. Tačiau, kokį atlyginimą vidutiniškai uždirba pelningiausių sričių darbuotojai bei kokį, dažniausių profesijų atstovai?

Didžiausių profesijų atstovų atlyginimai nesiekia nė 550 eurų

Pagal profesiją, daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų (virš 73 tūkst.) ir parduotuvių pardavėjų (virš 63 tūkst.). Tačiau šių dviejų profesijų algalapiai ir atrodo bene kukliausiai – atitinkamai 535 Eur ir 501 Eur. Tiesa, vairuotojų algos tik oficialiai atrodo nedidelės, kadangi skaičiuojant nėra įtraukiami išmokami dienpinigiai.

„Tai mūsų šalies niša. Lietuva atkūrus Nepriklausomybę ėmėsi tranzito koridoriaus vaidmens. Mokame dirbti Rytuose ir Vakaruose, esame eksportuojanti šalis, natūraliai išėjo plėtoti ir transporto sektorių. Transporto sektorius apskritai labai reikšminga ekonominė veikla. Vertė bendro vidaus produkto (BVP) struktūroje yra labai didelė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Natūralu, kad ir šios profesijos darbuotojų Lietuvoje yra tikrai labai daug. Žinoma, Europos mastu mes turime tą konkurencinį pranašumą dėl darbo kaštų ir dėl to buvo tikrai nepatenkintos Vakarų valstybės. Prancūzija net siūlė Europos Komisijai nustatyti minimumą transporto sektoriuje veikiančių įmonių darbuotojams. Tos kovos būta, bet vis tik Lietuvos mastu, aš manau, kad šitame segmente tie atlyginimai yra konkurencingi“, – DELFI komentuoja „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

O štai pardavėjų skaičius, gali ir sumažėti, pastebi analitikė. Taip įvyktų nusprendus uždrausti prekybos tinklams dirbti sekmadienį.

„Darbas laisvadieniais yra toks pakankamai išpūstas reikalas, jeigu, sakykime, bus laisvadieniai panaikinti, tai tada natūralu, kad sumažės ir tų pardavėjų poreikis ir kai kurie žmonės neteks darbo, nors šiuo metu dirba. Tai lazda gali atsisukti visai kitu galu, negu tikimasi“, – sako ji.

I. Genytė-Pikčienė taip pat prideda, kad parduotuvių pardavėjų atlyginimų vidurkį kiek sumažina regionuose mokami atlyginimai.

„Nors pakankamai stambūs mūsų mažmeninės prekybos tinklai, bet jie užima tikrai ne visą rinką. Yra apie ketvirtadalis rinkos, kuri tenka jau smulkiesiems. Regionuose arba ypač mažose parduotuvėlėse, prekybos srityje yra samdomi darbuotojai už minimumą. Jie, natūralu, kad tą bendrą vidurkį prastina“, – teigia analitikė.

Tarp didžiausių profesijų, pagal gyventojų skaičių, ir biurų, viešbučių bei kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai (beveik 42 tūkst.) be padavėjai (virš 10 tūkst.). Šių profesijų vidutinis atlyginimas nesiekia nė minimalios mėnesinės algos (MMA), atitinkamai 395 Eur ir 380 Eur. Tokius duomenis lemia tai, kad nemaža dalis šių profesijų atstovų dirba ne pilnu etatu.

„Tai nėra pilno etato profesijos, dažniausiai biurų ir viešbučių kambarinės, valytojos dirba tik tam tikrą laiko dalį, biuruose dirba jau pasibaigus darbo valandoms. Todėl ten atlyginimai yra žemesni nei minimali alga“, – nurodo I. Genytė-Pikčienė.

Pagal didžiausias profesijų grupes matyti, kad Lietuva pasižymi tuo, jog didžioji dalis gyventojų dirba žemą pridėtinę vertę kuriantį darbą, o įprastai tokiuose darbuose mokama ir mažesnė alga. Pasak analitikės, tokia yra Lietuvos realybė.

„Žiūrint į ekonomikos struktūrą, Lietuvoje vyrauja žemesnės ir žemos pridėtinės vertės veiklos, o tų, kurios kurtų aukštesnę pridėtinę vertę, kurios teiktų žinių reikalaujančias paslaugas, šių veiklų svoris mūsų ekonomikoje dar nėra didelis, tad ir proporcijos dirbančiųjų yra atitinkamos. Tačiau ilgainiui tai turės keistis, nes tai nėra tvaru. Norint mums išlikti konkurencingai šaliai ir ekonomikai, turėsime visgi po truputėlį didinti tą sudėtingesnę gamybą ir sudėtingesnes paslaugas mūsų ekonomikos struktūroje, kad išliktume konkurencingi ir toliau augtume“, – DELFI sako analitikė.

Daugiausia uždirba skrydžių srities specialistai

„Sodros“ duomenimis, rugpjūtį 258 orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai vidutiniškai „ant popieriaus“ uždirbo 3656 eurus. Šios profesijos atstovais – mėnesis iš mėnesio lyderiauja tarp pelningiausių specialybių. Antroje vietoje – 107 skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas siekė 2730 eurų.

Tarp geriausiai apmokamų profesijų ir įvairių finansinių bei IT įmonių vadovai, taip pat ir kitose srityse vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Prie daugiausia uždirbančių specialybių įtraukiami ir teisėjai (2423 Eur), gydytojai specialistai (1741 Eur), lokomotyvų mašinistai (1597 Eur).

Atlyginimų didėjimą skatins keli veiksniai

Paskutiniais „Sodros“ duomenimis, per metus vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, padidėjo 12,4 proc. arba 98 eurais. Buvo skelbiama, kad pajamų padidėjimą dažniau pajuto mažiausių pajamų gavėjai: trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.

Analitikė Indrė Genytė-Pikčienė prideda, kad sparčiausiai darbo užmokestis augo žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o štai daug vangiau darbo užmokestis kilo jau virš vidurkio ir daugiau uždirbantiesiems.

„Tai yra kaip ir pakankamai objektyvu, turint omenyje, kad visi verslai, su kuriais tenka bendrauti, skundžiasi, kad darbuotojų trūksta, ypatingai kvalifikuotų, išmanančių savo profesiją darbuotojų. Vienareikšmiškai tai verčia darbdavius kelti atlyginimus, žvelgiant į ateitį, ši situacija lengvai ir nepasikeis. Kaip matome, ekonomika toliau auga, reiškia įmonės yra priverstos plėstis ir darbo rankų joms reikės“, – mano analitikė.

Mačiau kelti algas vers ne vien kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Piniginė gali papilnėti ir dėl mokesčių reformos.

„Dėl mokesčių reformos turėtų kilti visų darbuotojų pajamos, tačiau labiausiai kils pajamos tiems, kuriuos palies praplėsta neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) riba, tai reiškia iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių“, – prideda I. Genytė-Pikčienė.

Atlyginimų didėjimui poveikį gali turėti MMA padidinimas. Vyriausybė yra numačiusi, kad kitais metais minimali alga galėtų didėti iki 430 eurų, po mokesčių reformos, ši suma „ant popieriaus“ virstų 555 eurais.

„Gali būti, kad visgi dėl MMA labiausiai pajamų padidėjimą pajus mažiausiai gaunantieji. Bet rinka neleis nedidinti atlyginimų aukštesnes pajamas gaunantiems vien todėl, kad nedarbo lygis šiuo metu yra žemiau 6 proc. ir tokia sausra darbo rinkoje vienareikšmiškai vers kelti atlyginimus ir dėl jų konkuruoti darbdaviams. MMA nubrėžia tam tikras grindis, į jas atsispiria kiti ekonomikos segmentai. Darbdaviai, kurie bando išlaikyti tam tikrą savo patrauklumą, natūralu, kad nenorės mokėti minimalios algos. Tai duoda taipogi impulsą kelti atlyginimus ir daugiau uždirbantiesiems darbuotojams“, – DELFI komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Pasikeitimai prisijungiant prie internetinės bankininkystės: nukonkuravo kodų korteles

Kalėdų senelis Kauną aplankė anksčiau: pirmą kartą atvyko ne rogėmis

Vagys ištuštino statybinį vagonėlį: pavogti ne tik daiktai, bet ir benzinas

Nauja inciatyva buria Panemunės mikrorajono gyventojus

Dėl avarijos uždarytas kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai: gali būti sužeistų (dar papildyta)

Kiek Kauno kalėdiniame miestelyje sumokėsite už karštą vyną, kavą ir skanėstus?

Pritarta naujai teisių atėmimo tvarkai: neblaivus pričiuptas vairuotojas galės rinktis

Iš Kauno kilęs parlamentaras R. Šarknickas atsidūrė ligoninėje

Ar skolą bankui grąžinęs buvęs sutuoktinis gali reikalauti dalies skolos atlyginimo iš kito sutuoktinio?

Nauja informacija: į kitą pasaulio kraštą turinčios keliauti kaunietės įsivaikinti niekas nepanoro