Teks apsispręsti: didesnė alga dabar ar ori pensija ateityje

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jeigu Seimas priimtų Vyriausybės teikiamas mokesčių ir pensijų permainas, visų dirbančiųjų atlyginimai nuo kitų metų pasikeis. Kiek konkrečiai jie pasikeis, be kita ko, priklausys ir nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimo kaupti pensiją fonduose, kaupimą sustabdyti ar visiškai nutraukti.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų patvirtinti mokesčių, pensijų įstatymų projektus ir perduoti juos svarstyti Seimui. Gautus pasiūlymus šis gali pakeisti neatpažįstamai arba nukelti jų svarstymą. Tačiau jeigu esminiai dabartinių reformų pasiūlymai liks, nuo jų priklausys kiekvieno piniginės storis.

Kaip kas bus skaičiuojama

Dabartinį savo atlyginimą ant popieriaus padauginę iš 1,289, gausite sumą, kuri bus laikoma nauju jūsų bruto atlyginimu. Būtent nuo jo bus skaičiuojamas naujas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir pakeistos įmokos „Sodrai“, taip pat skirtingos įmokos į pensijų fondą.

Jeigu žinote tik dabartinį atlyginimą į rankas, vis tiek verta bent apytiksliai žinoti, koks jis bus ant popieriaus. Kaip minėta, nuo šios sumos bus atliekami visi nuskaitymai, o po jų išmokami grynieji.

Taigi, dabartinę algą į rankas padaliję iš 0,76 ir padauginę iš 1,289, gausite apytikslį būsimą bruto atlyginimą. Pvz., dabartinė 1 tūkst. Eur alga į rankas, kitąmet būtų maždaug 1 696 Eur ant popieriaus (1000:0,76×1,289).

Nuo šios sumos, bus nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokestis (25 proc. sumoms, kurios viršys 11,07 tūkst. Eur) ir 18,5 proc. „Sodros“ įmokų. Kiek tiksliai teks mokėti pajamų mokesčio, paaiškės tik tada, kai bus patvirtinta nauja minimali mėnesinė alga, nes į jos dydį atsižvelgiama skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Kiek pinigų nuo algos ant popieriaus bus nuskaičiuojama į pensijų fondus, priklausys nuo to, ar žmogus dabar kaupia juose ir ką nuspręs dėl kaupimo ateityje.

Būsimi pasirinkimai gyventojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad automatiškai į kaupimą bus įtraukti visi asmenys iki 40 metų, kurie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupime (iš viso 156 tūkst.) ir visi esami pensijų kaupimo dalyviai (visi 1,3 mln. nepriklausomai nuo to, kaip kaupia).

„Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti dalyviai konkretiems pensijų fondams bus priskiriami, vadovaujantis didžiausio pensijų fondo pelningumo ir mažiausių atskaitymų kriterijais. Detali dalyvių paskirstymo bendrovėms ir jų valdomiems fondams tvarka bus patvirtinta tada, kai bus priimti reformą įteisinantys įstatymai. Priskyrimo tvarką konkrečiam pensijų fondui nustatyti siūlome įgalioti Lietuvos banką“, – informavo ministerija.

Taigi, jeigu dabar nekaupiate ir nieko nedarysite kitąmet nuo naujo jūsų atlyginimo ant popieriaus bus nuskaičiuojama 1,8 proc. įmokų į fondą. Nuo minėto 1 696 Eur atlyginimo tai būtų maždaug 30,5 Eur.

Lygiai tokia pačia suma sumažės ir tų darbuotojų alga, kurie šiuo metu kaupia minimaliai. Kasmet ši įmoka bus didinama po 0,3 proc. punkto kol pasieks 3 proc. (2020 m. – 2,1 proc., 2021 – 2,4 proc. ir t. t.)

Šiuo metu maksimaliai (pagal formulę 2+2+2) pensijai kaupiantys darbuotojai nuo kitų metų pradžios skirs po 3 proc. savo atlyginimo pensijų kaupimui. Nuo 1696 Eur algos tai būtų beveik 51 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kad nusprendę nekaupti naujomis sąlygomis dabartiniai pensijų kaupimo dalyviai turės du pasirinkimus.

Pirma, stabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą. Tokiu atveju visos lėšos liktų asmens pensijų sąskaitoje. Po 3 metų nesulaukusiems 40 m. būtų taikomas automatinis įtraukimas su galimybe kaupimo vėl atsisakyti. Toks asmuo turėtų teisę dalyvavimą atnaujinti naujomis sąlygomis bet kada, nelaukdamas automatinio įtraukimo metų.

Arba, antra, visiškai nutraukti dalyvavimą kaupime ir visas lėšas pervesti į „Sodrą“. Šiuo atveju žmogus, vėliau nusprendęs dalyvauti kaupime, dalyvavimą pradėtų visiškai iš naujo, tai yra anksčiau jo grąžinti į „Sodrą“ pinigai nebūtų niekur pervedami. Už šias įmokas jis gautų didesnę „Sodros“ pensiją.

Dabartiniai dalyviai savo valią stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartis galės išreikšti per 2019 m. sausio ir vasario mėnesius. Norintiems tęsti kaupimą, daryti esą nieko nereikės.

Kaip žinoma, pagal dabar galiojančią tvarką, kaupiantiems pensiją fonde „Sodros“ pensijos individualioji dalis mažinama apie 15–16 proc. Nuo šių metų pradžios „Sodra“ skaičiuoja, kiek apskaitos vienetų sukaupė kiekvienas dirbantysis. Kuo bus sukaupta daugiau vienetų, tuo būsima pensija bus didesnė, nes jų kiekis bus dauginamas iš nustatytos vertės eurais. Tiesa, kol kas sukauptų vienetų skaičius neskelbiamas, nors tai senokai žadėta padaryti.

Fonduose sukauptą pensiją mokės irgi „Sodra“

Už pinigus, kurie pervedami į žmonių sąskaitas fonduose, perkami įvairūs vertybiniai popieriai. Žmogui išėjus į pensiją jam priklausanti šio turto dalis parduodama. Jei gauta suma pakankama, žmogus iš draudimo bendrovės gali nusipirkti anuitetą – teisę į periodinę išmoką. Pateiktuose projektuose siūloma, kad šią veiklą perimtų „Sodra“.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus tokią naujovę vertino teigiamai:

„Pirma – centralizavus anuitetų veiklą vienoje ne pelno siekiančioje institucijoje, pvz. „Sodroje“, būtų užtikrintas geresnis rizikos, susijusios su amžiaus trukme, valdymas. Daugiau anuitetų turėtojų vienoje institucijoje leistų labiau sumažinti riziką, nei išskaidant juos po kelias bendroves. Antra, dėl masto ekonomijos atpigtų sistemos išlaikymas, mažėtų administravimo sąnaudos, nebūtų išlaidų klientų pritraukimui, reklamai, kurios brangina anuitetus ir mažina išmokas.

Koncentravus anuitetų sistemą ne pelno siekiančioje organizacijoje, nauda keliautų į būsimų pensininkų kišenę. Centralizavus sistemą pereiti iš kaupimo į išmokų etapą būtų paprasčiau ir patogiau.

Tačiau gali būti svarstytina ir galimybė, kad ne pelno siekiančiai organizacijai teikiant centralizuotą anuiteto paslaugą, privačios bendrovės ir toliau galėtų gyventojams siūlyti savas anuiteto paslaugas.“

Siūlymą diferencijuoti atlyginimą fondams ir nustatyti ne vieną 0,5 proc. tarifą nuo metinės fondų vertės, o kelis tarifus – nuo 0,2 proc. iki 0,6 proc., LB motyvuoja poreikiu mažinti turto valdymo mokestį priklausomai nuo valdomo pensijų fondų turto dydžio.

Paklaustas, kiek, LB vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui į pensijų kaupimą bus įtraukta žmonių, G. Šimkus svarstė:

„Suprantama, kad trumpu laikotarpiu daug kas priklausys tiek nuo galutinių įstatymo nuostatų, tiek nuo komunikacijos kampanijos sėkmės, kaip žmonės supras pokyčius. Manome ir tikimės, kad po numatytų pokyčių ilgu laikotarpiu Lietuvos gyventojai asmeniškai kaups pakankamai ir realiai sukaups pakankamą pinigų sumą, kuri solidžiai papildytų valstybės mokamą senatvės pensiją.“

LB atstovas pripažino, kad kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai bus parenkami fondai tiems asmenims, kurie į kaupimą bus įtraukti automatiškai. Kaip numatyta projekte, šią tvarką dar turės sukurti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

„Dėl kriterijus nustatančios institucijos turėtų būti dar diskutuojama, bet mūsų vertinimu, priskyrimas vienam ar kitam pensijų fondui privalo būti aiškiai apibrėžtas, mechaniškas ir neįtraukiantis subjektyvių kriterijų veiksmas, todėl tai turėtų įgyvendinti institucija, kuriai tai būtų paprasčiausia.“

Kokių grėsmių įžvelgia fondų valdytojai

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis kritiškai vertino siūlomą pensijų reformą, kurią įgyvendinus kaupimo sistemos dalyviai neva prarastų apie 2 mlrd. Eur sukauptų lėšų (kiekvienas atskirai apie 5–9 tūkst. Eur).

„Žinant, kokie sudėtingi demografiniai iššūkiai laukia valstybės ir kiekvieno mūsų, II pakopa turėtų būti orientuota į maksimalų kaupimą ateičiai, neliečiant pagrindinių žaidimo taisyklių, kurių kaita gali trikdyti esamus ir potencialius sistemos dalyvius“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, LIPFA pritaria idėjai, kad dirbantiesiems būtų kuo dažniau primenama apie būtinybę pensijai kaupti asmeniškai. Tačiau gyventojus automatiškai įtraukdama į kaupimą Lietuvos valdžia esą gali sukurti ir tam tikrą dviprasmybę:

„Pagrindinis noro įsitraukti katalizatorius yra konkreti asmeninė nauda, tačiau reformų gairėse numatyta atidaryti tiek langų, kad sistemą bent kurį laiką gali košti skersvėjis. Kuo daugiau ir dažniau bus atidarinėjami langai, taikomos įvairios išimtys, kaip kad kaupimo vienasmeniškas sustabdymas tam tikram laikotarpiui, tuo labiau nukentės patys kaupiantieji. Kuo daugiau žmonių kaups savo būsimai pensijai, tuo pensijų sistema bus efektyvesnė, o kuo dalyvio įsitraukimas yra ankstyvesnis, tuo geresnių asmeninių rezultatų yra pasiekiama.“

T. Gudaičio įsitikinimu, valstybė turėtų aiškiai komunikuoti asmeninio kaupimo būtinybę ir visomis išgalėmis prisidėti prie to, kad ilgamečio kaupimo instrumentas būtų maksimaliai ilgai atsietas nuo politikų įtakos, išvengtų nuolatinių pertvarkų ir būtų patrauklus kaupiančiajam.

LIPFA atstovas nesiėmė vertinti, kiek lėšų papildomai bus pervedama į fondus dėl to, kad į kaupimą automatiškai bus įtraukti visi dirbantieji, o siūlymas perduoti anuitetų veiklą „Sodrai“ asociacijai sukėlė abejonių:

„Mūsų nuomone, ne rinkos ir išmokų monopolizavimas, o būtent liberalizavimas atneštų didžiausią naudą, motyvaciją ir patrauklumą II pakopos dalyviams. II pakopa sukurta maksimalaus trečiųjų šalių atribojimo nuo pensijai kaupiamų pinigų pagrindu: dirbančiųjų santaupos yra atskirtos nuo valdymo bendrovių turto, nėra net teorinių galimybių jas naudoti ne pagal paskirtį.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai paveldima asmeninė kaupiančiųjų nuosavybė. Ar privatų taupymo instrumentą pasirinkusiems II pakopos dalyviams būtų priimtina visą gyvenimą kauptas santaupas vėl atiduoti valstybei, kuri ir taip valdo bei kontroliuoja I pakopą? Tikėtina, kad ne.“

T. Gudaičio teigimu, kuriant II pensijų sistemos pakopą vienas iš svarbiausių tikslų buvo diversifikuoti pensijų šaltinius.

„Jeigu anuitetų mokėjimas būtų sugrąžintas valstybei, žmogus pensiją senatvėje gautų iš vieno šaltinio – iš „Sodros“. Taip pat kyla klausimas, kaip būtų su teise paveldėti sukauptas lėšas – dabar „Sodros“ pensija nėra paveldima, kai anuitetas šiuo metu gali būti išsipirktas su garantuotu mokėjimų laikotarpiu, kas reiškia, kad tam tikrą laiką paveldėtojai gali gauti išmokas ir dalyviui mirus. Anuitetų teikimą sukoncentravus tik „Sodroje“ taip pat nelieka konkurencijos rinkoje, anuitetų rinka monopolizuojama valstybės“, – aiškino pašnekovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

46 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Briuselyje - arši kova dėl Ignalinos AE uždarymui reikalingos sumos

Kauno prestižinėje mokykloje smurto proveržis: apsiginklavęs mokinys talžė paauglį

Kauniečiai perspėja – avarija Petrašiūnuose apsunkino eismą

Kviečia balsuoti: „Žalgiris“ ir Š. Jasikevičius pretenduoja į išskirtinius apdovanojimus

Vandališkas išpuolis Kaune: suniokota istorinę vertę turinti skulptūra (papildyta)

Metų automobilio Kaunui rinkimuose - pergalė dviguba persvara

Vagys apšvarino gyvenamąjį namą - išsinešė net klozetą

Trečiadienį dalis Kauno gyventojų liks be vandens: įspėja apie pablogėsiančią kokybę

Žmogų dėl pasakyto netinkamo žodžio nužudžiusiems vyrams - paskirta mažesnė bausmė

Kručinskai papasakojo apie psichologų teikiamą pagalbą: verkiu, o man liepia nupiešti namą