Didieji Kauno klinikų labirintai – vieta, kur pirmą kartą patekęs gali lengvai paklysti. Daugiau kaip 4 km po klinikomis – koks gyvenimas ten verda? Portalas „Kas vyksta Kaune” į kelionę leidžiasi su geriausiai tunelio užkaborius išmanančiu klinikų darbuotoju – direktoriaus ekonomikai ir infrastruktūrai pavaduotoju dr. Audriumi Spirgiu.
Pasak jo, tuneliuose jis lengviausiai kelią rastų net užrištomis akimis, mat dirba čia jau 24 metus, o pirmą kartą esantiesiems Klinikose, į tunelius kišti nosies jis nepataria – tikrai klaidžiosite, tad verčiau keliaukite lauku.
Per dieną – 10 tūkst. žmonių
1940 m. pradėjusiame funkcionuoti Kauno klinikų komplekse palaipsniui daugėjo pastatų, šiuo metu tuneliai sujungia visus 17 teritorijoje išsibarsčiusių pastatų, kuriuose veikia 38 profilinės klinikos. Kauno klinikas projektavo architektai iš Prancūzijos – Urbainas Cassanas, jo padėjėjas Elie Ouchanoffas ir lietuvis Feliksas Bielinskis.
Senieji tuneliai statyti pagal tą pačią technologiją (betonas nepraleidžiantis drėgmės), kaip metro po Senos upe Paryžiuje. Kadangi tuo metu technikos beveik nebuvo, Kaune klinikos ir požemiai pastatyti žmonių rankomis ir arklių pagalba.
Klinikų statyba su įrengimais atsiėjo apie 14 mln. litų (to meto kainomis). Statant pastatus, kartu įrenginėti ir tuneliai.
Kauno klinikos yra pirmoji šalies gydymo įstaiga, kurios visi pastatai sujungti 2,2 – 2,3 m pločio ir apie 4,5 km ilgio požeminiais tuneliais, juose rasime pusapksritimio formos praplatėjimus, skirtus prasilenkti priešingomis kryptimis vežamiems ligoniams ar kroviniams. Beje, draudžiama gydytojams su chalatais eiti į lauką, kad infekcijų neįneštų, tad jie su uniforma gali keliauti tik tuneliais.
Vienu metu Kauno klinikose būna apie 10 tūkst. žmonių: 6 tūkst. darbuotojų, 2 tūkst. gulinčių pacientų ir likusieji – ateinantys pacientai, studentai, lankytojai. Manoma, kad tunelyje vienu metu gali būti keli šimtai praeivių. Pasak dr. A. Spirgio, kiekvienas darbuotojas kasdien bent 1 km nueina tuneliu. Toliausias taškas – iš Centrinio korpuso nueiti į Endokrinologijos kliniką. Virš tunelių yra palatos, operacinės, gydytojų kabinetai, o kai kur žolė.
Kauno klinikos užima 36 ha plotą ir yra laikomos didžiausia klinika Baltijos šalyse. Per metus čia apsilanko daugiau kaip 1,3 mln. pacientų.
Kas yra tuneliuose
Tuneliai suskirstyti į 2 rūšis: viešuosius ir ne viešus, pastarieji skirti inžinerinėms sistemoms Kauno klinikų planai yra išdėstyti teritorijoje: prie Skubios pagalbos skyriaus ir prie Akušerijos ir ginekologijos korpuso.
Požemių sankryžose yra nuorodos į skirtingas klinikas, tačiau nuo paklydimo tai ne visad gelbsti, be to, tuneliuose gali neveikti mobilusis telefono ryšys.
Požemių palubėje išvysite vamzdžius su šildymo, garo, deguonies ar elektros trasomis.
Kauno klinikų tuneliai skirti ne tik neišeinant į lauką pasiekti norimą pastatą, tačiau čia veikia keli svarbūs objektai: yra apsaugos ir priešgaisrinės tarnybos pultas (ištikus nelaimei klinikose, pvz., kilus gaisrui); Patologinės anatomijos klinika su morgu; centrinė katilinė (su seniau buvusiu 72 m aukščio kaminu lauke); skalbinių rūšiavimo punktas su dezinfekcinėmis kameromis; darbuotojų rūbinė (2,5 tūkst. vietų); sandėliukai; avariniai išėjimai. Visuose požemiuose veikia vaizdo stebėjimo kameros, yra Pagalbos mygtukai, kuriuos spausti derėtų ištikus kritiniam atvejui.
Iš tunelių, užlipus laiptais, patenkama ne tik į skirtingas klinikas, bet ir tiesiai į Archyvą, Slėptuvę, Paslaugų centrą ar Mokomąjį korpusą.
Beje, profilinės klinikos dažniausiai yra rakinamos apie 21 val., kai kurios gali būti ir šiek tiek anksčiau, priklauso nuo pacientų srauto, tad nuo tada iki ryto – iš skirtingų klinikų išeiti įmanoma tik tuneliais sugrįžus į Centrinį korpusą.
Leidžiamės į tunelius
Kelionę pradedame nuo Centrinio korpuso vestibiulio. Praėję rūbinę nusileidžiame į kairę, apėję visą ratą grįšime pro dešinę rūbinės pusę. Taigi, nusileidę keliaujame link vienos iš pagrindinių tunelio sankryžų, pirmiausiai atsiduriame cokoliniame aukšte, po to nusileidžiame į tunelį ir netrukus pasiekiame didelę sankryžą, pasak pašnekovo – tokių tunelyje yra dvi.
„Tuneliai gatvių pavadinimų dar neturi, dažniau susikalbame pagal klinikas. Ši – Neurochirurgijos klinikos sankryža, iš čia kelias veda link Skubios pagalbos skyriaus, tai naujausias tunelis, įrengtas pristatant Skubios pagalbos skyrių 2015 m. birželį, jį laikome gražiausia tunelių dalimi“, – sakė dr. A. Spirgys.
Jis pasakoja, kad pagal Registrų centrą tuneliai turi savo pavadinimus, tačiau įprasta juos vadinti pagal klinikų nuorodas ant sienų šalimais.
Pirmieji tuneliai pastatyti 1939 m., kai statė naujus pastatus – kiekvieną pastatą prijungdavo tuneliu. Nuo 1939 iki 2015 m. tuneliai ir statyti.
Dr. A. Spirgys skaičiuoja, kad tuneliai sudaro apie 4,5 km (iš jų 1 km techninių, kur lankytojai nepatenka, tai inžinerinės komunikacijos: vandentiekio vamzdynai, kanalizacijos, šildymo, elektros tinklai ir pan.).
Pasak jo, naujesnės gydymo įstaigos, statančios naujas patalpas, stengiasi viską statyti į vieną pastatą, kad būtų mažesnis išsibarstymas ir tunelių nebereikėtų.
Verda veiksmas, išvysi ir paspirtukus
Tuneliuose visad verda veiksmas: į skirtingus korpusus keliauja darbuotojai, pacientai, studentai, lankytojai, kasdien gabenami tyrimai, dokumentai, maistas į skyrius. Būna ir dramatiškų vaizdų, kai į operacinę ar iš jos skubiai lovoje pervežami ligoniai. Galima sutikti ir su paspirtukais važinėjančiųjų, nors tai ir nėra rekomenduotina dėl saugumo.
Spėjama, kad vienu metu tuneliuose būna apie keli šimtai žmonių, o per dieną praeina apie 1 tūkst.
Kelias į Patologinės anatomijos kliniką
Tunelio gale įsikūrusi Patologinės anatomijos klinika, atidarius duris patenkame į ilgą tunelį – tai patanatominis tunelis. Jo gale prieiname Patologinės anatomijos klinikos pastatą, matome 3 šaldymo kameras. Netoli yra liftas, keliantis į sekcijinę, specialioje patalpoje atliekamos mirusiųjų autopsijos.
Mirusieji transportuojami specialiais tuneliais, kad žmonės nematytų ir nepatirtų blogų emocijų, tad su gyvaisiais nesusitinka.
Išėję iš Patologinės anatomijos klinikos, praeiname Slėptuvę bei įžengiame į taką, kuriuo studentai keliauja į Mokomąjį laboratorinį korpusą.
Paslaugų centras
Tarp dviejų didžiųjų sankryžų yra nuoroda į Paslaugų centrą, antrame aukšte. Pakylame pasižvalgyti, pasitinka: valgykla, parduotuvė ir skaitykla; palipus aukštu į viršų – koplyčia, kavinė ir kirpykla.
Antrame aukšte praeiname prieš kelerius metus renovuotą valgyklą, joje pilna žmonių. Pasak pašnekovo, tai vienintelė vieta aplink klinikas pavalgyti.
Palipame į trečią aukštą, čia – prieš 15 m. įrengta naujoji koplyčia. Kauno klinikose veikia budintis kunigas, jį iškviečia ir naktį, tiesiog pasikalbėti, dar yra dvasinis asistentas, jis irgi paklausus, žmonės noriai ateina pasikalbėti apie dvasinius reikalus.
Koplyčioje kasdien vyksta mišios, svarbių datų minėjimai. Šalia veikia kavinė, joje – vos vienas kitas žmogus.
Archyvas
Iš vieno tunelio laiptai veda į Archyvą, kur saugomos visų klinikų pacientų ligų istorijos, jos čia būna mažiausiai bent 25 metus, ilgiausiai iki 70 m., o kai kurios ir visą laiką.
Archyve saugomos ir personalo asmens bylos, buhalterijos dokumentai, operacijų istorija. Archyvas itin aktualus tiems, kas gimė Kauno klinikose ir norėtų tiksliai sužinoti, kada gimė (valandas ir minutes).
Galiausiai išlendame į Centrinį korpusą, kaip ir minėjome pradžioje – atsiduriame dešiniame rūbinės kampe.
Kaip rasti konkrečią kliniką nurodyta čia.
