Aleksoto kapinėse pristatyta atnaujinta garsioji „Pieta“

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse senosiose Aleksoto kapinėse atidengtas atnaujintas, 2,5 t sveriantis žinomas mūrinis paminklas „Pieta“, skirtas Lietuvos kariams savanoriams, žuvusiems 1920 m., išvejant bolševikus iš Aleksoto aerodromo.

Į paminklo atidengimo ceremoniją atvyko Aleksoto bendruomenė, Kauno miesto savivaldybės atstovai, moksleiviai, Lietuvos kariai bei šauliai. Renginys pradėtas Lietuvos valstybės himnu bei trimis šaulių salvėmis: už karius, šaulius, savanorius, žuvusius už Lietuvos laisvę; Lietuvai tėvynei; Lietuvos kariuomenei, šauliams ir sąjungininkams.

Ant postamento užkeltas rusvos spalvos istorinis paminklas vaizduoja 1920 m. žuvusius Lietuvos kariuomenės karius savanorius, kurie gyvybės neteko vaduodami bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Pieta vadinamas dailės kūrinys, kuriame pavaizduota liūdnai žvelgianti Marija, jos širdyje – septyni įsmeigti kardai, simbolizuojantys septynis skausmus, o ant jos kelių guli nukankintas Jėzus Kristus.

Aleksoto klebonas Valius Zubavičius aiškino, kad „Pietą“ galima analizuoti taip: „Jėzaus Motina Marija, turėdama praradimą, yra susigraudinusi, jos skausmas varsto širdį, Motina – tai ir Lietuva. Kristus, kuris mirė – nugalėjo mirtį. Kryžius simbolizuoja pastangas, tai, kad kaskart norėdami pasiekti siekius, idealą, tautos laisvę – matome žūtis ir praradimus. Šiems didžiadvasiams statomi tokie paminklai“, – renginio metu kalbėjo V. Zubavičius.

Tarpukariu paminklo įrengimą inicijavo ir savo bei aukotojų lėšomis 1927 m. pastatė Aleksoto bažnyčios klebonas kunigas Jeronimas Valaitis. Paminklą 1925 m. pagamino žinomas skulptorius Antanas Aleksandravičius, Aleksoto kapinėse „Pieta“ iškilmingai atidengta 1927 m. rugpjūčio 1 d., dalyvaujant daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, tarp jų buvo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, pulkininkas Povilas Plechavičius ir kt.

Per ilgus metus paminklas nunyko, mat buvo pagamintas iš nepatvarios medžiagos (terakotos), o sovietmečiu nuo paminklo nuplėštos plokštės su savanorių pavardėmis. Neseniai atstatyti ėmėsi projekto autorius – architektas Rimgaudas Miliukštis ir skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jie atkūrė paminklą, iškilusį 6 metrų aukštyje ir postamentą. Darbai atlikti per pusmetį. Pirmiausiai jie peržvelgė istorinę ir ikonografinę medžiagą, talkino ir Kaune gyvenanti „Pietos“ autoriaus A. Aleksandravičiaus duktė.

Ant Aleksoto „Pietos“ lentelių iškaltos žuvusių savanorių pavardės: Jonas Bauža, Antanas Ivanauskas, Juozas Šalčius, Juozas Armanavičius, Juozas Kuzmickas, Jonas Čiužas, Matas Senkus, taip pat yra JAV kariuomenės vyr. leitenanto Samuelio Harrio pavardė.

Paminklą puošia užrašas: „Ligi mirties Dievui ir Tėvynei ištikimiems dvasios galiūnams. Kas meilę didesnę parodys kaip tas, kuris savo gyvybę aukojo už mus!“

Renginyje dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad galima didžiuotis 1918 m. Lietuvos jaunimu. „Prisiminkime 1918 m., tereikėjo besikuriančiai Lietuvos valstybei pakviesti jaunus vaikinus stoti ginti savo tėvynės ir jie masiškai tą darė. Vardan Lietuvos. Mūsų bendra istorinė atmintis, kultūrinis paveldas turi ypatingai didelę galią, tad reikia jį saugoti. Šis paminklas skirtas ne tik tiems jauniems vaikinams iš Lietuvos, Aleksoto, kurie stojo ginti šalį, praktiškai, nelaikę rankose ginklo. Jie nepabūgo kautis su pajėgesniais priešais. Šių jaunuolių tarpe buvo ir amerikiečių, paminklas skirtas vienam iš jų – Samuel Harris JAV piliečiui, kuris savanoriškai stojo į Lietuvos kariuomenę ir žuvo jai tarnaudamas“, – sakė S. Rimas.

Anot R.Miliukščio, pirmiausiai atkurtas skulptūrinės kompozicijos postamentas, trejos laiptų pakopos aplink jį, keturios postamento paminklinės plokštės: dviejose jų iškaltos 1920 m. žuvusių savanorių pavardės, trečioje plokštėje iškaltas tekstas su ornamentais, ketvirtoji plokštė, dėl informacijos stokos, neatkurta, tad čia pateikta paminklo pašventinimo data ir informacija apie skulptūros atkūrėjus bei darbus finansavusią Kauno miesto savivaldybę, rėmėjus.

Visą valstybės atkūrimo šimtmečio renginių Kaune programą rasite čia.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Sekmadienio vakarą Karmėlavoje užsiliepsnojo namas ir garažai (foto)

Savadarbių muilinių lenktynėse - įspūdingas dalyvių išradingumas: nuo cepelinų iki „Sostų karų“

Kauno „Žalgiris“ pergalingai baigė pasirodymą Turkijoje

Istorinis pasaulio lietuvių kongresas: sutelkti tėvynės labui

Kauno centre įsibėgėjo savadarbių muilinių lenktynės

Skaitytojai: Laisvės alėjos pėsčiųjų zona tapo didele parkavimo aikštele

Pravieniškėse – pavojingos linksmybės, kuriose dalyvauja net 90 proc. kalinių

Fiksuoja skaitytojai: Eiguliuose „zuikiu“ važiuodami vaikai rizikuoja savo gyvybėmis

„Nestlé“ stoja į kovą su klimato kaita: populiarins net subalansuotą mitybą

Kauno karas su rajonu: palygino su Lotynų Amerikos miestų raida