Mototurizmo ralio dalyviai susitiko Kaune

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Karštą rugpjūčio 19 d., šeštadienį nuo pusiaudienio iki pavakarių respublikinio „Motobaltija“ turistų ralio dalyviai galingais motociklais riaumodami atūžė prie Kauno Veršvų piliakalnio.

VšĮ „Lietuvos Motobaltija“ vadovai Markas Dolgovas ir Birutė Vaitkutė surengė kultūrinę misiją: numatyta per dieną aplankyti turistinius objektus su konkrečia užduotimi, t. y. pabuvoti etnokultūros centruose, pažymint tautinio kostiumo metus, aplankyti dešimt žymesnių Lietuvos piliakalnių, minint piliakalnių metus, taip pat – pabuvoti mažosiose kultūros sostinėse ir, apvažiavus partizanų kovų keliais, visiems susitikti Birštone.

Veršvų piliakalnyje lankėsi daugiau nei 250 smalsių mototuristų, linksmai kopusių į senąjį archeologijos paminklą, saugomą valstybės. Mototuristų tikslas – patirti nepakartojamus įspūdžius, sužinoti piliakalnio archeologinę praeitį ir išlikusius istorinius reliktus, pasigėrėti nuo viršukalnio atsivėrusia įspūdinga panorama, išsiaiškinti platesnes šių dienų galimybes pritaikant piliakalnį kultūriniams visuomenės poreikiams.

Veršvų piliakalnio aktyvistai, laukdami atvykstant motroturistų iš visos Lietuvos, kruopščiai tvarkė aplinką.

Visų pastangomis nušienauta sužėlusi žolė, nupjauti menkaverčiai krūmai, atvežtos įspūdingos medžių trinkos svečiams pailsėti. Ralio turistus sutiko Veršvų piliakalnio papėdėje, skambant senovę menantiems muzikos instrumentams: pūsdami daudytėmis, pagamintomis iš beržo tošies, mušdami į taktą laikytinu pirmuoju senovės signaliniu kaimo instrumentu, liaudyje vadinamu tabalais.

Juos kabindavo prieklėčiuose, o prireikus įvairiomis progomis jais kviesdavo kaimo bendruomenę į sueigas, skelbdavo pavojaus signalus artėjant priešui ar naudodavo per laidotuves. „Toks instrumentas buvo žinomas tik Žemaitijoje ir Aukštaitijoje“, – aiškino muzikos žinovė Virginija Stunžėnienė.

Piliakalnio svečiai prisipažino, kad dažnas tokių instrumentų nėra net matęs, o juo labiau – girdėjęs jų garsus.

Atvykusius turistus veršviečiai kvietė vaišintis obuoliais, ištroškusius atsigaivinti tyru šaltinio vandeniu, skanauti saldumynų ir kepinių. Ramūnas Kazakevičius, kaip piliakalnio vaizbūnas, apsirengęs šaulių uniforma, budriai saugojo nuo nedoros akies ištaigingus svečių motociklus, kol jų šeimininkai narsiai kopė į piliakalnį, vadovaujami jo padėjėjo Egidijaus Kadelskio, nurodančio tiesų taką per 150 metrų ilgio miško paklotę.

Kopti teko į maždaug 37 kvadratinių metrų aukščio, o gal ir daugiau, piliakalnio viršūnę, nuo kurios atsiveria įspūdinga Vilijampolės vakarinės dalies panorama su kadaise buvusiu pramoniniu rajonu, su Lampėdžių ežeru, poilsio zona, aplinkkelio lankstu ir miško juosta į Aleksoto pusę.

Daugiau nei iš 20 Lietuvos miestų atvykę „Motobaltijos“ turistai užlipę ant Veršvų piliakalnio fotografavosi, skleisdami atsivežtas savų miestų vėliavas iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Kupiškio, Druskininkų ir kitų vietovių.

Visų didžiausia turistų delegacija buvo iš Vilniaus, kurie tvirtino norėję aplankyti Kauno Veršvų piliakalnį. Be gausaus būrio vilniečių, dalyvavo VRM moto turistų komanda, Valstybės sienos apsaugos prie VRM Vilniaus rinktinės komanda, Elektrėnų ir kelios didelės mototuristų komandos iš Kauno, net greitosios pagalbos medikės, kurias šiek tiek papiktino sunkokas kopimas į piliakalnį ir galimos traumos, nes neįrengti laiptai.

Užkopusius ant aukščiausio Veršvų piliakalnio viršūnės svečius sutiko Etninio paveldo bendruomenės (asociacijos) „Kauno Veršva“ Pirmininkė, humanitarinių mokslų magistrė Stasė Mickutė, pakvietusi visus prie degančio pagoniško aukuro, kurį rūpestingai saugojo ir kurstė, kad neužgestų šio piliakalnio žynys Medardas Kadelskas.

Etninio paveldo bendruomenės (asociacijos) pirmininkė, primindama ant šio piliakalnio gausiai susirinkusiems turistams šimtmečių senumo praeitį, archeologines iškasenas, krašto ir vietovės istoriją, vėliau – atsakinėjo į klausimus, antspaudu žymėjo svečių dokumentuose 38-ojo maršruto vietą, apsilankymą Veršvų piliakalnyje ir kvietė apžiūrėti R. Kazakevičiaus fotografijos ir architekto bei dailininko Jono Lukšės grafikos darbų parodas apie Kauno piliakalnius.

Nustatyta, kad ties Veršvų piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučių. Į pietryčius nuo aikštelės aptiktas buvęs II – XIV a. Veršvų kapinynas, kuris tyrinėtas 1938 –1941 m., i954. Archeologas Vytautas Daugudis 1986 m. ištyrė piliakalnio aikštelę (57 kvadratinių metrų dydžio plotą ) ir rado 1 metro storio I tūkst. Per. Kr..– XIV a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis iš I-ojo tūkstantmečio pr. Kr. JAV lietuvių kilmės archeoligė Marija Gimbutienė tyrinėjo kapavietę ir aptiko itin brangių moters papuošalų, įkapių iš IV a., bei 200 žirgų kapų, palaidotų kapinyne, galvomis į vakarus.

Išvykstantiems mototuristams Etninio paveldo asociacijos pirmininkė su savo komanda maloniai palinkėjo atvykusiems gero kelio ir sėkmės lankant numatytas kitas etnopaveldo vietoves, įtrauktas į jų turistinius maršrutus, o kitais metais nepamiršti atvykti prie Veršvų piliakalnio.

Stasė Mickutė

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Rotušės aikštėje pareigūnams į akis šokusį vyrą nuramino tik antrankiai

Kaune skelbiama gripo epidemija

Kaune pas nepažįstamąjį užsukusi vakarienės, vilnietė rado ko nesitikėjo

Ligoninės darbuotojai ginasi gatvėje mirštančiam kauniečiui labiau padėti negalėję

Kauną užklojo storos sniego pusnys: šaltis spaus vis smarkiau

Kauno pareigūnai masiniuose reiduose patikrino kelis tūkstančius vairuotojų

Neaiškumai dėl išmokų: sutuoktiniams skiriantis, tektų dalintis ir kaupiamą pensiją

Daugiau detalių apie dvi gyvybes nusinešusią avariją: jauna vairuotoja mėgino lenkti

Šiais metais Kauno laukia grandiozinės gatvių rekonstrukcijos

Virš Kauno sušvito krauju „pasruvęs“ Mėnulis