Socialinio verslo kūrėjai pirmą kartą savaitgalį leidžia Kaune

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Penktadienį Kaune prasidėjo trijų dienų tarptautinis socialinio verslo ir inovacijų startuolių renginys – „ChangeMakers’ON“. Jo tikslas – populiarinti pelningą socialinį verslą Lietuvoje, siekiama paneigti mitą, kad iš tokio verslo negalima daug uždirbti, esą jis labiau savanoriškas, nei komercinis.

Analogų neturinčiame renginyje pagrindinė tema – kaip išgelbėti pasaulį ar bent paversti jį geresne vieta gyventi. Renginio metu ne tik klausoma sėkmingų pavyzdžių, bet ir tobulinamos savo socialinio verslo idėjos. Dalyviams talkina verslo pasaulio atstovai ekspertai, mentoriai. Renginyje taip pat dalyvauja užsienio startuolių grupės bei verslo atstovai iš kitų valstybių.

Tikėti idėja

„Jei stipriai tiki savo idėja, nori ją įgyvendinti – nesvarbu ką sakys kiti, atseit: „Nejau, tu iš to uždirbsi?!“ – Nekreipkit dėmesio, tiesiog imkit ir darykit!“, – pradėdama programą kalbėjo renginio iniciatorė, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto“ direktorė Simona Šimulytė.

"Change Makers on“ konferencija

Atidarymo metu vyko ir diskusija tema: „Skirtumai tarp socialinio verslo, socialinė įmonės bei socialinės atsakomybės. Kodėl tai svarbu?“. Diskusijoje dalyvavo Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos viceministras Eitvydas Bingelis, KTU prorektorė Jurgita Šiugždinienė, „Factobotics“ bendraįkūrėjas Justinas Katkus, „Versli Lietuva“ atstovė Neringa Stroputė, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ direktorė Simona Šimulytė, „Scems France“ bendraįkūrėjas Aidas Baubonis ir verslo akseletaroriaus „Socifaction“ projektų vadovė Monika Juknienė.

Konferencijos atidarymo dieną portalas „Kas vyksta Kaune“ pakalbino kelis verslininkus, kurie neabejoja: jei tikėsi idėja, subursi stiprią komandą ir įnirtingai sieksi tikslo – sėkmė netruks ateiti.

Imasi įrenginėti „Šypsenų slėnius“

VšĮ „Inovacijų poligonas“ direktorius Rimantas Varanauskas pristatė rudenį startavusią idėją „Jolly Tide“, tai šypsenų banga, siunčiama šalies gyventojams. Planuojama kurti šypsenų kampelius, sodus, kalnus ar slėnius, kur atėję žmonės galėtų dalintis savo geromis emocijomis: palikti nuoširdų užrašą, instaliaciją, nuotrauką ir kt. Taisyklė viena: tai turi būti etiška, estetiška.

„Ši originali idėja pernai išbandyta Ukmergės rajono kempinge, įsitikinta – tai veikia. Gerą nuotaiką kuriančius SPA įrengti kainuoja dešimtis milijonų, o čia pradžia nieko nekainavo, pradėjau nuo nulio“, – pasakojo R. Varanauskas.

Jis pasakojo, kad Dž. Hopkinso universitetui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vidutiniškai žmogus patiria net 80 proc. neigiamų emocijų. „O jos juk teikia stresą, sukeliantį rimtas ligas, tad mes siūlome įrankį, kuris pašalintų stresą, padėtų kurti geresnius bendravimo santykius, spręstų socialines problemas. Stresai kuria agresiją, nesantaiką šeimose, visuomenėje, dėl to karai kyla. Dar vienas tyrimas rodo, kad žmonės prieš kelis dešimtmečius juokėsi 15 min./dieną, o dabar – vos 5 min./d.“, – sakė R. Varanauskas.

Šiuo metu sukurta daugiau kaip pusšimtis gerų emocijų eksponatų, prie idėjos jungiasi įvairios kompanijos, tarkim viena norvegų kapitalo įmonė, sukūrusi iš metalo ežius su užrašu: „Kiekvienas šypsosi savaip“. „Mums tai nieko nekainavo, jie tik savo įmonės logotipą uždėjo, o mums tai eksponatas „Šypsenų slėniui“, – kalbėjo R. Varanauskas.

"Change Makers on“ konferencija

Jis pasakojo, kad sukūrus traukos objektą, tarkim Lajų taką Anykščiuose, iškart atsirado maitinimo įstaigos, bilietai, suvenyrai ir kt., o tai teikia pajamas. „Jei objekto atvažiuoja lankyti žmonės – iš to gali kurti verslą“, – komentavo pašnekovas.

Jis pristatė ir prieš Naujuosius metus pradėtą linksmą socialinę kampaniją su Sniego seniais, darė jų šypsenų bangą. „Pagaminome keletą sniego senių, kurie nešė šiltus linkėjimus savivaldybėms, bendruomenėms, verslui, mokykloms. Per trumpą laiką į akciją įsitraukė daugiau kaip 150 įmonių/organizacijų iš 11-os miestų Lietuvoje. Turime sutartį su viena autobusų bendrove, kuri nuveš besmegenius ir į kitas Europos šalis“, – pasakojo R. Varanauskas. Beje, šiuos eksponatus galima išvysti ir Kauno autobusų stotyje esančiame knygyne.

R. Varanausko manymu, socialinis verslas Lietuvoje – dar vos užgimęs. „Laukia ilgas kelias per kopas, čia gyvena užguiti žmonės, nėra laisvai reiškiamos mintys, idėjos. Reikia suvokti, kad visuomenė tai mes visi, bet kurios srities problemos turi rūpėti visiems. Imkime pavyzdį iš šalių, kur laimės indeksas didžiausias“, – patarimu pokalbį baigė R. Varanauskas.

Nieko nėra neįmanomo, įrodė NASA

Projekto „Misija Lituanica 80“ komunikacijos vadovė ir „Strateginių komunikacijų centras“ projektų direktorė Aušra Kukelkaitė pasakojo, kad projekte susijungė kelių organizacijų interesai: Lietuvos kosmoso asociacijos, KTU ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto jungtinės komandos.

"Change Makers on“ konferencija

Kaip žinia, 2014 m. iš NASA kosminės stoties pakilo šios komandos kurtas palydovas „LitSat-1“ (Misija Lituanica 80).

„Lietuvos kosmoso asociacijai buvo svarbu išvystyti bent vieną veikiantį projektą kosmoso srityje, kad galėtų pradėti šnekėti su valstybinėmis institucijomis apie kosmoso industrijos formalizavimą šalyje. Kilo problemų: jie nueina į valdžios institucijas, o ten atsako: „Ką jūs, koks kosmosas Lietuvoje?! Čia ir su savo problemomis nesusitvarkome.“ Bet galiausiai jiems pavyko“, – kalbėjo A. Kukelkaitė.

Anot jos, komanda norėjo sukurti kažką naujo, kitaip, kelti didelius iššūkius, įgyvendinti gražų, didelį projektą, duodantį naudos.

A. Kukelkaitės patarimai pradedantiesiems socialinį verslą: būti drąsiems, susirasti komandą iš įvairių sričių, kurių interesai sutampa ir sprendžia socialinę problemą; jei prisižadi – padarai, o pirmiausia – pradėk veikti.

„Man gyvenime padeda ir tai, kad padarau susitarimus su svarbiais asmenimis, pvz., nueinu į televiziją ar naujienų portalą pristatyti idėjo ir jie sako, jog nori mano projekto, liepia duoti turinį. Turi judėti, juk esi pažadėjęs. Jei pažado neįvykdysi – antrą kartą pas juos jau nebegalėsi eiti. Pastatai save į padėtį ir turi suktis, projektas užsikuria!“, – aiškino A. Kukelkaitė.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Dar daugiau lėšų šalies keliams – įvairiems projektams paskirstyta 44 mln. eurų

Kelių direkcijai – kritikos banga iš Susisiekimo ministerijos

Lietuva skyrė 50 tūkst. eurų Baltarusijos kovai su koronavirusu

Išsami koronaviruso statistika Kauno apskrityje: daugiausia susirgimų 17-30 metų amžiaus grupėje

Valstybė labiau rems vyresnius darbuotojus: galės nedirbti ir gauti minimalią algą

Paskelbė, kada Lietuvoje veiks 5G ryšys: planuojami keturi plėtros etapai

Per parą Lietuvoje užfiksuoti 3 nauji koronaviruso infekcijos atvejai

Suklastotus sandorius kūrusio kauniečio laukia teismas – pasisavino beveik ketvirtį milijono

Ministras: išorinės Europos Sąjungos sienos greičiausiai neatsivers iki birželio pabaigos

Naujo būsto ieškantiems kauniečiams – patarimai, kaip išsirinkti geriausią