Kaip DELFI rašė, prieš metus Seimas priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris turėjo įsigalioti po mėnesio. Tačiau ir nukėlus jo įsigaliojimą iki kitų metų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) dokumentą siūlo dar kartą keisti numatant griežtesnes baudas už greičio viršijimą.
Tačiau kaip realiai veiktų šis įstatymas, kol kas nėra aišku, nes šiuo metu tiesiog nėra jokios bazės, kuri užtikrintų teisės akto vykdymą. Kada ji bus – taip pat nėra aišku.
Fiksuos automatiškai
Šiuo metu išsisukti su įspėjimu galima greitį viršijus iki 10 km/val. Jei Seimas priimtų siūlomas kodekso pataisas, ši riba sumažėtų iki 5 km/val.
Be to, pagal pateiktą pasiūlymą, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 5, bet ne daugiau kaip 20 km/val. užtrauktų 2 Eur baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą, o pradedantiesiems vairuotojams, ne lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojams – 3 Eur baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą.
Greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 50 km/val. užtrauktų 4 Eur baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą, o pradedantiesiems vairuotojams, ne lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojams – 5 Eur baudą už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, siūloma supaprastinti administracinių nusižengimų, užfiksuotų stacionariais ir mobiliais pažeidimų fiksavimo prietaisais, teiseną. Siekiama, kad prietaisais užfiksavus ir automatiškai atpažinus valstybinio registracijos numerio ženklus procesiniai dokumentai (protokolas, nurodymas, pranešimas juridiniam asmeniui) būtų įforminami automatiniu būdu (šiuo metu automatiškai atpažįstama apie 50–60 proc. užfiksuotų pažeidimų).
Gaubia nežinia
Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius DELFI informavo, kad dar nėra suskaičiuota, kiek kainuotų šio projekto įgyvendinimas.
Planuojama, kad įstatymas turėtų pradėti veikti nuo kitų metų pradžios, tačiau panašu, kad iki to laiko nebus spėta pasiruošti jo įgyvendinimui.
„Šiuo metu įstatymo projekte yra numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, tačiau tuo atveju, jei projekto derinimas užtruks, įsigaliojimo terminas bus koreguojamas“, – atsakyme DELFI rašo Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Nors teoriškai iki formalaus įstatymo įsigaliojimo (kodekso pataisoms dar turėtų pritarti Seimas) liko mažiau nei pusmetis dar nėra aišku, kokia įmonė atliktų informacinių technologijų darbus, skirtus proceso automatizavimui, ir kada tie darbai būtų baigti.
„Įstatymo įsigaliojimas taps pagrindu pradėti procedūras, susijusias su konkrečių informacinių technologijų darbų pirkimu, todėl ši informacija bus žinoma tik vėliau“, – rašo ministerijos atstovai.
Be to, jei prie automobilio vairo pažeidimą padarys ne mašinos savininkas, automatizuota sistema neteks prasmės.
„Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pranešimas apie užfiksuotą pažeidimą siunčiamas transporto priemonės savininkui. Jei jis per nustatytą laiką (30 d.) nepateiks paaiškinimų ir nenurodys kito asmens, kuris vairavo, bus laikoma, kad pažeidimą padarė pats. Jei jis kreipsis į policiją, bylą nagrinės policija įprasta tvarka“, – rašo VRM atstovai.
Daugiau skaitykite čia
