Kaune oficialiai atidaryta europinė vėžė „Rail Baltica“, vedanti nuo Lenkijos. Tačiau realios naudos kol kas nėra daug. Šiandien į Kauną atvyko pirmieji lenkų turistai, o tolimesnė ateitis lieka miglota.
Amžiaus projekto „Rail Baltica“ atidaryme dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, „Rail Baltica“ projekto atstovai. Šventės metu pristatyti atlikti darbai ir tai, ką dar reikės padaryti.
Svarbiausias klausimas, kada turistai galės laisvai keliauti į Lenkiją, liko neatsakytas. Nors šiandien iš Lenkijos į Kauną „Rail Baltica“ vėže atvyko pirmieji 80 turistų, kada galės atvykti kiti, nėra aišku. Vadovai kol kas negali pasakyti, kada bus paleisti reguliarūs traukinių reisai, tačiau planuojama tai padaryti šiais metais.
„Jau dabar vedamos derybos dėl maršruto Bialystokas-Kauno. Aiškinsimės sąlygas, tačiau viena iš pagrindinių problemų, kurias reikia išspręsti Lenkijos pusėje, kad jie taip pat atliktų tam tikrus darbus“, – „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Kol kas iš Kauno Lenkiją galima pasiekti ne tokiu dideliu greičiu, kuris buvo numatytas projekte. Pagal pirminius projektus, nuo Kauno iki Lenkijos traukiniai galėtų važiuoti 240 km/h greičiu, deja, dėl neįrengtos signalizacijos, kuri Lietuvai kainuos ne vieną milijoną, leidžiama važiuoti tik 160 km/h greičiu.
Dėl krovinių gabenimo europine vėže taip pat lieka neatsakytų klausimų. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad baigus europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, keleivinių ir krovininių traukinių eismas priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje.
„Tai labai gera pradžia, tačiau privalome nesustoti – kviečiu projekto partnerius, ypač kaimyninę Lenkiją, bendradarbiauti siekiant tolesnių tikslų – vėžės nuo Varšuvos iki Talino“, – sakė premjeras.
Kitaip tariant, šiuo metu Lietuva padarė didžiąją darbų dalį ir sujungė Kauną su Lenkija, tačiau naudos kol kas mažai. Dėl neužbaigtos infrastruktūros ir iki galo nesutartų klausimų, „Rail Baltica“ vėžė lieka dūlėti. O be to, keliauti toliau į kitas Baltijos šalis taip pat dar nėra galimybės, nes dar tik derinami „Rail Baltica2“ finansavimo klausimai.
