Į gyventojų klausimus atsako advokatė Raimonda Kazlauskienė

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Įvairiose gyvenimo situacijose iškyla klausimų, į kuriuos atsakyti gali tik profesionalus teisininkas. Kaip neapsirikti sudarant nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, kaip elgtis kilus ginčui autoįvykio metu, kaip sudaryti testamentą ir daugybė kitų… O gal norite pasitari, kokį sprendimą geriau priimti, kad ateityje išvengtumėte nemalonumų…

Į Jūsų užduodamus klausimus atsako advokatė Raimonda Kazlauskienė. Juos galite pateikti el.paštu Vaidas@kasvyksta.lt

Pageidaujančius asmeninės konsultacijos ir teisinių paslaugų, prašome kreiptis tiesiogiai į advokatę telefonu 8 671 29151, arba atvykti į advokatų kontorą R. Kazlauskienė ir partneriai, esančią I. Kanto 24-12, Kaune.

1. Ar aš galiu kreiptis į teisinių paslaugų įmonę dėl atstovavimo teisme?

Jūsų klausimui aktuali LR Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. nustatyta tvarka, kad fizinių asmenų atstovais pagal įstatymą gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Pastebėtina, kad teisinių paslaugų įmonėse dirbantys asmenys nėra advokatai ar advokato padėjėjai, todėl jie negali atstovauti klientams teismo proceso metu. Norint gauti visavertę pagalbą teisminio ginčo metu, patartina kreiptis į advokatų kontorą.

2. Ar yra galimybė nutraukti santuoką kai sutuoktinio gyvenamoji vieta nežinoma jau dvejus metus.

Tokia galimybė tikrai yra. Pirmiausia reikėtų teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo jame nurodyti sutuoktinio paskutinę žinomą gyvenamąją vieta. Teismui išsiuntus šiuo adresu procesinius dokumentus ir jiems grįžus neįteiktiems, remiantis LR CPK 39 str. 1 d. galima prašyti teismo paskirti byloje kuratorių. Paskirtas kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą ir gali atlikti reikiamus procesinius veiksmus už asmenį kurį atstovauja.

3. Koks yra greičiausias būdas nutraukti santuoką?

Greičiausias būdas nutraukti santuoką yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, įtvirtintas LR CK 3.51 str. Tokiu atveju sutuoktiniai parašo prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir prie jo prideda sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisme toks prašymas nagrinėjamas ypatingąja, o ne ginčo teisena, kadangi tarp proceso šalių nekyla ginčas.
Būtina pažymėti, kad esant konfliktui tarp sutuoktinių ir negalint susitarti dėl santuokos nutraukime būtinų išspręsti klausimų, o tiksliau sutuoktinių bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, toks santuokos nutraukimo būdas yra neįmanomas.

4. Teismo sprendimu esu paskirta kito asmens rūpintoja. Kokios yra galimybės būti atleistai nuo tokių pareigų?

LR Civilinio proceso kodekso 494 str. 1 d. įtvirtinta, jog rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo savo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Kreipiantis į teismą tokiam asmeniui reikia teismui, kurio nutartimi jis buvo paskirtas rūpintoju, pateikti prašymą ir prie jo pridėti paminėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

5. Baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio esu pripažintas nukentėjusiuoju pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. – neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai –nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kokio neturtinės žalos dydžio galėčiau prašyti teismo?

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į visas aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti. Žala turi būti įvertinta motyvuotai, taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), taip pat proporcinga atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą bei žalą padariusio asmens – kasatoriaus – turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

„Air Baltic“ ketina atnaujinti skrydžius į Londoną, Dubliną ir Dubrovniką

Į Kauno „Žalgirio“ komandos gretas sugrįžo T. Dimša

Iki gyvos galvos nuteistas žudikas iš Kauno prašosi į laisvę: gyvens pas mamą ir susiras darbą

Maudynių sezonas jau atidarytas: kauniečiai gali atsigaivinti keturiuose oficialiuose paplūdimiuose

Unikalus kauniečio tikslas: sieks per savaitę įveikti visas Kauno maratono distancijas

S. Skvernelis nusprendė: eis į Seimą su „valstiečiais“ (papildyta)

Ruošiantis antrajai koronaviruso bangai – Lietuvą pasiekė apsauginių chalatų siunta

Interjero dizaineris: „Lietuviai atranda kitokį senosios Lietuvos paveldą, ne tik medinius šaukštus ir puodynes“

Penktadienį patvirtinti dar penki koronaviruso atvejai, susiję su šventėmis šeimose

Tarp naujų koronaviruso susirgimų – įvežtiniai atvejai ir gimtadienio šventės dalyviai