Šešėlinės ekonomikos naikinimas: užsimojo prieš grynuosius ir kai kuriuos verslus

Archyvas / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vienas svarbiausių šešėlinės ekonomikos veiksnių yra dažnas grynųjų pinigų naudojimas, sako Lietuvos policijos vadovas.

Linas Pernavas teigia, kad labiausiai šešėlis yra paplitęs turgavietėse, statybose, transporte bei automobilių prekyboje, todėl jis siūlo svarstyti galimus šių verslų suvaržymus.

L. Pernavas kelia klausimą, ar turgavietės, kokios veikia Lietuvoje, turėtų apskritai likti.

„Mes turėtume atsakyti patys sau į klausimą, ar toks dalykas kaip turgavietė, kokia yra pas mus, turėtų egzistuoti. Bet čia jokiu būdu aš nekalbu apie ūkininkus ir jų turgelius, apie pačių pasigamintų dalykų pardavimą ir nekalbu apie menininkus ir jų parduodamus dalykus“, – Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką pirmadienį kalbėjo policijos generalinis komisaras.

Pasak L. Pernavo, reikia spręsti, ar statybose gali dirbti asmenys su patentais, ar nevertėtų leisti parduoti tik visiškai įrengtus būstus.

„Reikėtų mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius turėtų bei galėtų statyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kur šešėlis būtų mažesnis. Antras labai svarbus dalykas, kurį reikėtų daryti, kaip daro Vakarų valstybės, tai pastatą galima būtų parduoti tik visiškai įrengus. Mano manymu, taip būtų surinkta daugiau mokesčių“, – teigė L. Pernavas.

Anot jo, transporte bei automobilių prekyboje labiausiai padėtų operacijų grynaisiais mažinimas.

„Mano nuomone ir mūsų ekspertų bei analitikų nuomone, kuo daugiau grynųjų pinigų ir kuo mažiau bankinių pavedimų, tuo daugiau šešėlio“, – teigė L. Pernavas.

Policijos duomenimis, statybų sektoriuje metinis šešėlio dydis siekia maždaug 739 mln. eurų, turgavietėse – 494 mln. eurų, automobilių ir jų dalių prekyboje – 272 mln. eurų, o transporte ir krovinių pervežime – svyruoja nuo 72 iki 200 mln. eurų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

68 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Balsavimas dėl krematoriumo neapsiėjo be sukčiavimo: nagus prikišo programišiai

Paskelbtas žemės paėmimo „Rail Balticai“ konkursas: žemės paims ir iš kauniečių

Vakare nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių - misija neįmanoma

Plinta uždeganti atrakcija: siūlo surinkti Lietuvos žemėlapį iš 60 magnetukų

Kauno rotušės laukia pokyčiai: nori atverti lankytojams

Mirė kaunietis kino ir televizijos operatorius S. Dargis

V. Matijošaitis rengiasi išvykti į tolimą komandiruotę: ką ten veiks?

Pakeliui į jachtklubą - „kelių erelių“ ir partrenktų gyvūnų vaizdai: siūlo sprendimą

Kaune nebeliko bendrovės „Callcredit“: nuo šiol vadinsis kitaip

Kas Kaune uždirba daugiausiai: ar pagal algas aplenksime Vilnių?