Mokyklų laukia didelių permainų metai: žada 1000 eurų mokytojams „į rankas“

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Rugsėjo 1-osios išvakarėse tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pristatė, ko laukti šiais mokslo metais turėtų mokiniai, mokytojai ir akademinės bendruomenės nariai.

Anot politiko, šiuo metu bene didžiausias dėmesys skiriamas aukštojo mokslo reformai ir mokytojų darbo apmokėjimo sistemos pokyčiams.

Įvardijo svarbiausią darbą

Tiesa, pats E. Jovaiša tikino itin besidžiaugiantis susitarimu dėl bendrojo ugdymo mokyklų vadovų kadencijų trukmės.

„Tai prezidentės iniciatyva pradėtas įstatymų paketas ir mes visi pusę metų dirbome prie jo kaip pašėlę – važinėjome po Lietuvą, susitikinėjome su mokyklų, švietimo skyrių vadovais. Siekėme paaiškinti ir išaiškinti. Žinote, labai daug baimių kyla, bet mums būtina atsinaujinti. Neįmanoma toliau gyventi, kai turime tokius pavyzdžius – 387-iose mokyklose vadovai dirba 30 ir daugiau metų“, – sakė jis.

Pasak politiko, tai, kad norima įvesti susitarimą kas 5-erius organizuoti konkursus dėl direktoriaus posto, nereiškia, kad dalis ar dauguma dabartinių vadovų dirba prastai.

„Reikia galvoti apie tai, kad už lango gyvenimas labai greitai keičiasi ir mokykla turi greitai keistis. Tai vyksta ir esant brandžiam, ir nebrandžiam direktoriui, bet turi būti kaita jau vien dėl to, kad jauniems žmonėms būtų suteikta galimybė konkuruoti dėl mokyklos direktoriaus posto“, – aiškino E. Jovaiša.

Anot jo, jau nuo 2019 m. sausio 1 d. bus organizuojami nauji konkursai tose švietimo įstaigose, kur direktoriai dirba ilgiau kaip trisdešimtmetį.

„Dabartiniams vadovams bus suteikiama teisė kandidatuoti toje pačioje mokykloje, bet turi vykti konkursas. Bijome (kad nebus tų, kurie ateis į konkursus – DELFI), bet mes bijome daug ko“, – pripažino jis.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pristatė, ko laukti šiais mokslo metais turėtų mokiniai, mokytojai ir akademinės bendruomenės nariai.

Jau kitąmet – etatinė mokytojų darbo apmokėjimo sistema

Pasak E. Jovaišos, vis kalbėdami apie tai, kad mūsų šalies švietimo sistema yra bloga, padarėme sau meškos paslaugą.

„Mes tiek prisišnekėjome save menkindami, kad man graudu darosi. Jūs pažiūrėkite, kur mes esame – kiek jaunų, gražių žmonių čia (DELFI redakcijoje – DELFI) dirba. Ir nė vienas jų nėra mokytojas. Gerai. Bet mums reikia ir mokytojų. Jei orientuosimės į mintis, kad pas mus viskas yra blogai, tai negerai“, – aiškino jis.

Tiesa, pašnekovas prasitarė, kad mokytojų ūpą bus bandoma pakelti juos motyvuojant ne tik žodžiais, bet ir pinigais.

„Mes darome viską, kad būtų įvesta nauja jų darbo apmokėjimo tvarka – etatinė. Etatinis apmokėjimas pareikalaus iš mokytojų naujo supratimo apie savo darbo vietą ir laiką – tą turime visi suprasti. Taip, mes įvesime etatinio apmokėjimo sistemą – nuo 2018 m. ruošiamės tą padaryti, surasime pinigus tam, bet kartu paprašysime kokybės“, – aiškino E. Jovaiša.

Politikas leido suprasti, kad bus svarstoma ir apie papildomas atestacijas mokytojams, ir jų darbo laiko pokyčius. Pasak pašnekovo, jei mokytojai dirbtų iki 16-17 val., „laimėtume“ ir būrelius, ir normalų popamokinės veiklos organizavimą.

Iki 2020 m. – 1000 eurų „į rankas“ atlyginimas mokytojui

Tačiau paklaustas, kaip pakeitus tvarką pasikeis mokytojų atlyginimai, E. Jovaiša tikino konkrečių skaičių įvardyti nenorintis, nes diskusijos esą dar nesibaigė.

„Viena yra aišku – atlyginimas padidės. Aš manau, 10 proc. maždaug tai jau tikrai turėtų padidėti. Mes siekiame, kad iki 2020 m. mokytojų uždarbio vidurkis būtų 1000 eurų „į rankas“. Po mokesčių, „į rankas“, dabar mokytojai vidutiniškai uždirba apie 600 eurų, 500 eurų“, – sakė jis.

Politikas pridūrė, kad tai – tik vidurkis, o mokytojai esą uždirba labai įvairiai. Pastebėjus, kad jauni pedagogai būtent dėl didelių atlyginimo žirklių į mokyklas ir neateina – daugeliui jų siūlomas vos 400 eurų siekiantis atlyginimas – E. Jovaiša pridūrė, kad tai turima omenyje.

„Kaip tik buvau susitikęs su premjeru. Mes visi galvojame. Norime padaryti mokytojų rengimo pertvarką. Galime sugalvoti įvairiausius modelius, kaip juos rengti – instituciškai, turinio prasme ir panašiai. Bet didžiausia problema – kaip pritraukti jaunimą, kad jis ateitų ir pradėtų mokyti. Taip, yra tų, kurie iš pašaukimo veržiasi, negalvodami apie pinigus, bet taip mes negalime gyventi“, – pripažino jis.

E. Jovaišos teigimu, nenormalu ir tai, kad vis girdime apie mokytojus, kurie vasaras praleidžia uždarbiaudami užsienyje.

„Tai labai liūdnas faktas. Tai yra taisytinos mūsų švietimo vietos – atlyginimai, pagarba mokytojui, sąlygų sudarymas ir galvojimas, kaip tas jaunas žmogus turi išgyventi, o ne tik dirbti ir kažką mums duoti“, – sutiko politikas.

Mokysis ilgiau

E. Jovaiša tiesioginės transliacijos metu užsiminė ir apie naujų mokslų integraciją į dabartinį ugdymo turinį. Daug dėmesio sulaukė ir nauja lytiškumo ugdymo programa.

„Ne paslaptis, kad mūsų jaunimas labai greitai bręsta. 11 metų mergaitės – jau subrendusios, yra žinoma ir apie nėštumo atvejus. Nėra jokios abejonės, kad reikia švieti. Žiūrėjau į švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus man siųstą medžiagą, kokių rezultatų siekiama, aišku, kad jau nuo 1-2 klasės yra įvadinės pamokos“, – sakė jis.

Pasak politiko, pradinukai bus supažindinami su šeimos samprata, jiems bus pasakojama ir apie aplinką, kurioje vaikas turi bręsti, kokie veiksniai tam daro įtaką. Tiesa, net ir E. Jovaišai kyla klausimų, ar apie tai nerausdami kalbėti paruošti mokytojai.

Išsiskirs ateinantys mokslo metai ir savo trukme. Pradinukai nuo rugsėjo mokysis 34 , 5-11 klasių moksleiviai – 36 savaites.

„Nemanau, kad mechaninis dienų pridėjimas gali pagerinti mokymosi rezultatus. Dienas pridėjome, bet paskirstėme tai taip, kad 5 dienų panaudojimą apsprendžia pati mokykla, dar 5 dienos – savivaldybės nuožiūrai. Nenorėčiau nieko sakyti dėl ateities, nes tai susiję su turiniu. Šiuo metu turinys peržiūrimas“, – paklaustas, ar yra planų mokslo metus dar ilginti, sakė politikas.

Iki 2019 m. į švietimo sistemą planuojama integruoti ir penkiamečius – jau tuomet jie turėtų būti kviečiami į priešmokyklines grupes. Siekiama, kad iki 2020-ųjų į pirmas klases ateitų 6-mečiai, o ne 7-mečiai.

Planas dėl aukštųjų mokyklų paaiškės iki gruodžio 1 d.

Paklaustas, kokioje stadijoje šiuo metu atsidūrė aukštojo mokslo reforma, E. Jovaiša aiškino, kad į priekį judama.

„Mes visada norime, kad įvyktų dabar – čia ir tuoj pat, tačiau aukštojo mokslo reforma yra labai jautrus klausimas. Tai paliečia daugelio žmonių, mokyklų ir apskritai mokslo pagrindus. Birželio mėnesį yra priimtas nutarimas, Vyriausybė įpareigota iki gruodžio 1 dienos Seimui pateikti konkrečius siūlymus. Labai nedaug liko laukti“, – miglotai kalbėjo jis.

Nors naujausiuose dokumentuose nebeliko konkrečių aukštųjų mokyklų pavadinimų – neaišku, kas su kuo turėtų bendradarbiauti, E. Jovaiša problemos tame neįžvelgia.

„Yra principai, kokios gali būti aukštosios mokyklos, kaip tinklas turi atrodyti“, – užtikrino jis.

Politikas sakė neseniai lankęsis Klaipėdoje, kur buvo susitikęs su meru, Klaipėdos universiteto ir valstybinės kolegijos atstovais. Esą matoma, kad aukštųjų mokyklų tinklas čia turėtų būti susietas horizontaliu ryšiu.

„Mes dirbame su visomis aukštosiomis mokyklomis, iš kurių tikimės pokyčių“, – sakė jis.

Įžvelgė ir pernelyg skubotus ministrės žingsnius

Pasidomėjus, kaip Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas vertina dabartinę švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, E. Jovaiša tikino nesuprantantis, kodėl žiniasklaida neva stengiasi įžvelgti nesutarimą tarp jų.

„Mes nuolat su ja dirbame, nuolat konsultuojamės. Mes visiškai sutariame dėl savo tikslų. Kai reikia spręsti klausimą, kokiu kelių žengti, kad juos pasiektume, nuomonės mūsų gali išsiskirti, bet mes kalbamės ir surandame bendrą kalbą“, – sakė jis.

Tačiau politikas tik šyptelėjo išgirdęs klausimą, ar tai yra būtent tas žmogus, kurio reikia Lietuvos švietimui.

„Aš manau, kad ji labai stengiasi, labai daug dirba, ant jos krinta daug strėlių. Galbūt yra padaryta ir skubotų žingsnių, greičiau, bet mes visi norime ir turime padaryti permainų, kad Lietuvos švietimas gerėtų“, – kalbėjo jis.

E. Jovaiša pripažino, kad švietimo klausimais dirbama ir su konservatoriais, ir su liberalais. Politikas gyrė konservatorių Mantą Adomėną ir liberalą Gintarą Steponavičių, kurie palaikė svarbius projektus. Tiesa, ranka jis nenumojo ir į socialdemokratus.

„Jei Jūs manęs klausiate, aš nematau jokių reikalų, jokių perspektyvų dabartinei koalicijai pradingti. Nesuprantu, kodėl ji neturėtų būti. Mes labai gerai dirbame“, – užtikrino politikas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

25 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune vyksta senturgis: galima rasti ir dvimetrinį bizūną, ir tanko dalių

Kauniečiai pasigedo savaitinio leidinio apie Kauną

Rasojantys langai išdavė „VW Passat“ vairuotojo pažeidimą

Moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje Kaune apsilankė rekordinis lankytojų skaičius

Penktadienio neramumai: ramybę Petrašiūnuose sudrumstė muštynės

Kaune vairuotojus pasitinka pokyčiai - nauju būdu gaunami automobilių stovėjimo leidimai

Kas vyksta Kaune rugsėjo 22-24 dienomis? (Renginių kalendorius)

Jonavos gatvėje keičiasi eismo tvarka

Kėdainiuose sulaikytas du plėšimus galimai įvykdęs asmuo

Sekmadienį parodoje – dėmesys nepasiturinčioms šeimoms, mamoms ir beglobiams vaikams