Plagiatu kauniečių apkaltintas menininkas pateikė savo versiją

Vulovak nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš keletą dienų Kauną sudrebino pasipiktinimo banga, kai pagaliau paaiškėjo, kurio menininko idėja nugalėjo ir papuoš žymiojo namo, Pilies gatvėje pažymėto ketvirtuoju numeriu, fasadinę sieną. Varžytuvėse dalyvavo per penkiasdešimt eskizų-pretendentų, tačiau pelnyti teisę tapti laimėtoju turėjo tik vienintelė vizuali idėja. Taip ir nutiko, tačiau, menininkas, kuriam nusišypsojo fortūna, džiaugėsi ne ilgai – jo menininė išraiška apkaltinta plagiatu.

Primename, kad eskizų konkurse minėtai sienai apipavidalinti nugalėjo gatvės meno festivalio „Nykoka“, Kaune gyvuojančio jau ketverius metus, meno vadovo Tado Šimkaus idėja, vaizduojanti raktų ryšulį. Akyli internautai netruko surasti kone tokią pat nuotrauką, kurioje užfiksuota identiška detalė – senoviniai raktai. Būsimo meno kūrinio įgyvendinimas pakibo ant plauko.

Kaip į kaltinimą plagiatu sureagavo pats idėjos namo sienai Pilies gatvėje autorius menininkas T. Šimkus? Portalas „Kas vyksta Kaune“ išklausė ir jo poziciją pastaruoju klausimu.

„Atsižvelgiant į tai, kad esu fetivalio „Nykoka“ meno vadovas, atrodytų, pagal taisykles neturėjau teisės dalyvauti konkurse. Dėl to, visuomenei toks elgesys galėjo pasirodyti dviprasmis. Pripažįstu, neįvertinau šios rizikos būti neteisingai suprastas, ir kaip menininkas padariau žmogišką, impulsyvią klaidą – norėdamas tik gero, pasiūliau savo eskizo idėją“, – sakė T. Šimkus.

Pasak jo, nuotrauka, kuriai buvo prilygintas konkurse dalyvavusio piešinio eskizas, yra viešai prieinama internete, ją galima nusipirkti už keletą dolerių ir naudoti. Tai, ką matė žmonės, nėra galutinė eskizo versija, ir, jei viskas būtų sėkmingai rutuliojasi toliau, vizualiame idėjos išpildyme atsirastų ir į šiuolaikiškumą nurodančių detalių.

„Nenaudojau identiško vaizdo kaip nuotraukoje. Joje buvusius kai kuriuos akcentus pritaikiau naujame formate, planavau tobulinti idėją. Kadangi raktai yra tarsi tam tikra nuoroda į senovinį miestą – Kauno pilį ar senamiestį, norėjau įprasminti ne tik senovinį, bet ir modernėjantį Kauną viename piešinyje – galbūt nutapant magnetuką, šiuolaikinėms laiptinės durims atidaryti, ar galbūt simbolinį pakabuką “, – atviravo menininkas.

T. Šimkaus teigimu, kai atsiranda pirminio eskizo vaizdas, retai yra įgyvendinamas lygiai taip pat, kaip buvo sumanyta pradžioje. „Nesuprantu, kodėl žmonės šios dar nebaigtos idėjos vaizdą apšaukė esant plagiatu. Man liūdna, jog galvojama, kad neva tokiu būdu bandžiau apgauti visuomenę ir nuskriausti Kauną. Mane kamuoja klausimas, ar aš dalyvaudamas gatvės meno festivalio „Nykoka“ organizavime, privalau visiškai nusigręžti nuo kitos savo meninės veiklos?“, – svarstė jis.

Ar fragmento, užfiksuoto menininko įsigytoje nuotraukoje, panaudojimas gali būti prilygintas plagiatui teiraujamės asociacijos LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovės Gabrielės Naprušienės. „Plagiatas nebūtinai yra identiškas viso vizualaus kūrinio panaudojimas tam tikrai paskirčiai. Tai gali būti ir jo dalis, fragmentas, elementas. Tokiu atveju, jei įrodoma, jog jis nukopijuotas iš jau esančio šaltinio, tai laikoma neteisėtu kūrinio panaudojimu tam, kad būtų sukurtas kitas kūrinys“, – paaiškino ji.

Pasak asociacijos LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovės, kiekvienas menininkas savo autorinį kūrinį turi sukurti pats. Kitu atveju, kai esą kuriant panaudojami kitų kūrėjų fragmentai, nelieka autentiškumo. Be to, atlikti minėtiems veiksmams menininkas turėtų gauti specialų leidimą. „Pavyzdžiui, nusipirkus nuotrauką internete kiekvienoje legalioje svetainėje yra sąlygos, kokiems tikslams ji gali būti viešinama. Tarkime, viešai publikuojant, fragmentuojant, panaudojant komerciniams ar nekomerciniams tikslams bei savo paties kūrinio sukūrime.   Jei menininkas realizuodamas savo kūrinį į tai atsižvelgia ir nepažeidžia nuostatų, tai – ne plagiatas“, – sakė G.Naprušienė.

Jos teigimu, sunku kažką tiksliai pasakyti apie šį konkretų T. Šimkaus atvejį, nes pirmiausia reikia pažvelgti į nurodytas taisykles, kurių turi būti laikomasi įsigijus minėtą nuotrauką. Kitą vertus, meno kūrinys kūrėjui galėjo būti tik įkvėpimo šaltinis, o galbūt vaizdus jis nutapys kiek kitaip, juk raktų rišulių gali būti visokių, svarstė autorių teisių ekspertė.

„Pagrindinis ribojimas įsigijus nuotrauką interneto svetainėje, kurioje fotografiją pirkau aš, yra tas, jog identiškai atrodančio vaizdo negalima parduoti kitiems, nes jis jau parduodamas minėtoje virtualioje erdvėje. Tačiau įgyvendinant komercinius tikslus, kūrybinius projektus, tai nėra pažeidimas. Juk, pavyzdžiui, grafikos dizaineriai neskiria papildomų lėšų jiems reikiamų modelių fotografavimui, nebent turimas didelis biudžetas. Dažniausiai perkamas internete jau sukurtas vaizdas, – toks ir yra pagrindinis fotobankų tikslas“, – sakė T. Šimkus.

7 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Akibrokštas: Sodra jauną mamą prilygino pensininkei

Avarija Petrašiūnuose: po automobilių susidūrimo prireikė medikų pagalbos

„Mojo Lounge“ ruošia Kauno naktinį gyvenimą dar vienam laipteliui

Smurto proveržis Kauno apskrityje: kentėjo nuo pažįstamų žmonių

Vėlų vakarą Kauno rotušė nusidažė purpuru

Pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus

Dalyje Kauno regiono kelių eismo sąlygas sunkina plikledis

Prašo pagalbos: ieškomas Kaune merginą nuskriaudęs vairuotojas

„Queen“ koncertas Kaune: gerbėjai prie scenos laukė 5 valandas

Šį savaitgalį šviesų festivalio taikinyje – vienas seniausių Kauno pastatų