Plagiatu kauniečių apkaltintas menininkas pateikė savo versiją

Vulovak nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš keletą dienų Kauną sudrebino pasipiktinimo banga, kai pagaliau paaiškėjo, kurio menininko idėja nugalėjo ir papuoš žymiojo namo, Pilies gatvėje pažymėto ketvirtuoju numeriu, fasadinę sieną. Varžytuvėse dalyvavo per penkiasdešimt eskizų-pretendentų, tačiau pelnyti teisę tapti laimėtoju turėjo tik vienintelė vizuali idėja. Taip ir nutiko, tačiau, menininkas, kuriam nusišypsojo fortūna, džiaugėsi ne ilgai – jo menininė išraiška apkaltinta plagiatu.

Primename, kad eskizų konkurse minėtai sienai apipavidalinti nugalėjo gatvės meno festivalio „Nykoka“, Kaune gyvuojančio jau ketverius metus, meno vadovo Tado Šimkaus idėja, vaizduojanti raktų ryšulį. Akyli internautai netruko surasti kone tokią pat nuotrauką, kurioje užfiksuota identiška detalė – senoviniai raktai. Būsimo meno kūrinio įgyvendinimas pakibo ant plauko.

Kaip į kaltinimą plagiatu sureagavo pats idėjos namo sienai Pilies gatvėje autorius menininkas T. Šimkus? Portalas „Kas vyksta Kaune“ išklausė ir jo poziciją pastaruoju klausimu.

„Atsižvelgiant į tai, kad esu fetivalio „Nykoka“ meno vadovas, atrodytų, pagal taisykles neturėjau teisės dalyvauti konkurse. Dėl to, visuomenei toks elgesys galėjo pasirodyti dviprasmis. Pripažįstu, neįvertinau šios rizikos būti neteisingai suprastas, ir kaip menininkas padariau žmogišką, impulsyvią klaidą – norėdamas tik gero, pasiūliau savo eskizo idėją“, – sakė T. Šimkus.

Pasak jo, nuotrauka, kuriai buvo prilygintas konkurse dalyvavusio piešinio eskizas, yra viešai prieinama internete, ją galima nusipirkti už keletą dolerių ir naudoti. Tai, ką matė žmonės, nėra galutinė eskizo versija, ir, jei viskas būtų sėkmingai rutuliojasi toliau, vizualiame idėjos išpildyme atsirastų ir į šiuolaikiškumą nurodančių detalių.

„Nenaudojau identiško vaizdo kaip nuotraukoje. Joje buvusius kai kuriuos akcentus pritaikiau naujame formate, planavau tobulinti idėją. Kadangi raktai yra tarsi tam tikra nuoroda į senovinį miestą – Kauno pilį ar senamiestį, norėjau įprasminti ne tik senovinį, bet ir modernėjantį Kauną viename piešinyje – galbūt nutapant magnetuką, šiuolaikinėms laiptinės durims atidaryti, ar galbūt simbolinį pakabuką “, – atviravo menininkas.

T. Šimkaus teigimu, kai atsiranda pirminio eskizo vaizdas, retai yra įgyvendinamas lygiai taip pat, kaip buvo sumanyta pradžioje. „Nesuprantu, kodėl žmonės šios dar nebaigtos idėjos vaizdą apšaukė esant plagiatu. Man liūdna, jog galvojama, kad neva tokiu būdu bandžiau apgauti visuomenę ir nuskriausti Kauną. Mane kamuoja klausimas, ar aš dalyvaudamas gatvės meno festivalio „Nykoka“ organizavime, privalau visiškai nusigręžti nuo kitos savo meninės veiklos?“, – svarstė jis.

Ar fragmento, užfiksuoto menininko įsigytoje nuotraukoje, panaudojimas gali būti prilygintas plagiatui teiraujamės asociacijos LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovės Gabrielės Naprušienės. „Plagiatas nebūtinai yra identiškas viso vizualaus kūrinio panaudojimas tam tikrai paskirčiai. Tai gali būti ir jo dalis, fragmentas, elementas. Tokiu atveju, jei įrodoma, jog jis nukopijuotas iš jau esančio šaltinio, tai laikoma neteisėtu kūrinio panaudojimu tam, kad būtų sukurtas kitas kūrinys“, – paaiškino ji.

Pasak asociacijos LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovės, kiekvienas menininkas savo autorinį kūrinį turi sukurti pats. Kitu atveju, kai esą kuriant panaudojami kitų kūrėjų fragmentai, nelieka autentiškumo. Be to, atlikti minėtiems veiksmams menininkas turėtų gauti specialų leidimą. „Pavyzdžiui, nusipirkus nuotrauką internete kiekvienoje legalioje svetainėje yra sąlygos, kokiems tikslams ji gali būti viešinama. Tarkime, viešai publikuojant, fragmentuojant, panaudojant komerciniams ar nekomerciniams tikslams bei savo paties kūrinio sukūrime.   Jei menininkas realizuodamas savo kūrinį į tai atsižvelgia ir nepažeidžia nuostatų, tai – ne plagiatas“, – sakė G.Naprušienė.

Jos teigimu, sunku kažką tiksliai pasakyti apie šį konkretų T. Šimkaus atvejį, nes pirmiausia reikia pažvelgti į nurodytas taisykles, kurių turi būti laikomasi įsigijus minėtą nuotrauką. Kitą vertus, meno kūrinys kūrėjui galėjo būti tik įkvėpimo šaltinis, o galbūt vaizdus jis nutapys kiek kitaip, juk raktų rišulių gali būti visokių, svarstė autorių teisių ekspertė.

„Pagrindinis ribojimas įsigijus nuotrauką interneto svetainėje, kurioje fotografiją pirkau aš, yra tas, jog identiškai atrodančio vaizdo negalima parduoti kitiems, nes jis jau parduodamas minėtoje virtualioje erdvėje. Tačiau įgyvendinant komercinius tikslus, kūrybinius projektus, tai nėra pažeidimas. Juk, pavyzdžiui, grafikos dizaineriai neskiria papildomų lėšų jiems reikiamų modelių fotografavimui, nebent turimas didelis biudžetas. Dažniausiai perkamas internete jau sukurtas vaizdas, – toks ir yra pagrindinis fotobankų tikslas“, – sakė T. Šimkus.

7 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Įspūdingas šuolis: sviestas per metus pabrango beveik dvigubai

Traukinys tarp Vilniaus ir Kauno išbandytas rekordiniu greičiu

Į Kauną sugrįžo populiarusis „Mojo Lounge“

Kauno viešajame transporte – galimybė mokytis užsienio kalbų

Nužudyto mažamečio byla: G. Kontenis ir toliau kaltina M. Kaziukaitytę

Kviečia į romantiškas paukščių palydas prie Kauno marių

M. K. Čiurlionio koncertų centro konkurso komisija pradėjo darbą

Kviečia pažygiuoti aplink Lampėdžio ežerą ir surinkti šiukšles

Kaune pirmą kartą vyks Mokytojų festivalis

Girtutėlis dviratininkas išsiruošė į kelionę