Įžūlumui ribų nėra: garsi verslininkė, valdanti „Arena Pizza“, valdas plėtėsi tiesiog miesto parke

Delfi.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kaune susiklostė neeilinė situacija, kuri nustebino net visko mačiusius statybų inspektorius. Gerai žinoma Kauno verslininkė, restoranų tinklą valdančios įmonės „Arenarta“ vadovė Ligita Riaukienė neišsiteko savo sklype ir dalis prabangaus namo, ūkinis pastatas, stoginė ir tvora atsidūrė valstybei priklausančiame miške.

Šį atvejį Kauno apylinkės teismas įvertino vienareikšmiškai: prabangi oazė turi būti sulyginta su žeme.

Daugybė grubių pažeidimų

Kad pastatai neišsitenka verslininkės sklype ir užima dalį Kleboniškio miško parko, pirmieji pastebėjo kaimynai. Jie ėmėsi priemonių, kad galimi pažeidimai būtų išaiškinti.

Tyrimą pradėjusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino sunerimusių kaimynų nuogąstavimus. Po inspektorių vizito nustatyta visa puokštė grubių pažeidimų. Jie išsiaiškino, kad greta sklypo, esančio Vasarvidžio gatvėje, kuris priklauso L. Riaukienei ir jos sutuoktiniui, užimti 5 arai valstybinės žemės.

Užgrobta žemė iš įvažiavimo pusės į namų valdą nelegaliai aptverta metaline tvora, o iš kitos namo pusės – taip pat neteisėta vietos tinklo tvora. Matyti, kad užvaldytoje žemėje prisodinta dekoratyvinių augalų, prie terasos supilta akmenų krūva, taip pat sklype atlikti žemės pakėlimo ir lyginimo darbai. Tai irgi yra laikoma įstatymo pažeidimu.

Tačiau kur kas didesnis pažeidimas, kad į neteisėtai užimtą valstybinę žemę patenka gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis, stoginė malkoms. Tačiau padėtį sunkina tai, kad pastarieji du statiniai pastatyti neturint leidimų.

Įdomu tai, kad prabangiam namui yra gautas leidimas, tačiau pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai: namas pastatytas ne projekte nurodytoje žemės vietoje, dalis patenka į valstybinį mišką, namo laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto. Ir čia statybos pažeidimai dar nesibaigia. Namo išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis) taip pat neatitinka statinio projekto.

Miškas buvo išbrauktas iš miško žemės teritorijos

Be to, ūkinis pastatas pastatytas neišlaikius nustatytų atstumų nuo sklypo ribos ir negavus rašytinių kaimynų sutikimų.

Jei kai kuriuos pažeidimus pašalinti ir būtų galima, yra tokių, kurių niekuomet nepavyktų likviduoti. Vienas tokių – faktas, kad dalis namo stovi miško žemėje. Pagal Miškų įstatymą namų ir ūkinių pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama.

Nepaisant to, L. Riaukienė dėjo daug pastangų, kad nelegalios statybos virstų legaliomis. Ir vienu metu buvo netgi sužibusi viltis. O tą viltį įžiebė Valstybinės miškų tarnybos Kauno skyrius, kuris 2012 metais atlikęs patikrinimą nustatė, kad šalia verslininkės sklypo esantis valstybinio miško plotas neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, todėl tikslinant kadastro duomenis gali būti išbrauktas iš miško žemės teritorijos. Įdomiausia, kad po įvairių derinimų tai buvo padaryta 2012 metais Vyriausybės nutarimu.

Tačiau visai kitos išvados padarytos, kai pakartotinį patikrinimą 2014 metais atliko Valstybinės miškų tarnybos centrinės būstinės pareigūnai. Nuo tada viltis mišką paversti ne mišku užgeso.

Teismo sprendimas apskųstas

Užfiksavusi visus pažeidimus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) surašė privalomąjį nurodymą nugriauti nelegalius statinius, o taip pat ir namą. Nepaisant to, 2014 metais atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad nugriauta tik metalo tinklo tvora.

Kadangi beveik visi nelegalūs statiniai nebuvo pašalinti, VTPSI kreipsi į teismą. Šių metų kovo 2 dieną paskelbtas teismo sprendimas L. Riaukienei nieko gero nežada. Teisėja Živilė Janavičienė nusprendė, kad stoginė, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas ir metalinė tvora turi būti nugriauta.

Tačiau VTPSI atstovė Vida Aliukonienė DELFI patvirtino, kad L. Riaukienė teismo sprendimą jau apskundė. Taigi darbo imsis aukštesnės instancijos teismas.

Vis dėlto V. Aliukonienės teigimu, VTPSI pozicija nesikeičia – įteisinti nelegalius statinius nėra jokių galimybių. „Statiniai (jų dalys), esantys už sklypo ribų, patenka į valstybinės reikšmės Kleboniškio miško parko teritoriją, į kurią jokių teisių statytoja neturi ir kurioje draudžiama tokių statinių statyba, – atsakovė šioje teritorijoje neturi teisės įgyvendinti statytojo teisę. Todėl, VTPSI nuomone, galimybės įteisinti statinius nėra“, – teigė VTPSI atstovė.

Ne daug trūko iki statybų įteisinimo

Valstybinės miškų tarnybos DELFI paklausė, kodėl ji iš pradžių buvo nutarusi L. Riaukienės neteisėtai užvaldyto miško dalį išbraukti iš miško žemės teritorijos. Direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius pripažino, kad pareigūnai iš pradžių tikrai buvo nutarę priimti L. Riaukienei ypač palankų sprendimą, kuris butų uždegęs žalią šviesą nelegalių statybų įteisinimui.

„Valstybinės miškų tarnybos 2012 11 08 patikrinimo aktu objekte nustatyta ne miško žemė vadovaujantis faktiniais apžiūros vietoje duomenimis, taip pat dalyvaujant miškų inventorizaciją šioje teritorijose anksčiau atlikusios institucijos atstovui, kuris patvirtino, kad miško žemės plotui nepagrįstai priskirta teritorija, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, o šis plotas gali būti išbrauktas iš miško žemės ploto, registruoto LR miškų valstybės kadastre“, – situaciją prisiminė jis.

Be to, jis pridėjo, kad neteisėtai iškirstų medžių nesimatė, nes kelmai esą buvo gerai užmaskuoti.

O vėliau nuomonė dėl miško dalies neva pasikeitė gavus papildomų duomenų, kurie įrodė, kad nemažai miško buvo sunaikinta: „2014 03 27 tie patys Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, dalyvavę aukščiau minėtame patikrinime, kartu su kitais Valstybinės miškų tarnybos specialistais, įvertinę papildomai iš piliečių gautus dokumentus (vietovės archyvines 2007-2008 m. fotonuotraukas) bei paaiškinimus (jais pirminio patikrinimo metu nedisponavo) nustatė galimą miško ir jo elementų sunaikinimo faktą (maždaug 2/3 objekto teritorijos miško elementai sunaikinti visiškai) bei konstatavo, kad miško žemės statusas panaikintas nepagrįstai, todėl turi būti atstatytas. Priimti ir atlikti atitinkami sprendimai, sąlygoję išvardintus pokyčius objekte.“

DELFI Valstybinės miškų tarnybos vadovų taip pat paklausė, ar neteisėtai pastatytų statinių savininkei nusilenkę pareigūnai buvo nubausti. Tačiau kaip informavo A. Kasperavičius, Valstybinės miškų tarnybos vadovas tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo prieš Valstybinės miškų tarnybos pareigūnus, vykdžiusius 2012 11 08 patikrinimą, nepradėjo, todėl šių pareigūnų galimo pažeidimo faktas nenustatytas, nuobaudos neskirtos.

Nelegalaus namo savininkė: viskas dėl kaimynų

Pirminis Valstybinės miškų tarnybos sprendimas išbraukti neteisėtai užvaldytą mišką iš miško žemės teritorijos labai papiktino ir netoliese gyvenančius žmones. Jie DELFI sakė besidžiaugiantys Kauno apylinkės teismo sprendimu. Tačiau vienas jų, nenorėjęs būti įvardytas, apgailestavo, kad dėl valdininkų neprincipingumo nedaug tetrūko iki nelegalių statybų įteisinimo.

„Kaimynų veiksmai akivaizdžiai neteisėti. Tačiau institucijų „palaimintus“ veiksmus dabartinėje situacijoje sunku suvokti: miško išbraukimas, po gyventojų skundo – atstatymas, detalaus plano klaidos taisymas įsakymu, po to – įsakymo panaikinimas. Visus šiuos veiksmus lydi net kelių rūšių ir pakopų teismai. Kadangi atsakovų išmonė mus stebina, mums sunku įtarti, kokių veiksmų jie dar gali imtis. Miškų tarnybos Kauno skyriaus veikla būtų įdomiausia. Kaip galima valstybinį mišką pripažinti žemės ūkio žeme ir kodėl ji buvo atstatyta į miško žemę tik po Respublikinės miškų tarnybos vizito?“ – stebėjosi pašnekovė.

Restoranų tinklo „Arenarta“ vadovė L. Riaukienė DELFI pakomentavo Kauno apylinkės teismo sprendimą. Ji iki šiol laikosi pozicijos, kad vis dar yra galimybių namą įteisinti.

„Labai blogai vertinu, nes teismas visai nenagrinėjo žmogui galimybės išlaikyti namą. O yra visos galimybės namo negriauti, o įteisinti sutvarkius dokumentus tam tikrus. Jie (statiniai – DELFI) yra pastatyti mūsų žemėje. Tiesiog labai mažas kampas namo išlindęs. Tai yra tik priestatas ir mes tikrai nuimsim tą kampą, nes jis lengvos konstrukcijos darinys. Čia nematau problemos. Ir netrukus visas namas stovės tik mūsų sklype. Teismo sprendimas yra nugriauti visą namą. Tiesiog susitvarkytume dokumentaciją ir įteisintume namą“, – teigė L. Riaukienė.

Ir galiausiai ji pasipiktino kaimynais, kurie esą stebi kiekvieną žingsnį ir nuolat užbėga įvykiams už akių: „Situacija tokia, kad mes turim kaimyną, kuris bet kurį mūsų žingsnį visą laiką skundžia. Čia Lietuva. Tiesiog galimybių buvo daug, mes ėjom įvairiais keliais. Ir visą laiką yra skundžiama.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

77 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

6 metus „Tesla“ dirbantis kaunietis: pradžia nebuvo lengva

Kas vyksta Kaune rugpjūčio 18-20 dienomis? (renginių kalendorius)

Kauno ir Panevėžio policijos komisariato statybos konkursui pasiūlymus pateikė 8 bendrovės

Darbo biržos laukia pertvarka

„Mototurizmo ralio“ finišas Birštone: 700 motociklininkų ir staigmenos žiūrovams

Vaistinėje sudužus gyvsidabrio termometrui, skubiai prireikė gaisrininkų pagalbos

Naktinis gaisras Kauno rajone: sudegė ūkinis pastatas ir jame buvęs šuo

Turguje – jauni veidai

Permainingas savaitgalis: šeštadienį karšta, sekmadienį lietus

Kauno policija toliau ieško dingusios moters