Į portalą „Kas vyksta Kaune” kreipėsi kaunietis Vitalijus (36 m.), jis pasidalino nemalonia situacija, šeštadienį susiklosčiusia Senamiestyje. Abi konflikto pusės pateikia skirtingus įvykusios situacijos faktus, tad skaitytojams teks patiems įvertinti, kuri pusė buvo teisesnė. Žinoma, apie kai kuriais atvejais neadekvačią Kauno naktiniuose klubuose veikiančią „facecontrol“ tvarką jau esame rašę, tačiau šį kartą į konflikto akiratį pateko neįgalus kaunietis, kuris teigia, jog buvo diskriminuojamas.
[galerija kiek=”4″]
Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras su draugų pora buvo neįleistas į naktinį klubą „Agentūra”, jo manymu dėl to, kad sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Naktinio klubo „Agentūra“ direktorius Martynas Vildžiūnas portalui „Kas vyksta Kaune” teigė, kad priežastis kita – kompanija neatitiko klubo aprangos reikalavimų, rūkė ir keikėsi, esą, dėl to ir nebuvo įleista.
Rezervavo iš anksto
Vitalijus pasakojo, kad penktadienį jo draugas rezervavo staliuką naktiniame klube „Agentūra”, sumokėjo 90 eurų rezervacijos mokestį, o vadybininkę informavo, kad vienas žmogus bus su neįgaliojo vežimėliu. Darbuotoja patarė, kur jam būtų patogiau įsitaisyti.
Šeštadienį apie vidurnaktį su dviem draugais nukeliavus iki klubo durų, Vitalijui teko sustoti: apsaugos darbuotojai jų neįleido.
„Pirmiausiai atvažiavau aš su vežimėliu, kartu ėjo draugė, kitas draugas kiek atsiliko, jo nebuvo matyti. Pamatęs, kad aš su neįgaliojo vežimėliu, apsauginis pamosavo rankomis, ištarė: „Ne, neįleisime” ir uždarė duris. Tada priėjo draugas ir paprašė pakviesti vadybininkę, nes turime rezervuotą staliuką. Ji grąžino pinigus ir atsiprašė, teigdama, kad vietos nėra, esą dėl klaidos šį staliuką internetu užsakė ir dar vieni žmonės, jie jau sėdi. Pasakius, kad tiek to, bus gerai ir be rezervuoto staliuko, vis tiek nebuvome įleisti. Apie jokią aprangą net kalbos nebuvo, draugas neavėjo sportinių batų kaip teigiama, buvome visi tvarkingai apsirengę. Nuotaika buvo sugadinta”, – istoriją dėstė Vitalijus. Po šio incidento, kompanija išsikvietė taksi ir išvyko.
Vyras teigė, kad benueinant girdėjo trumpą apsauginių ir vadybininkės pokalbį, kuriame aptarinėta jo kompanija: „Apsauginis šaukė ant vadybininkės, kad ne prestižas į klubą įleisti „tokius” žmones, nes pirmos dienos, kaip klubas atsidaręs”, – sakė vyras. Vadybininkė pokalbyje bandė užstoti neįleistus lankytojus, tačiau situacija taip ir baigėsi.
Įžvelgia diskriminaciją
Vitalijus portalui „Kas vyksta Kaune” pasakojo likęs šokiruotas tokiu naktinio klubo elgesiu, jo manymu tai buvo atvira diskriminacija, pačioje miesto širdyje – Senamiestyje. Vyras į neįgaliojo vežimėlį atsisėdo prieš aštuonerius metus, po kaklo slankstelio lūžio, tačiau negalia jam netrukdo aktyviai socialiai gyventi: vyras išvyksta prasiblaškyti į miestą, turi šeimą. Su tokiu elgesiu jis susidūrė pirmą kartą.
Pasak Vitalijaus, garsiai nebuvo įvardinta, kad kompanija neįleidžiama, nes vienas žmogus sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tačiau rankų mostais ir užuominomis buvo leista suprasti, kad į klubą jie nepateks būtent dėl to.
Naktinio klubo direktorius M. Vildžiūnas tikino, kad klubas Vitalijaus dėl neįgalumo nediskriminavo, problema – jo draugų netinkamoje aprangoje, kuri neatitinka klubo reikalavimų: klubas neįleidžia asmenų su sportine apranga, o vieno iš draugų batai, esą buvo sportiniai.
„Klubas visiems taiko vienodus standartus neatsižvelgiant į lytį, odos spalvą ar fizinę būklę”, – sakė įstaigos direktorius.
Klubas: lankytojai neatitiko išvaizdos kontrolės
Naktinio klubo „Agentūra“ direktorius M. Vildžiūnas teigė pats buvęs įvykio vietoje ir pasakojo, kad situacija buvo visai kitokia, nei pasakoja Vitalijus: „Situaciją mačiau gyvai. 00:05 min. apsaugos vadovas mane informavo, kad atsisako įleisti kompaniją, nes vienas iš asmenų neatitinka mūsų klube taikomo apsirengimo kodo, kuris numato, kad į klubą neįleidžiami asmenys dėvintys sportinę avalynę”, – teigė M. Vildžiūnas.
Jis informavo, kad klube taikomi „dressy casual“ (kasdienė, elegantiška, puošni apranga) aprangos kodo reikalavimai.
„Minėtas asmuo dėvėjo sportinę avalynę bei sportinę striukę, dėl šios priežasties buvo neįleistas į klubą. Beje filmuotoje medžiagoje užfiksuota kaip minėtos kompanijos visi trys asmenys surūkę cigaretes numeta prie klubo įėjimo, už tai numatyta civilinė atsakomybė. Apsaugos darbuotojų darbas ne tik įvertinti lankytojų aprangą, bet ir elgesį, užtikrinti, kad savo buvimu vieni kitiems netrukdytų”, – sakė M. Vildžiūnas.
Anot jo, apie galiojantį aprangos kodą buvo informuoti ir lankytojai. „Tačiau jie pareiškė, kad yra rezervavę stalą ir dėl šios priežasties mes privalome juos įleisti į klubą. Mūsų interneto svetainėje bei feisbuko paskyroje skelbiamos taisyklės numato, kad rezervacija galioja iki 24 val. nakties, taip pat asmenims, nepraėjusiems išvaizdos kontrolės („face control”) – pinigai negrąžinami. Klubas rūpindamasis svečių saugumu, turi teisę neįleisti netinkamai apsirengusių, išgėrusių ar neadekvačiai besielgiančių asmenų. Šiuo atveju padarėme išimtį ir rezervacijos mokestį grąžinome”, – sakė M. Vildžiūnas.
Jo teigimu, sužinoję, kad nebus įleisti į klubą, žmonės pradėjo užgaulioti darbuotojus.
„Jie garsiai skelbė, kad sužlugdys verslą ir kad klubas pasigailės tokio sprendimo. Iki pat ankstyvo ryto, bendruoju telefonu, atakavo klubo vadovę, necenzūriniais žodžiais užgauliodami ir grasindami „parodyti, ką gali”, – įvykio versiją pateikė M. Vildžiūnas.
Vitalijus paneigė šiuo teiginius, sakydamas, kad jokių grasinimų nebuvo, vadino tai pramanais, o viskas vyko tik kelias minutes ir net nebuvo spėta išsiaiškinti: „Tai absurdas, juk reikia kažkaip pasiteisinti”, – mestus kaltinimus komentavo Vitalijus.
Pateikė video medžiagą
Klubas pateikė video medžiagą, kur matyti neįleisti lankytojai, čia užfiksuoti epizodai kaip Vitalijus su draugais lūkuriuoja už klubo durų.
Jo draugai rūko lauke, aprangos niuansus raginama įvertinti skaitytojams. Į medžiagą irgi rekomenduojama žiūrėti kritiškai, nes joje pateikta tik dalis visos situacijos (klubas pats atrinko epizodą ir atsiuntė portalui).
Įtarus diskriminaciją – ragina netylėti
Portalas „Kas vyksta Kaune” pateikė užklausą apie minėtą situaciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutui.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė teigė, kad atvejai, kuomet dėl konkrečių pagrindų – tokių kaip asmens negalia, lytis, rasė, religija ir t.t. – su asmeniu yra elgiamasi mažiau palankiai, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu – laikomi tiesiogine diskriminacija ir yra draudžiami įstatymu.
Kitaip tariant, draudžiama asmenį traktuoti bei su juo elgtis skirtingai dėl tokio pagrindo kaip asmens negalia. Tokią pareigą turi ne tik valstybės institucijos ar įstaigos, bet ir privatūs subjektai, tame tarpe ir prekių gamintojai ir pardavėjai ar paslaugų teikėjai, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes vartotojams, negali atsisakyti teikti ar parduoti konkrečių paslaugų ar prekių kažkuriam vartotojui ar vartotojų grupei vien dėl to, kad jis/ji išsiskiria tam tikru požymiu – turi negalią, yra kitos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, religijos, kilmės ir t.t.
„Tad tokie atvejai, kuomet atsisakoma žmogui suteikti tam tikras paslaugas ar įleisti į naktinį klubą vien dėl jo negalios, yra ne kas kita kaip tiesioginė diskriminacija. Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti asmenis įvairiais pagrindais, tame tarpe ir dėl negalios, ir toks elgesys užtraukia atsakomybę. Siekiant apginti savo teises iš esmės galimi du variantai – neteisminis kelias, t. y. kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (tiesa, LGKT sprendimai dažniausiai yra rekomendacinio pobūdžio) ir teisminis kelias, t. y. kreiptis į teismą civiline tvarka kartu prašant priteisti žalos atlyginimą už padarytą teisių pažeidimą”, – aiškino J. Guzevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad labai svarbu, jog visuomenė identifikuotų tokius atvejus kaip diskriminaciją ir kuo daugiau viešintų tokius atvejus bei dažniau gintų savo teises atitinkamose institucijose ar teismuose.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Mintautė Jurkutė patikino, kad šiuo metu vyksta tyrimas ir daugiau situacijos komentuoti negalima:
„Dėl Jūsų minimo atvejo, lygių galimybių kontrolierė yra pradėjusi tyrimą dėl diskriminacijos.Visais panašiais atvejais žmonėms galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą”, – sakė M. Jurkutė.
M. Jurkutė pateikė duomenis, kur kreiptis asmenims, įtariantiems, kad jie buvo diskriminuoti dėl tam tikrų savybių (lyties, rasės, tautybės, kalbos, negalios, religinių ar politinių įsitikinimų, socialinės padėties ir pan.): telefonu (8 5) 272 77 19, el. paštu: lygybe@lygybe.lt arba užpildant šią elektroninio skundo formą.
