Nedarbo išmokas Lietuvoje skiria ir moka „Sodra“, jei asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1000 eurų, ją gauna apie 800 žmonių. Vis dėlto atsiranda ir nemažai piktnaudžiautojų, vien pernai dėl pažeidimų išmokų neteko 25 tūkst. asmenų.
Kas gali gauti nedarbo išmoką?
Nedarbo išmoką gali gauti tie asmenys, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. dirbo ir patys mokėjo ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Nedarbo išmoka priklauso žmonėms, sukaupusiems pakankamą nedarbo draudimo stažą, – 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Sodra” informuoja, kad netekęs darbo žmogus pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kur jam suteikiamas bedarbio statusas. Tuo pačiu pateikiamas ir prašymas skirti nedarbo išmoką. Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo ir mokama 9 mėnesius.
„Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo bedarbio statusą vasario 1 d., nedarbo išmoka bus skirta nuo vasario 9 d. Kadangi išmoka mokama už praėjusį mėnesį, pinigai pasieks žmogų kovo mėnesį. Jei žmogus neras darbo anksčiau ir gaus išmoką maksimalų laikotarpį – 9 mėnesius – mokėjimo pabaiga bus laikoma 2023 m. lapkričio 8 d. Paskutinę išmoką už aštuonias lapkričio dienas žmogus gaus gruodžio mėnesį“, – paaiškina „Sodra“.
Didžiausia išmoka siekia 1060 eurų
Nedarbo išmoka ilgiausiai mokama 9 mėnesius, tik palaipsniui ji mažėja. Vidutinė nedarbo išmoka šiuo metu yra apie 458 eurus, mažiausia išmoka – 220–260 eurų, tokio dydžio išmokas gauna 3,5 tūkst. žmonių. Didžiausia išmoka – 1020–1060 eurų, tokio dydžio išmokas gauna apie 800 žmonių.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Šiemet pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 Eur, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (840 Eur).
Kintama nedarbo išmokos dalis priklauso nuo asmens turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama mėnesinė išmokos dalis palaipsniui mažėja.
1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
4–6 mėnesį – 31,03 proc.
7–9 mėnesį – 23,27 proc.
„Sodra“ pateikia nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT ir jo vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 Eur prieš mokesčius.
Jo pastovioji išmokos dalis sudarys 195,47 Eur, o kintama atrodys taip: 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį 310,32 Eur, 4–6 mėnesį – 248,24 Eur; 7–9 mėnesį – 186,16 Eur.
Taigi jo visa nedarbo išmoka susumavus kintamąją ir pastoviąją dalį kovo–gegužės mėn. bus 505,79 Eur, birželio–rugpjūčio mėn. – 443,71 Eur, o rugsėjo–lapkričio mėn. – 381,63 Eur.
Antrą kartą atsisakius darbo pasiūlymo neteksi pašalpos
Tiesa, jeigu per šį laiką Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebemokama.
Kaip informuoja Užimtumo tarnyba, bedarbio statuso netenkama įsidarbinus arba pradėjus savarankišką veiklą, t. y. sugrįžus į darbo rinką, kai asmuo gauna su darbu ar veikla susijusias pajamas.
„Bedarbio statusas panaikinamas gavus asmens prašymą, oficialiai deklaravus išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus bedarbio leidimui gyventi Lietuvoje, kai teismo sprendimu taikomos nustatytos poveikio priemonės, dėl kurių asmuo negali vykdyti darbo paieškos“, – pažymi UŽT atstovė Milda Jankauskienė.
Taip pat bedarbio statuso netenkama, kai bedarbis nevykdo ar netinkamai vykdo bedarbio pareigas:
– be svarbių priežasčių atsisako siūlomų darbo rinkos paslaugų, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
– antrą kartą per 12 mėn. atsisako tinkamo darbo pasiūlymo nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos ar be svarbių priežasčių neatvyksta dalyvauti siūlomose priemonėse, priimti tinkamo darbo pasiūlymo, savarankiškai neieško darbo, nutraukia dalyvavimą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad jei UŽT gauna oficialios informacijos apie nelegalų darbą, nelegalias pajamas ar vykdomą nelegalią veiklą, taip pat bedarbio statusą turinčiam klientui šis statusas yra panaikinamas.
Pernai dėl pažeidimų pašalpų neteko 25 tūkst. asmenų
2022 m. bedarbio statuso dėl pažeidimų iš viso neteko beveik 25 tūkst. asmenų. Per pirmąjį pusmetį (iki Užimtumo įstatymo pakeitimo, kai bedarbio statusas buvo panaikinamas nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo atsisakymo dienos), bedarbio statuso dėl to neteko daugiau nei 3,4 tūkst. asmenų, antrąjį pusmetį tokių atvejų buvo 296.
Šiais metais dėl bedarbio pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo bedarbio statuso neteko 2,2 tūkst. asmenų, iš jų – 69 antrą kartą atsisakę tinkamo darbo pasiūlymo.
„Mažiau pareigesni ir dažniau bedarbio statusą už pažeidimus netenka vyrai – jie pernai sudarė 56 proc., šiemet – 55 proc. vertinant visus bedarbius, kurie neteko statuso už pažeidimus“, – pažymi UŽT atstovė.
2022 m. vidutinė klientų nedarbo trukmė – 8,3 mėn. Trumpiausia – 1 diena, kai iš karto perskaito skelbimą ir įsidarbina. Darbo ieškančių ilgiau nei trejus metus buvo nedaug – 2 proc.
Darbo pasiūlymai asmenims teikiami tada, kai UŽT informacinėje sistemoje darbdaviai užregistruoja laisvą darbo vietą, kurioje nurodyti reikalavimai kandidatui atitinka konkretaus darbo ieškančio asmens profesinį pasirengimą, darbo patirtį ir visus kitus tinkamo darbo požymius.
Kada privaloma priimti darbo pasiūlymą
UŽT registruotiems darbo ieškantiems teikiami darbo pasiūlymai turi atitikti tinkamo darbo sąlygas, kurios nurodytos LR užimtumo įstatyme. Tinkamas siūlomas darbas turi atitikti visus šiuos požymius:
– atitikti darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas arba eiti pareigas;
– UŽT nėra gavusi oficialios informacijos apie asmens, kuriam teikiamas darbo pasiūlymas, sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios trukdytų dirbti siūlomą darbą arba eiti pareigas,
– kelionė iš asmens gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 val. per dieną ir, o kelionės išlaidos per mėnesį nesudaro daugiau kaip 15 proc. darbo skelbime nurodyto darbo užmokesčio;
– darbo skelbime nurodytas atlyginimas darbo pasiūlymo asmeniui pateikimo dieną sudaro ne mažiau 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas pirmą – trečią registracijos mėnesį, arba 60 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas ketvirtą – devintą registracijos Užimtumo tarnyboje mėnesį.
Abiem atvejais darbo skelbime nurodytas užmokestis negali būti mažesnis už asmens tą mėnesį, kai teikiamas darbo pasiūlymas, gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ne mažesnis už patvirtintą minimalią algą. Prasidėjus dešimtam registracijos UŽT mėnesiui, tinkamu darbu laikomas toks, kuris atitinka 2 ir 3 sąlygas.
Nuo 2022 m. liepos 1 d., įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms, bedarbio statusas yra panaikinimas tuo atveju, kai asmuo antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo per 12 mėnesių nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
