Ketvirtadienį Lietuvoje minint Valstybės atkūrimo dieną pirmasis 1990 metų kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių vyriausybes dėl delsimo kariaujančiai Ukrainai perduoti sunkiosios ginkluotės.
Jis ragino demokratinių valstybių lyderiams „prasitrinti akis“ ir išsiplauti jas nuo baimės.
„Trumpas pastebėjimas būtų toks – žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų euroaziją. Taip naujasis fiureris mėgina vadinti savo rusų pasaulio tikslą – įsigalėti. Kaip žmonijai išsprūsti iš tos velniavos? Kaip sustabdyti agresyvųjį rusofašizmą? Nutraukti žmogėdrų karą prieš žmones, jų miestų išgriovimą ir totalinį žudymą net pasimėgaujant? Kaip sustabdyti, kai žmogėdros toliau dalyvauja tarptautinėse žmonių organizacijose, kurias tolydžio laisto melo srutomis?“ – iš Signatarų namų balkono kalbėjo V. Landsbergis.
Pasak jo, dabar kai kuriuos Vakarų valstybių lyderius yra ištikusi stabligė – dėl baimės prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Jie stabėja ir stabėja, iš to visuotinio stabėjimo atsirado daug tarptautinių stabėtojų. Stabėjantys arba stabėtojai nenori padėti užpultai Ukrainai gintis ir apsiginti. Šiek tiek – taip, bet ne tiek, kiek reikėtų. Juk negali kolega užpuolikas pralaimėti“, – tvirtino V. Landsbergis.
„Stabėkite toliau, demokratai. Gaila Ukrainai duoti naikintuvų, kitų gynybos ginklų. Arba jų kažkodėl delsiate net sau gamintis. Brangu, rinkėjams nepatiks. Bet privati auka – irgi ginklas“, – pabrėžė jis.
Kyjivas jau kurį laiką prašo sąjungininkų atsiųsti naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą, tačiau didžiosios Vakarų valstybės tokio sprendimo nėra priėmusios. Jos teigia vertinančios „galimas eskalacijos rizikas“.
V. Landsbergis kalbėjo, kad tuo metu, kai „rusofašistai“ atvirai ragina žudyti ukrainiečius, demokratinės valstybės iki šiol turi verslo ryšių su Rusija ir moka jai pinigus.
„Ir tuo pat metu žmonių valstybės moka žmogėdroms pinigus, kad naikinantis genocidinis karas tęstųsi. Kas darytina? Reikėtų visiems, ypač valstybių viršininkams, prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos“, – ragino jis.
Pasak pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo, tuo metu Lietuvos visuomenė kuria stebuklus aukodama ukrainiečiams.
Kita vertus, jis pasigedo Rusijoje verslą turinčių ar turėjusių lietuvių indėlio į šiuo metu vykstančią akciją „Radarom“, siekiant nupirkti Ukrainai multifunkcinių taktinių radarų stebėti savo dangų.
„Bet nei V. Matijošaitis nei G. Žiemelis nepervedė kokio milijonuko nuo savo rusiškų pelnų. (…) Taip, jei taptų žinoma, galėtų sutrikti lietuviškas verslas Rusijoje. Bet ne jau tai svarbiau nei tūkstančio benamių žūtis dėl neuždengto Ukrainos dangaus?“ – kalbėjo V. Landsbergis.
„Tačiau ir tai padaryti dar ne vėlu, gerbiamas mere, gerbiamas Vidmanto sūnau“, – pridūrė jis, kreipdamas į Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį ir Kovo 11-osios Akto signataro Vidmanto Žiemelio sūnų Gediminą Žiemelį, turėjusius ar tebeturinčius verslų Rusijoje.
Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 105-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
