Lošimų priežiūros tarnyba ir Finansų ministerija palaiko siūlymą leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų. Lošimų verslo atstovai sako, kad tai problemos nespręstų ir ragina kovoti su nelegalia rinka.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pradėjo diskusijas, ar drausti žmonėms iki 21 metų dalyvauti bet kokiuose azartiniuose žaidimuose.
„Matant ES šalių patirtį ir girdint priklausomybių prevencijos ekspertų pasisakymus yra poreikis užtikrinti, kad azartiniai žaidimai būtų prieinami tik pilnamečiams, o Lietuva visoje Europoje yra išskirtinė tuo, kad loterijos prieinamos ir nepilnamečiams“, – sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Jis pastebėjo, kad nėra nustatyta amžiaus riba, nuo kurios galima dalyvauti dideliu azartiškumu pasižyminčiose momentinėse loterijose.
„Kuo vėlesniame amžiuje žmogus pradeda lošti, tuo didesnė tikimybė, kad jis netaps probleminiu lošėju“, – komiteto posėdyje sakė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.
Dabar Azartinių lošimų įstatymas draudžia žmonėms iki 21 metų lošti kazino, o iki 18-kos – žaisti lošimo automatais, lažybas, totalizatorių. Tokie patys amžiaus ribojimai taikomi lošiant nuotoliniu būdu.
Be to, draudžiama išmokėti laimėjimus jaunesniems kaip 16 metų žmonėms, tačiau nėra nustatytas amžius, nuo kada galima dalyvauti loterijose, įskaitant ir momentines loterijas internetu.
Finansų ministerijos atstovė sako, kad bendra amžiaus riba visiems žaidimams būtų priimtina ir dėl paprastesnės kontrolės.
„Mes neprieštarautume dėl azartinių žaidimų amžiaus suvienodinimo, būtų geriau, kad tai būtų vienas skaičius“, – sakė ministerijos Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė.
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas atkreipė dėmesį į apklausų rezultatus, rodančius, kad šalyje mažėja asmenų, kurie loterijas išbandė būdami nepilnamečiai.
„Jeigu 2018 metais tarp pirmą kartą pabandžiusių dalyvauti loterijose 29 proc. buvo asmenys iki 18 metų, tai 2020 metais – 19 proc.“, – sakė jis.
A. Karaliūnas teigė nesutinkantis, kad amžiaus ribos pakeitimas išspręs problemą, ir teigė, kad dalis lošiančiųjų naudojasi nelegalių lošimų paslauga.
„Negalima kalbėti vien tik apie amžių, nes tie tyrimai neparodė, ar legaliuose, ar nelegaliuose lošimuose pirmą kartą žmogus išbandė lošti. Galime nustatyti kad ir 50 metų ribą, bet tai nereiškia, kad jis nustos lošti, nes Lietuvoje vis dar lengvai prieinama nelegali paslauga“, – sakė A. Karaliūnas.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos direktorius Algis Čaplikas taip pat pabrėžė nelegalios rinkos pavojų ir sakė, kad dalis jaunuolių dėl amžiaus apribojimo gali rinktis neteisėtus azartinius žaidimus.
„Nežiūrint visų pastangų nelegali rinka egzistuoja. Paties draudimo apėjimo amžius neišsprendžia, pačią raštingiausią, informacinių technologijų kartą mes galime nustumti į šešėlį. Trunka lygiai penkias minutes patekti į nelegalią rinką, todėl kartu su amžiaus riba reikia stiprinti ir kontrolės mechanizmą su nelegalia rinka kovojant“, – komitete sakė A. Čaplikas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs psichologas Olegas Mackevičius sakė, jog, remiantis probleminį lošimą tyrinėjančių psichinės sveikatos specialistų išvadomis, 17-24 metų amžius yra rizikingiausias įsitraukti į tokius lošimus, todėl jis teigė remiantis amžiaus didinimo idėją.
„Kalbant apie loterijas, aš palaikyčiau siūlymą amžiaus ribą didinti iki 18 metų, bet 21 metų amžiaus riba neurofiziologiškai būtų svarbesnė, nes žmogus tuo metu yra labiau brandus ir jo sprendimai mažiau impulsyvūs, turėtų didesnę kontrolę ir galėtų labiau save apsaugoti“, – sakė O. Mackevičius.
Finansų ir biudžeto komitetas siūlo Finansų ministerijai ir Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai įvertinti galimybę loterijų įstatyme nustatyti, nuo kokio amžiaus galima dalyvauti momentinėse loterijose.
Latvijoje šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma visoms lošimo rūšims, įskaitant loterijas, nustatyti 21 metų ribą.
