Po sekmadienį Kaune laimingai pasibaigusios nelaimės, kurios metu dešimtmetis įkrito į šachtą ir ten prabuvo parą, Seimo nariai bei vietos politikai siūlo griežtinti bausmes už atvirus šulinius.
Seimo narys Jurgis Razma kreipėsi į generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį, atkreipdamas dėmesį į neseniai įvykusią nelaimę, kai berniukas įkrito į atvirą šulinį apleistoje teritorijoje ir ten praleido kelias dienas.
„Nepaisant to, kad ši istorija baigėsi laimingai, iš jos reikėtų padaryti reikiamas išvadas, kad tokių atvejų tikimybė ateityje būtų kuo mažesnė. Todėl noriu pasiteirauti, kaip bus nubausti tos teritorijos ar to atviro šulinio šeimininkai. Ar galima kelti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą? Taip pat, jei manytumėte, kad galiojantys įstatymai yra nepakankamai griežti, laukčiau Jūsų pasiūlymų, kaip juos keisti“, – kreipimesi pažymi J. Razma.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas, jį Petrašiūnų seniūnas pirmadienį patikino, kad vietoje, kur įkrito berniukas, stūkso bešeimininkis šulinys ir pridūrė, kad tokių atvirų šulinių ir šachtų yra Kaune daugiau, pavyzdžiui fortuose. Dažniausiai šios pavojingos vietos neturi šeimininkų arba priklauso turto fondui. Jis paminėjo, kad pagrindinė problema, dėl ko dingsta šulinių dangčiai, juos superka metalo supirktuvės.
O štai lrytas.lt rašo, kad pro Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus akis jau dešimt metų nepraslysta nė vienas blogai uždengtas ar iš viso be dangčio likęs vandentiekio, kanalizacijos ar kitų požeminių komunikacijų šulinys. Pats S.Buškevičius save kartais juokais vadina apeiviu – sovietų laikais komunalinėse tarnybose buvo toks etatas. Darbininkai ryte apeidavo jiems paskirtą teritoriją ir pranešdavo apie neuždengtas požemines komunikacijas, jos būdavo greitai sutvarkomos. Vėliau, taupant lėšas, apeivių profesija išnyko. S.Buškevičiaus nuomone, ją reikėtų grąžinti.
„Reikia liautis nuolaidžiauti ir taikyti baudžiamąją atsakomybę tarnyboms ir savininkams teritorijų, kuriose žioji ertmės. Bausti reikėtų tokio dydžio bausmėmis, kaip baudžiama už pavojingų sprogmenų laikymą. Žinoma, tiesioginiai kaltininkai dažniausiai būna metalo vagys. Tarp jų daug asocialių asmenų, jų neperauklėsi. Nei piniginėmis baudomis, nei administraciniu areštu. Į kalėjimą reikėtų sodinti. Bet ypač būtina griežtinti atsakomybę tų savininkų, kurie yra įsigiję buvusių gamyklų teritorijas. Jose slypi daugiausiai pavojų“, – įsitikinęs S.Buškevičius.
