Valstybei už studijas skolingi apie 17,5 tūkst. asmenų, daugiausia – už paskolas, teiktas iki 2010 metų. Dėl kai kurių skolininkų kasmet teismus pasiekia keli šimtai ieškinių.
„Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų“, – BNS sakė Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.
Jo vadovaujamos įstaigos duomenimis, šiuo metu valstybės paskolų, teiktų iki 2010 metų, yra negrąžinę apie 7,8 tūkst. asmenų. Taip pat yra 7,5 tūkst. žmonių, nustatytu laiku nepilnai gražinusių studijų krepšelį už nutrauktas studijas valstybės finansuojamose vietose.
Be kita ko, yra ir 2,2 tūkst. skolininkų, negrąžinusių valstybės remiamų paskolų, teikiamų nuo 2010 metų.
„Valstybės remiamų paskolų vidutinis vieno asmens įsiskolinimas yra apie 1,1 tūkst. eurų, studijų krepšelio grąžinimas – apie 740 eurų, valstybės paskolų – apie 190 eurų“, – teigė įstaigos vadovas.
Anot jo, skolininkai yra skirtingi ir jų situacijos nėra vienodos. „Kai kurie tiesiog pamiršta, kad yra skola, ir gavę pranešimą iškart susimoka, kai kurie turi laikinų finansinių sunkumų ir skolą dengia po truputį, yra ir „piktybinių“, kurie niekaip nereaguoja į raginimus ir nemoka įmokų, yra ir tokių kurie turi kitų skolų ne tik fonde ir vyksta teisme asmens bankroto bylos. Tad skolininkas skolininkui nelygus ir kiekviena situacija vertinama individualiai“, – kalbėjo E. Jasaitis.
Jis tvirtino, kad siekiant grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, visų pirma stengiamasi su skolininkais susitarti gražiuoju – jie yra įspėjami raštiškai, dauguma ne po vieną kartą.
„Nepavykus susisiekti su skolininku ir išspręsti skolos padengimo taikiai jau tada kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Jei teismui priteisus skolą asmuo ir tada negrąžina, išieškojimas perduodamas antstoliams“, – teigė Valstybinio studijų fondo direktorius.
Pasak jo, per metus būna, kad į teismą paduodama apie 600 ieškinių, o kartais ir daugiau, daugiausia – dėl paskolų negrąžinančių skolininkų (300–400 ieškinių), likusi dalis – dėl krepšelių gražintojų (150–250 ieškinių).
E. Jasaitis tvirtina, kad kartais būna ir taip, jog po kreipimosi į teismą asmuo suskumba grąžinti skolą nelaukdamas, kol teismas ją priteis arba pasirašoma taikos sutartis.
„Tad dalis tokių bylų baigiasi taikos susitarimu skolą išmokant dalimis per sutartą terminą arba asmeniui padengus įsiskolinimą fondas ieškinį atsiima“, – sakė įstaigos vadovas.
Anot jo, yra atvejų, kai su ieškiniu į teismą kreipiamasi praėjus ir devyneriems metams nuo skolos atsiradimo, kad nebūtų praleistas senaties terminas, tačiau dažniausiai kreipiamasi praėjus trejiems-šešeriems metams, kai jau nebepavyksta susitarti, o skolininkas į raginimus nereaguoja.
Pernai studentai pasirašė per 7 tūkst. valstybės remiamų paskolų sutarčių. Jų suma siekė 13,40 mln. eurų.
