Žiūrovas Tomas Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad turbūt pagalvojote, kad šiuo tekstu bus nuogąstaujama, jog po karantino atsivėrę teatrai mėgins savo biudžetą papildyti popkultūros renginiais ir žvaigždžių pasirodymais? Ne, norisi atkreipti dėmesį į tai, kad teatrai žiūrovus scenoje pasitiks nauja šviesa – atnaujintu LED apšvietimu.
Tą jau padarė Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), socialiniuose tinkluose paskelbęs naujieną, kad Didžiojoje scenoje atnaujino 140 vienetų meninio apšvietimo lempų – daug energijos naudojančias halogenines ir metalo išlydžio lempas iškeitė į LED technologijos šviestuvus.
Galima ploti katučių, nes naujoji technologija sumažins elektros energijos sąnaudas (pavyks sutaupyti apie 80 proc. elektros energijos) ir atvers galimybes inovatyviems meniniams sprendimams. Bet leiskite į šią pažangą pažvelgti ir iš kitos perspektyvos.
Prisipažinsiu, esu teatro gerbėjas, kai dar besimokydamas mokykloje pamačiau spektaklį „Balta drobulė“, manyje įvyko lūžis – supratau, kad toje juodoje scenos dėžutėje vyksta magija. Klausiausi, žiūrėjau ir buvau netekęs žado. Po to skaičiau Antano Škėmos romaną, nuolat prisiminiau scenas. Bet ne apie tai. Mane pritrenkė šviesos ir tamsos dermė. Taškinis apšvietimas, jauki įtraukianti šviesa, jos žaismas. Vėliau aš dažnai eidavau į teatrą pasižiūrėti kitų spektaklių ir pradėjau nagrinėti šviesą, studijuoti ją.
O dabar apie tai, kas yra tas LED apšvietimas, kuris naudojamas koncertuose, festivaliuose. Tokie prietaisai naudoja daugybę skirtingų spalvų šviesos diodų, dažnai raudonos, žalios ir mėlynos, o skirtingas šviesos išvesties spalvas galima pasiekti reguliuojant kiekvienos šviesos diodų spalvų grupės intensyvumą.
Teatro šviesos dailininkai nuo šiol galės žaisti šviesų palete akimirksniu – jokių spalvotų apšvietimo filtrų. Tie naujieji prožektoriai neįkais – gera žinoti, kad neliks gaisro pavojaus, jeigu ant tokios lempos kas nors nukristų, o ir aktoriai mažiau kais ir galbūt jiems nebereikės kreminės pudros veido raudoniui maskuoti.
Tačiau ar aš, eilinis žiūrovas, žiūrėdamas G. Varno režisuotą „Getą“ nesijausiu lyg spalvingame Moulin Rouge varjetė teatre? Ar išliks subtilios šviesos, juk NKDT garsėja meniniu apšvietimu, jų meistrų darbai aukštai vertinami? Ar įsigalės hipnotizuojantis mirgėjimas? Mano nuomone LED šviesa suplokština vaizdą, dingsta pustoniai.
Kasdien esame apsupti nenatūralių šviesos šaltinių. Dar neseniai žmonės gyveno žvakių šviesoje, o dabar? Pažiūrėkite į LED lempą, neabejoju, tokią tikrai rasite savo namuose. Atrodo šviečia baltai, bet jos spektras yra platus – pereinantis į mėlynos šviesos pusę. O pažvelgę į gatvę, ką matote? Gatvės apšvietimo lempose mėlynos taip pat netrūksta.
Pažiūrėkime į naudojamus ekranus – net jeigu įsijungiame raudonos spalvos skaidrę, iš LED ar OLED diodų į mus vis tiek keliauja šalta mėlyna šviesa. Paklausite, kas su tuo negerai? Niekas iki galo nepaneigė tyrimų, jog LED turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai: pažeidžia akies tinklainę, dėl to gresia suprastėjusi rega ar net retinopatija ir makulopatija. Regėjimui stiprinti siūloma vartoti žaliosios arbatos, mėlynių, batatų, špinatų ir kitų maisto produktų. Vartojate? Sakysite juokinga? Juokiasi tas, kieno tinklainė sveika.
LED apšvietimas taip galingai įsibrovė į mūsų kasdienybę, jis darosi toks savaime suprantamas, kad jau nebepastebime, jog gatvių, namų apšvietimas ir visi mūsų naudojami išmanieji buitiniai prietaisai skleidžia LED šviesą.
Mes nebesukame galvos dėl jų poveikio. Ir kam čia berūpi mokslininkų žodis. Priminsiu, kad labai rimtas 2013 m. atliktas ispanų mokslininkų tyrimas, vadovaujamas daktarės Celia Sánchez Ramos, atskleidė, kad buitiniai prietaisai sukelia didelį spinduliuotės lygį ir negrįžtamai sunaikina 99 proc. tinklainę dengiančių ląstelių.
Bet ar galėjo jis turėti didelės reikšmės prieš milijardinį LED prietaisų apšvietimo verslą? Kas nori ir gali viešinti tokius tyrimus? Niekas. Paklauskite to elektros prekių konsultanto. Jis jums pristatys kitus tyrimus, publikuotus bulvariniame leidinyje „Metro“. Tik, ar žinote, kad „Metro“ – britų reklaminis leidinys?
Technologinės naujovės atėjo ir į teatrą. Kaitrinės lempos nuo šiol tik muziejuje. Pasirinkimo nebelieka. Nauja era. Bet kokia viso to kaina?
Aš už tai, kad LED ir lazeriai nušviestų Egidijaus Dragūno-Selo koncertus.
P. S. Jeigu jūs perskaitėte iki šios pastraipos, dėkojame už dėmesį. Jūs užkibote už pseudomoksline informacija ir asmenine nuomone pagrįstos provokacinės NKDT žinutės.
„Mirgėjimas” – tai spektaklis be scenos, dekoracijų, kostiumų, muzikos ir apšvietimo. Trukmė – net kelios dienos, veiksmo vieta – jūsų „Facebook” paskyra. Spektaklis kvies žiūrovus kartu su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriais aktyviai įsitraukti į virtualų teatrinį žaidimą – tyrimą, kurio tikslas – suprasti nesaugų šiuolaikinį pasaulį ir savo pačių reakcijas.
„Facebook” platformoje spektaklio dalyviai konstruos žinučių, pranešimų, nuorodų, diskusijų tinklą pasiūlyta tema. „Facebook” grupėje žiūrovai turės unikalią galimybę rinktis, kiek jie nori įsitraukti į vyksmą – ar aktyviai veikti, t.y. komentuoti, dalyvauti diskusijose, pateikti savo informaciją, kreipti siužetą norima linkme, ar likti tik stebėtojais.
Spektaklio trukmė – 4 dienos (2021 m. kovo 2-5 d.) nuo 19.30 val. iki 20.30 val. Kaip viskas vystysis, priklausys nuo žiūrovo įsitraukimo. Mirgėjimas – tai burtai, sužavintys minias savo mistika; tai magija, kuri vėliau tas minias užmigdo ir priverčia daryti kas nurodyta; tai migla, užmigdanti milžinus.
Spektaklio režisierius Augustas Gornatkevičius, dramaturgė Paulina Okunytė, medijų menininkas Gytis Dovydaitis, vaizdo menininkas Ridas Beržauskas. Vaidina NKDT aktoriai: Deividas Breivė, Marius Karolis Gotbergas, Inga Mikutavičiūtė, Kęstutis Povilaitis, Roberta Sirgedaitė, Greta Šepliakovaitė, Aistė Zabotkaitė.
Jeigu norite suprasti nesaugų šiuolaikinį pasaulį ir savo pačių reakcijas, tuomet išbandykite „Mirgėjimą“, pirmąjį Lietuvoje interaktyvų socialinių tinklų spektaklį „Facebook“. Daugiau informacijos internetiniame puslapyje ir „Facebook“ paskyroje.
