Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti. Argumentai daugiau nei akivaizdūs: per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.
Kaip rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai, 2018 metais prasidėjęs eksperimentas, kuomet ties pėsčiųjų perėjomis buvo pradėta įrenginėti horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, pasiteisino su kaupu.
Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
Tiesa, horizontaliajam ženklinimui pasirinktas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau jau kelis dešimtmečius naudojamas kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse kaip įspėjamasis simbolis. Viena jų – Japonija.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų. Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį. Kiekviena gyvybė yra brangi ir mes nusiteikę už tai pakovoti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.
Kitas, artimesnis „rombas“ reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
„Šįmet apskritai nėra nė vieno žuvusiojo Kauno gatvėse. Žinoma, tam įtakos turėjo įvestas karantinas, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, ši praktika yra patikrinta svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems ir vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, efektyviau užtikrina saugaus eismo organizavimą bei sumažina eismo įvykių skaičių.
Rombo formos ženklais jau prieš keletą metų domėjosi kitų Lietuvos savivaldybių atstovai. Kauniečių teigimu, įteisinus šį ženklą juo galėtų pradėti naudotis ir kiti šalies miestai.
Tiesa, „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Susisiekimo ministerija Kauno savivaldybės siūlymu įteisinti vadinamuosius rombus, kurias gatvės prie pėsčiųjų perėjų pradėtos žymėti 2018-aisiais, nesusižavėjo.
Susisiekimo ministerija reikalavo kelis šimtus rombų panaikinti, bet Kauno valdininkai įsitikinę, kad tai daryti nėra reikalo, nes nestandartinis sprendimas pasiteisino.
Susisiekimo ministerijos atstovo Vidmanto Pumpučio teigimu, buvo kreiptasi ir į tarptautines organizacijas dėl tokio simbolio naudojimo, sulaukta neigiamos Jungtinių Tautų atstovų nuomonės.
