Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.
Pensininkai
Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.
Parlamentarams palaikius prezidento Gitano Nausėdos siūlymą, senatvės pensijos kitąmet didės papildomai vidutiniškai 3,5 euro. Papildomai indeksuotos pensijos turėtų būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs skirtumas.
„Sodros“ duomenimis, įvertinus indeksavimą ir prezidento siūlymą, mažiausios iki 250 eurų pensijos (turint būtinąjį stažą) kitąmet padidės 21,78 euro, o didžiausios, daugiau kaip 1 tūkst. eurų viršijančios pensijos, – 93,6 euro.
Mokytojai
Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pedagogų alga nuo kitų metų rugsėjo augs vidutiniškai 10 proc. arba 100 eurų „į rankas“. Pavyzdžiui, mokytojo be kvalifikacinės kategorijos alga vidutiniškai augs nuo maždaug 720 iki 790 eurų. Kategorijas turinčių pedagogų darbu užmokestis augs labiau.
Darželių auklėtojų atlyginimai nuo rugsėjo susilygins su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais ir bus daugiau kaip 30 proc. didesni. Preliminariais skaičiavimais, atlyginimai šiems pedagogams didės apie 300 eurų.
Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nuo rugsėjo bus maždaug dešimtadaliu didesni nei šiemet – augs nuo maždaug 1100 iki 1214 eurų. Tačiau nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema.
Medikai
Valstybės biudžete numatytos lėšos, kad vidutinis gydytojų darbo užmokestis nuo 2020 metų antrojo pusmečio augtų nuo dabartinių daugiau nei 1600 eurų iki beveik 2000 eurų. Slaugytojų darbo užmokestis turėtų augti nuo beveik 850 eurų iki kiek daugiau nei 1000 eurų. Tikslų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą šiuo metu numatyti sunku, nes dėl jų dydžių sprendžia įstaigų vadovai.
Tarnautojai
Visų valstybės tarnautojų atlyginimus pakels trimis eurais – nuo 173 iki 176 eurų – augantis bazinis dydis.
Spartesnio algų didėjimo gali tikėtis mažiausiai uždirbantys specialistai ir vyresnieji specialistai – jiems dėl keliamų pareiginių algų koeficientų, nustatančių maksimalias ir minimalias atlyginimų ribas, algos papildomai kils 18-112 eurų.
Pavyzdžiui, vyresniojo specialisto atlyginimas šiuo metu siekia nuo 603 iki 1 220 eurų po mokesčių, kitąmet jis galėtų siekti nuo 714 iki 1 240 eurų. Specialistams algos galėtų kilti nuo dabar esančių 505-1121 eurų iki 613-1139 eurų.
Konkreti valstybės tarnautojų alga priklauso nuo įstaigų vadovų sprendimų.
Statutiniai pareigūnai
Kitąmet daugiausia turėtų kilti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų algos.
Visų grandžių ugniagesiams atlyginimas turėtų vidutiniškai augti 125 eurais ir siekti 931 eurą „į rankas“.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams alga vidutiniškai turėtų kilti 227 eurais ir siekti 1484 eurus „į rankas“. Tai – institucija, kurios pareigūnai vidaus reikalų sistemoje uždirba daugiausia.
Vidutiniškai 119 eurų, t. y. iki 1352 eurų „į rankas“ taip pat turėtų kilti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų algos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 114 eurų iki 957 eurų „į rankas“.
Policininkų algos turėtų kilti vidutiniškai 66 eurais ir pasiekti 1019 eurų „į rankas“, tuo metu mažiausiai kils Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atlyginimai – vidutiniškai 49 eurais ir sieks 909 eurus „į rankas“.
Valstybės vadovai
Prezidento Gitano Nausėdos alga atskaičius mokesčius kitais metais bus 5856 eurai – 100 eurų daugiau nei dabar. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 52 eurais iki 3 065 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 57,7 euro iki 3 385 eurų „į rankas“.
Tėvai
Nuo sausio universali vaiko išmoka augs nuo 50 iki 60 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – nuo dabartinių 70 iki 100 eurų.
Universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad universalios išmokos vaikams padėjo sumažinti vaikų skurdo lygį, kritikai teigia, kad „vaiko pinigus“ gauna ir pasiturinčios šeimos, kurioms parama nereikalinga, ir tikina, kad lėšas prasmingiau sutelkti lėšas švietimo kokybės gerinimui, o ne mokėti vaiko pinigus.
Verslininkai
Minimali mėnesio alga nuo kitų metų pradžios augs 9,4 proc. iki 607 eurų neatskaičius mokesčių. Dalis darbdavių sako, kad tai apsunkins jų veiklą.
Nuo kitų metų pradžios keičiasi ir dienpinigių apmokestinimo tvarka – jie bus neapmokestinti, jei juos gaunančio darbuotojo alga sieks 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas. Tai, kartu su MMA didėjimu, didžiausios įtakos turės krovinių vežimo automobiliais įmonėms.
Nuo kitų metų komercinių bankų didesnei kaip 2 mln. eurų pelno daliai bus taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei dabar.
Kitąmet naikinami statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, todėl šias paslaugas savarankiškai teikiantys gyventojai turės registruoti individualią veiklą.
Netiesioginės įtakos verslui turės ir nuo naujų metų didėjantys akcizai degalams.
