Tvarkomoje Laisvės alėjoje nuolat atsiranda naujų detalių, kurias kauniečiai linkę vertinti kritiškai. Šį kartą kritikos sulaukė neseniai prie miesto savivaldybės pastato atsiradusios masyvios sendinto metalo gėlynų klombos.
Prie Kauno miesto savivaldybės esančios klombos daugeliui Kauno miesto gyventojų sukėlė pasibaisėjimą. Kalbinta 71 m. amžiaus praeivė Regina neslėpė nepasitenkinimo šia nauja Kauno miesto savivaldybės idėja.
„Šitokie metalai, o gėles ten kažkur paskendę, gėlynai nugrimzdę. To grožio, kur buvo vien tik žiedai, nebeliko. Metaliniai intarpai gadina vaizdą ir iš tiesų, man atrodo, tikrai negali kelti susižavėjimo niekam. Surūdijusios blėkos įmaišytos tarp gyvų gėlių“, – apie būsimus gėlynus savo nuomonę turėjo moteris.
Reginos teigimu tai nesuteikia jokio grožio, o ką jau kalbėti apie logiką „Nesuprantama, kas galėjo šitaip sugalvoti. Tai pasityčiojimas iš harmoningo, be žmogiškų intarpų gamtos grožio“, – sakė ji.
Gražių žodžių nepasakė ir įdomia įžvalga pasidalijo ir 65 m Antanas. „Nepatinka man tie metaliniai rombai, labai gremėzdiški. Ir tikrai bus nepraktiška, nes saulėkaitoje metalas įkais ir išdžiovins gėles, arba jas teks laistyti kas kelias valandas“, – sakė senolis.
Naujos klombos turėtų atskirti gėlynus, galbūt ir suteikti patogesnį priėjimą jų prižiūrėtojams. Būtent tai pastebėjo ir 34 m. praeivė Justina: „Nors ir sunkiai įsivaizduoju, kaip tai atrodytų kartu su gėlėmis, tačiau prižiūrėti, išravėti gėlynus bus aiškiai lengviau, nes atsiranda galimybė prieiti iš visų pusių. Bet labai norėtųsi, kad juos bent nudažytų.“
Tačiau nepaisant klombų praktiškumo, jos nesiderina prie Kauno senamiestyje esančių pastatų ir senųjų architektūrinių sprendimų. Pro šalį ėjusi moteris, 54 m. Janina, stabtelėjo prie šių įrengimų ir būtent ji atkreipė dėmesį, kad aikštėje visos detalės nebedera tarpusavyje.
„Tas metalo apipavidalinimas gal kokioje šiuolaikiškoje vietoje ir tiktų, tačiau čia – prie tarpukario modernizmo pastato, senovinio Vytauto Didžiojo paminklo – tas super modernas tikrai ne vietoje. Sakyčiau, kad panašiai nedera, kaip ir tas vadinamas „stiklainis“ darkantis aikštės pastatų fasadinę pusę. Visiška eklektika dabar šioje vietoje, net akis skauda žiūrint“, – sakė moteris.
Ji pritarė senolio pastebėjimui dėl to, kad metalas kaitins žemę. „Labai išmintinga pastaba. Mūsų architektai dažnai realiame gyvenime visiškai nepritaikomus dalykus suprojektuoja. Šitiek pinigų išleido, o vaizdas tik pablogėjo“, – sakė ji.
Vietoje įrengtų naujųjų klombų šalia savivaldybės ankščiau buvo galima matyti pievelės lopinėlius, gėlynus be jokių papildomų konstrukcijų.
2018 m. gegužės paskutinę savaitę prasidėjęs jau antrasis Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapas turėtų trukti ne ilgiau nei 2 metus, o darbų vertė siekia 16,4 mln. eurų. Rekonstrukciją vykdo savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusių bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“ jungtinės pajėgos.
