Kiek pinigų dėti į vokelį, jei į vestuves pakvietusi pora prašė dovanoti tik tas dovanas, kurios „nelūžta, nevysta ir nedūžta“? Etiketo žinovas Arminas Lydeka teigia, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nors DELFI kalbinti asmenys dalijosi įvairiomis dovanojamų sumų teorijomis.
Daugumos nuomone – po 100 eurų nuo žmogaus
Į artimų draugų vestuves išsiruošusi DELFI kalbinta Diana teigė, kad ilgai svarstė, kokią sumą dėti į vokelį. „Eisime trys suaugę žmonės, todėl, kadangi tai labai artimų žmonių vestuvės ir, panašu, kad geros, kokybiškai suorganizuotos, skaičiuojame po 100 eurų nuo žmogaus. Vokelyje bus 200, nes dar 80 – ypatingai staigmenai“, – teigė Diana ir tvirtino, kad svarstydama, kiek pinigų dovanoti, tokio patarimo sulaukė dažniausiai – po 100 nuo vieno žmogaus.
Julija dovaną skaičiuoja pridėdama visas išlaidas. „Jei viena einu į vestuves ir sudedu visas išlaidas mergvakariui ir panašiai, tai nesukdama galvos dovanoju 50 eurų, – į vokelį dedamą sumą įvardijo Julija. – Iš viso mergvakariui kokie 120 Eur, o kur dar makiažas, suknelė.“
Beje, ji teigė, kad jei vestuvės ne draugų, o artimų giminių, į vokelį deda daugiau. „Tada su tėvais kartu dovanojame ir išeina po 100 eurų nuo vieno žmogaus. Šios sumos neviršiju“, – tvirtino mergina.
O DELFI kalbintas Domas tvirtino, kad visiškai nesvarbu, ar į vestuves eina vienas, ar su antrąja puse – į vokelį visuomet deda po 200 eurų.
Jonė vokelio sumą skirsto taip: blogiems draugams nuo poros 200, geriems draugams – 300 eurų. Ji paaiškino, kad „blogi draugai“ yra tie, pas kuriuos į vestuves einama tik iš pareigos.
Vilija DELFI teigė, kad suma priklauso nuo vestuvių tipo. „Jei viskuo aprūpinta – maistu, gėrimais, nakvyne ir panašiai – tada į vokelį dedama daugiau, – teigė Vilija. – Tarp pažįstamų žmonių suos sukasi nuo 150 iki 200 eurų.“
Ji pridūrė, kad jei vestuvės kuklesnės, į vokelį krenta kuklesnė suma. „Jeigu tik ceremonija bažnyčioje, lauke išgeriama šampano, tai dedama mažiau. Arba, jei šventė organizuojama sodyboje, bet į šventę reikia atsivežti savo alkoholio – tuomet irgi dovana kuklesnė“, – teigė mergina.
Erika DELFI tvirtino, kad vyrauja ir tokia dovanos dydžio teorija: „Jei į vestuves eina draugai poroje – 100 Eur, jei giminaičiai – 200, o tėvai dovanoja pagal išgales, bet sumos vyrauja nuo 500 iki 2000“.
Būna ir per mažai, ir per daug
Etiketo žinovas Arminas Lydeka DELFI teigė, kad dovana yra dovana, tad jos dydis nuo šventės formato neturi priklausyti. „Yra tam tikros tradicijos. Kaip ir dovanos brangumas, taip ir pinigų kiekis. Viskas priklauso nuo dviejų aspektų: nuo dovanojančiojo ir apdovanojamojo santykio ir nuo tų asmenų finansinio gerbūvio, – teigė A. Lydeka ir paaiškino, kad svarbu, kaip turtingai gyvena besituokiantys asmenys. – Per daug įdėti yra negerai žvelgiant iš etiketo pusės, nes taip neva pasakai, kad bandai nupirkti pozityvų požiūrį, lyg nori tą asmenį padaryti skolingu.“
A. Lydeka pastebėjo, kad turi būti balansas: „Per daug įdėti negerai, kaip ir per mažai įdėti yra negerai“. O kaip žinoti, kiek reikia įdėti? Anot etiketo specialisto, atsakymo nėra – bandantys atsakyti į tą klausimą vertins tik iš savo aplinkinių rato.
„Skaičiais išreikšti neįmanoma, nes gali būti kokios nors kukliai gyvenančios šeimos vestuvės kokiame nors nedideliame miestelyje, kur ir artimieji bei giminaičiai taip pat kukliai gyvena, jiems 20-50 eurų vokeliuose atrodys labai logiška, teisinga ir maždaug tokias sumas visi ir sudės. Tuo tarpu solidžių verslininkų, gerą kapitalą generuojančių asmenų vestuvės su gresiančiu geru palikimu, ta prasme, kad ir tėvai gerai dirbo ir uždirba, jų aplinka, draugai ir giminaičiai, sudės po 200-500 eurų ir atrodys viskas logiška, teisinga ir suprantama“, – teigė A. Lydeka.
Etiketo žinovas, apibūdindamas galimas sumas, jas įvardijo net dešimties kartų skirtumu – vieniems logiška suma 20-50 eurų, kitiems – 200-500, tačiau pabrėžė, kad ir vienu, ir kitu atveju tai būtų teisinga ir atitiktų etiketo taisykles.
Vokelio „storis“ negali priklausyti nuo šventės formato
Jo teigimu, į vokelį dedama suma negali priklausyti nuo to, ar šventė yra su nakvyne ar be, toli nuo namų ar arti. „Dovana yra dovana, o koks renginys – kitas aspektas. Renginys gali būti surengtas ir labai prabangiai, tačiau kaimo turizmo sodyboje, gali būti labai kuklutis, bet sostinės rotušėje ar prabangiausiame restorane, – kalbėjo etiketo žinovas.
– Vieta šiuo atveju neturi jokios įtakos dovanos svoriui. Taip pat kaip ir aprangos kodas. Vestuvės gali būti su sportiniais kostiumais. Viskas logiška, nes jas gali rengti kur nors užmiesčio mansardoje, organizuoja sporto varžybas ir panašiai. Aprangos kodas gali būti ir smokingai, jei vestuves rengia sostinės restorane. Tai visiškai kitas aspektas ir tai visiškai nesusiję su dovana.“
Kai kurie jaunavedžiai skaičiuoja, kiek žmonių atkeliaus ir kiek galimai padovanos taip planuodami padengti visas šventės išlaidas. „Skaičiavimas yra geras dalykas, bet susieti dovanas su šventės apmokėjimu yra ir neišmintinga, ir netikslinga, ir neracionalu. Šventę daryti reikia tokią, kokią norime padaryti, kokią norime matyti savo trukme, maisto kokybe, pačios kultūrinės programos lygmeniu ir panašiai. Dovanos savo ruožtu – atsipirks – gerai, neatsipirks – irgi gerai“, – tvirtino A. Lydeka.
Beje, kvietimuose į šventę pažymėjimas, kad jaunavedžiai norėtų gauti dovanas pinigais, anot A. Lydekos, nepažeidžia etiketo. „Toks parašymas gali būti, jei graži formuluotė – tai neprieštarauja jokiai etiketo taisyklei, – teigė etiketo žinovas ir pridūrė, kad pinigai gali būti gera dovana tik tam tikrais atvejais.
– Vienas iš tokių atvejų – vestuvės. Žinodami etiketo taisykles, net jei kvietime ir neparašyta, ir šiaip žinome, kad vestuvėms geriausia dovana yra pinigai. Taip pat ir krikštynoms, ir įkurtuvėms. Tai keli atvejai, kai geriausia dovana yra pinigai, o kitais atvejais – gimtadienio ar kitos šventės proga – pinigai yra bloga dovana.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
