Šiuose savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių, sako politologas.
„Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, aš atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – BNS spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, ši tendencija jau anksčiau matyta per nacionalinius rinkimus, o tiesioginiai merų rinkimai bei auganti visuomeninių rinkimų komitetų svarba ją sustiprino ir savivaldoje.
„Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus: ar tai būtų iš partijų pasitraukę politikai, ar tiesiog naujai į politiką atėję žmonės“, – sakė politologas.
Merams išlaikyti postus padėjo gera ekonomika
Pasak jo, nors viena vertus, tai rodo partijų įtakos silpnėjimą, kita vertus, galima tai sieti su didesniu rinkėjų aktyvumu.
„Kelčiau hipotezę, kad asmenybių dalyvavimas ir šiuose rinkimuose prisidėjo prie gana didelio rinkėjų aktyvumo“, – sakė R. Vilpišauskas.
Kita dominuojanti tendencija – perrinkta nemaža dalis anksčiau savivaldybėms vadovavusių merų.
„Vienas aiškinimas susijęs su ekonomine situacija: Lietuvos ekonomika pastaruosius ketverius metus gana sparčiai augo ir tai sudaro geresnes finansines galimybes ne tik nacionalinei valdžiai, bet ir savivaldai“, – sakė politologas.
„Reikia būti labai nekompetentingu, kad esant geroms ekonominėms situacijoms nesugebėtumei padaryti kažko naudingo savo savivaldos gyventojams“, – pridūrė jis.
Kita galima priežastis – merų galimybė būti matomais ir pristatyti save.
„Spėčiau, kad tai irgi sukuria sistemingą palankią aplinką dirbantiems merams, ir reikia labai „prisidirbti“, liaudiškai kalbant, kad nebūtumei perrinktas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jis buvo linkęs nesutikti, kad merų perrinkimą lėmė pasirinkimo stygius.
„Pasirinkimas, aš manau, buvo. Tokį rezultatą lėmė gera ekonominė padėtis, tai, kad nebuvo skandalų didžiuosiuose miestuose, o net ir ten, kur buvo skandalų, rinkėjai nusprendė, kad jiems dirbęs meras priimtinesnis. Kaip tai paaiškinti, aš neturiu atsakymo“, – sakė politologas.
Lūkesčius viršijusių liberalų ir socdemų laukia iššūkiai
R. Vilpišausko vertinimu, Socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis rinkimuose viršijo lūkesčius, tačiau nepaisant to, šių partijų laukia nemenki iššūkiai.
„Nepaisant lūkesčius viršijusio pasirodymo, abiejų partijų laukia rimti iššūkiai ir vidinės diskusijos: LSDP pirmiausia dėl to, kad jos pergalės mažesnėse savivaldybėse yra veikiau turėto įdirbio rezultatas nei naujojo partijos vadovo pradėtų pokyčių pasekmė“, – sakė jis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos rezultatai didmiesčiuose buvo gana silpni, todėl artėjantys nacionaliniai rinkimai jiems gali būti rimtu išbandymu.
„Mano nuomone, socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Žinoma, ši partija laimėjo daug merų vietų, iš esmės mažesnėse savivaldybėse, tačiau tai atrodo iš praeities ateinantis šios partijos įdirbis, kurio dar po ketverių metų gali ir nebeužtekti“, – sakė R. Vilpišauskas.
Nuo šios politinės jėgos atskilusi Socialdemokratų darbo partija, pasak politologo, artėjant savivaldos rinkimams greičiausiai turėtų pradėti svarstyti galimybę grįžti į socialdemokratų gretas.
Tuo metu liberalams pagrindiniu iššūkiu gali tapti atskilusios politinės jėgos Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Liberalų sąjūdis, tikėtina, susidurs su reikšminga konkurencija, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, kurią kels šių miestų merai ir jų suburti judėjimai. (…) Ir gali būti, kad artėjant nacionaliniams rinkimams bus kuriama nauja liberalų partija, kuri gali tapti rimta alternatyva Liberalų sąjūdžiui“, – kalbėjo politologas.
Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.
Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių.
Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 šalies savivaldybių.
