Nuo kitų metų įsigyjant žurnalus ar laikraščius bus galima išleisti šiek tiek mažiau, daugiau pinigų liks ir perkant malkas šildymuisi. Seimas antradienį nusiteikęs priimti dvi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) malkoms ir spaudos leidiniams. Parlamentarai pirmadienį pakeitimams po svarstymo pritarė.
„Tvarkiečiai“ siūlo malkas ir medienos atliekas, naudojamas kaip kurą, nuo 2019 metų sausio apmokestinti 9 proc. PVM – tokiu pat, koks taikomas centriniam šildymui. Naująjį tarifą siūloma nustatyto ne tik malkoms, bet skiedroms, traiškytai medienai, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms, kai šios prekės perkamos gyventojų savo poreikiams, nesusijusiems su komercine ar profesine veikla.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kad XXI amžiuje, užuot priėmus sprendimus taikyti lengvatas hibridiniams automobiliams, vadovėliams ar knygoms, pasirenkamos malkos. Jis abejojo, ar lengvata paskatins trauktis iš šešėlio tą visuomenės dalį, kurie ieško kaip kuo pigiau šildytis.
„Nesu tikras, nes jeigu žmogus nuvažiuoja į mišką, prisikerta malkų iš dėdės ar draugo, nusiperka grynais pinigais, tai lengvata iš tikrųjų tokių santykių ir tokio principo tikrai nepakeis. Turiu labai rimtų abejonių, ar galutinis vartotojas gaus naudą. (…) Didžioji dalis tos naudos atiteks prekeiviams, tarpininkams, bet galutinis vartotojas naudą pajaus minimaliai“, – prognozavo M. Majauskas.
Tačiau socialdemokratas Juozas Olekas teigė tikintis, kad prekybininkams „9 proc. tarifas labiau sumažins norą rizikuoti nei 21 procentas“.
„Valstiečiai“ taip pat siekia nuo sausio 4 d. procentiniais punktais iki 5 proc. sumažinti PVM spaudos leidiniams. „Valstietis“ Stasys Tumėnas mano, kad tarifo mažinimas būtų „socialinės tiesos atstatymas“. Pasak jo, šiuo metu daug regioninių leidinių gyvena ties išnykimo riba ir tai yra mokesčių didinimo 2009 metais pasekmė.
„Nemažai leidinių tada rajonuose atsidūrė verslininkų ir politikos įtakos zonose, nes akcijas įsigydavo rajonų politikų šeimos, ėmė kurtis viešosios įstaigos, kurios tapo politinių interesų priedangomis. Tada ir buvo smogtas smūgis viešumui, skaidrumui, nuomonių įvairovei, demokratijai“, – kalbėjo S. Tumėnas.
M. Majauskas apgailestavo, kad valdantieji prieš rinkimus pasiūlę mažinti PVM spaudai siekia savanaudiškų tikslų dėl artėjančių kelių rinkimų. „Man atrodo, kad tai yra elementarus saldainis prieš rinkimus spaudai, siekiant, kad apie valdančiuosius parašytų šiek tiek gražiau. (…) Kviesčiau priimti tokį sprendimą po rinkimų, tai būtų objektyvesnis, skaidresnis ir nuoširdesnis sprendimas“, – siūlė jis.
Tačiau M. Majauskas taip pat tikino, kad tarifo mažinimas reikalingas, nes prie spaudos menkimo prisideda brangstantis spausdinimas ir popierius. „Tai mažina žiniasklaidos priemonių pelną. Taip pat reikia prisiminti, jog buvo įvesta eilė reklamos draudimų, tai yra alkoholio, lošimų, greitųjų kreditų ir tai taip pat reikšmingai sumažina žiniasklaidos priemonių pajamas“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, didelė žiniasklaidos priemonių dalis spausdinama Lenkijoje, kur yra ne tik geresnė infrastruktūra, bet ir spausdinimui taikomas nulinis PVM tarifas.
M. Majausko teigimu, spaudos išgyvenimui įtakos turėjo joje dirbančių žmonių apmokestinimo reforma, vykusi prieš kelerius metus: „Jeigu anksčiau dominavo autorinis apmokestinimas, dabar didžiąją dalimi darbo santykiais, tai vėlgi padidintas apmokestinimas ir mažesnis pelnas“.
Finansų ministerijos skaičiavimais, kitais metais dėl sumažinto PVM spaudai biudžetas netektų apie 2 mln. eurų, o dėl malkoms – 7 mln. eurų pajamų.
